- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-03-14
- Bylos Nr.
- I-915-739/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00451-2015-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Dalia Pranckienė
- Pareiškėjas
- A. P.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Pranckienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas teismui pateiktu skundu prašo iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Utenos AVPK), priteisti 4299,40 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl jo kalinimo netinkamomis sąlygomis Utenos AVPK Visagino policijos komisariato (toliau – ir Visagino PK) areštinėje.
Pareiškėjas skunde, rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio mėn. iki 2014 m. balandžio mėn. (viso 55 paras) buvo laikomas Visagino PK areštinės kamerose, pažeidžiant Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 37:2009) nuostatas. Paaiškino, kad Visagino PK areštinės kamerose sanitarinių mazgų grindys, santechniniai įrenginiai, praustuvės nebuvo dezinfekuojamos ir plaunamos karštu vandeniu. Areštinės kamerose laikomi asmenys nebuvo aprūpinti valymo inventoriumi bei valymo (dezinfekavimo) priemonėmis. Visagino PK areštinės pareigūnai pareiškėjui yra paaiškinę, jog areštinėje yra tik vienas valymo inventorius, todėl atsižvelgiant į tai, jog juo naudodavosi ir kiti areštinėje laikomi asmenys, pareiškėjui paprašius, jis ne visada būdavo pateikiamas iškarto, todėl tekdavo laukti kelias valandas. Pareiškėjo teigimu, dėl nurodytų aplinkybių jis buvo laikomas purvinose, neišvalytose Visagino PK areštinės kamerose, antisanitarinėmis, sveikatai pavojingomis sąlygomis, kurios pareiškėjui sukėlė baimę, depresiją, pažeminimą, nemigą. Taip pat nurodė, kad Visagino PK areštinėje įrengtos trys trumpalaikio laikymo patalpos, kurių plotas yra 1,73 kv. m., 0,85 kv. m., 1,80 kv. m. Paaiškino, kad šiose patalpose daug kartų buvo laikomas stovint su dar 2-3 asmenimis apytiksliai po dvi valandas. Dėl tokių laikymo sąlygų pareiškėjas jautė baimę, depresiją, stresą, pažeminimą, didelį nuovargį. Pareiškėjo nuomone, atsakovo atstovas, neužtikrindamas tinkamų laikymų sąlygų, pažeidė Higienos normos HN 37:2009 nuostatas ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį, todėl nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą atlyginti neturtinę žalą, priteisiant pareiškėjo prašomą pinigų sumą.
Atsiliepimas
Atsakovui Lietuvos valstybei atstovaujantis Utenos AVPK atsiliepime (8-11 b. l.) nurodė, kad su pareiškėjo skunde išdėstytais reikalavimais nesutinka, todėl prašė atmesti jį kaip nepagrįstą. Patikslino, kad pareiškėjas 2012 m. lapkričio 19 d. buvo sulaikytas ir patalpintas Utenos AVPK Visagino PK areštinėje ir joje laikomas iki 2012 m. lapkričio 20 d., vėliau į Visagino PK areštinę pareiškėjas buvo etapuotas ir laikomas vienas kameroje Nr. 14 nuo 2012 m. lapkričio 22 d. iki 2012 m. lapkričio 28 d.; taip pat laikotarpiais nuo 2013 m. kovo 13 d. iki 2013 m. kovo 20 d., nuo 2013 m. balandžio 10 d. iki 2013 m. balandžio 24 d., nuo 2013 m. gegužės 29 d. iki 2013 m. birželio 5 d. ir nuo 2013 m. gruodžio 11 iki 2013 m. gruodžio 18 d. pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 4 su dar dviem asmenimis; taip pat nuo 2014 m. sausio 8 d. iki 2014 m. sausio 15 d. kameroje Nr. 8 ir nuo 2014 m. balandžio 9 d. iki 2014 m. balandžio 16 d. buvo laikomas kameroje Nr. 4 su dviem asmenimis. Paaiškino, kad pagal nustatytą tvarką, Visagino PK areštinės kamerose laikomiems asmenims paprašius, pareigūnai pateikia valymo priemones ir inventorių (šluotą, skudurą, kibirą vandeniui, šveičiamuosius miltelius ir sanitarinį valiklį). Visagino PK areštinėje laikomiems asmenims išvykus, valytojos išvalo ir dezinfekuoja kameras. Atsiliepime atsakovo atstovas taip pat nurodė, kad Visagino PK areštinėje yra trys trumpalaikio laikymo patalpos, iš kurių naudojamos tik dvi, t. y. patalpa Nr. 17 (1,80 kv. m.) ir patalpa Nr. 19 (1,73 kv. m.). Įprastai tokio pobūdžio patalpose asmenys laikomi apie 1,5 val. kartu su 1-2 asmenimis (iki 3 asmenų). Atsižvelgiant į tai, kad teisės aktuose nėra nustatytos pareigos registruoti asmenų laikymo trumpalaikio laikymo patalpose, todėl atsakovo atstovas neturi duomenų, kiek asmenų kartu su pareiškėju buvo laikoma Visagino PK areštinės trumpalaikio laikymo patalpose. Atsakovo atstovo teigimu, pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog dėl netinkamų laikymo sąlygų Visagino PK areštinės kamerose, jis patyrė sveikatos sutrikimus, todėl pareiškėjo reikalavimai, atsakovo atstovo nuomone, yra laikytini nepagrįstais.
Pareiškėjas skunde ir atsakovo atstovas atsiliepime prašė bylą nagrinėti ginčo šalims nedalyvaujant. Apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą ginčo šalims pranešta tinkamai teismo šaukimu. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Į teismo posėdį neatvykus proceso šalims, ir jų atstovams, bylą nutarta nagrinėti rašytinio proceso tvarka (ABTĮ 79 straipsnio 5 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas atmetamas.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti jam neturtinės žalos, kurią jis kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų Utenos AVPK areštinėje, atlyginimą.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio, kurio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, nuostatos. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia ir tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, t. y. civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje numatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013, kt.).
Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1500/2013). Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Neteisėta veika CK 6.271 straipsnio taikymo prasme gali pasireikšti ne tik nacionalinių teisės aktų, bet ir tarptautinių teisės aktų nesilaikymu, todėl nagrinėjamoje byloje aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, kuriame nustatyta, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad asmenys, kuriems ribojama (atimta) laisvė, turi specifinį teisinį statusą, todėl jų asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas (žr., pvz., 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013). Remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat nuosekliai pabrėžia, kad laisvės apribojimo metu asmenys iš esmės nenustoja naudotis fundamentaliomis teisėmis ir laisvėmis, kurias užtikrina Konvencija. Šiame kontekste Konvencijos 3 straipsnis nustato valstybės institucijoms pozityvią pareigą užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr. 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013).
Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – Suėmimo vykdymo įstatymas) 2 straipsnyje nustatyta, kad suėmimas vykdomas tardymo izoliatoriuose (kardomojo kalinimo vietose), tokie asmenys iki jų pasiuntimo į tardymo izoliatorių gali būti laikomi teritorinės policijos įstaigos areštinėje. Suimtieji ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimu arba teismo nutartimi iš tardymo izoliatoriaus gali būti perkelti (uždaryti) ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti ar dėl bylų nagrinėjimo teisme į teritorinės policijos įstaigos areštinę ir šiems asmenims taikomos šio įstatymo, išskyrus 23, 25, 26, 28, 40–43 straipsnius, nuostatos. Nurodyto įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje, įtvirtinančioje bendrąsias asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, teisinės padėties nuostatas, nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečiai, laikomi tardymo izoliatoriuose, turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos nustato Baudžiamojo proceso kodeksas, šis ir kiti įstatymai, o 3 dalyje, įtvirtinančioje fundamentalias žmogaus teisių apsaugos nuostatas, numatyta, jog vykdant suėmimą, draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Suėmimo vykdymo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais. To paties įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820 patvirtinta Higienos norma HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ nustato policijos areštinių įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus. Teritorinių policijos įstaigų areštinėse uždarytų asmenų laikymo tvarką ir sąlygas, šių asmenų teisių bei laisvių, taip pat pareigų užtikrinimo ir realizavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintos Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklės (toliau – ir Areštinių veiklos taisyklės). Nagrinėjamoje byloje taip pat atsižvelgiama ir į Utenos AVPK viršininko 2013 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 89-V-190 patvirtintų Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viešosios tvarkos taisyklių, papildytų ir pakeistų Utenos AVPK viršininko 2013 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 89-V-600 (toliau – ir Utenos AVPK taisyklės), nuostatas (106, 118-123 b. l.).
Pasisakydamas dėl skundo argumentų, teismas pažymi, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). Teismas, išsamiai išnagrinėjęs ir įvertinęs pareiškėjo nurodomas reikšmingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigūnų veiksmų teisėtumą (2013 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2072/2013).
Vadovaujantis Visagino PK Sulaikytų, suimtų ir nuteistų asmenų registracijos žurnalo duomenimis matoma, kad pareiškėjas į Visagino PK areštinę buvo pristatytas 2012 m. lapkričio 19 d. 15 val. 40 min. ir joje laikomas iki 2012 m. lapkričio 22 d. 17 val. 35 min. (13-14 b. l.). 2012 m. Asmenų, laikomų policijos areštinėje, paskirstymo žurnalo išrašo duomenys patvirtina, kad pareiškėjas Visagino PK areštinėje buvo laikomas vienas kameroje Nr. 14 nuo 2012 m. lapkričio 22 d. iki 2012 m. lapkričio 28 d. (15-21 b. l.). Byloje pateikti duomenys taip pat patvirtina, kad pareiškėjas Visagino PK areštinės kameroje Nr. 4 su dar vienu-dviem asmenimis buvo laikomas laikotarpiais nuo 2013 m. kovo 13 d. 11 val. 15 min. iki 2013 m. kovo 20 d. 11 val. 25 min. (22-24; 31-38 b. l.); tuo tarpu nuo 2013 m. balandžio 10 d. 12 val. 15 min. iki 2013 m. balandžio 24 d. pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 9 su vienu asmeniu (iki 2013 m. balandžio 17 d. 8.00 val.), o po to kameroje Nr. 4 su trimis asmenimis (25-26; 59-73 b. l.); nuo 2013 m. gegužės 29 d. 11 val. 20 min. iki 11 val. 20 min. iki 2013 m. birželio 5 d. 11 val. 20 min. kameroje Nr. 4 su trimis asmenimis (27-28; 74-80 b. l.); nuo 2013 m. gruodžio 11 d. 11 val. 00 min. iki 2013 m. gruodžio 18 d. 11 val. 40 min. kameroje Nr. 4 su dviem asmenimis (29-30; 81-87 b. l.); nuo 2014 m. sausio 8 d. 11 val. 00 min. iki 2014 m. sausio 15 d. 11 val. 20 min. kameroje Nr. 8 su vienu asmeniu (iki 2014 m. sausio 9 d.), o po to kameroje Nr. 3 su dviem asmenimis (54-56; 39-46 b. l.); nuo 2014 m. balandžio 9 d. 12 val. 5 min. iki 2014 m. balandžio 16 d. 11 val. 10 min. buvo laikomas kameroje Nr. 4 su dviem asmenimis (47-53; 57-58 b. l.) (toliau – ir ginčo laikotarpis).
Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą siejo su aplinkybėmis, jog Utenos AVPK Visagino PK areštinės kamerose buvo laikomas antisanitarinėmis, sveikatai pavojingomis sąlygomis, kadangi sanitarinių mazgų grindys, santechniniai įrenginiai, praustuvės nebuvo dezinfekuojamos ir plaunamos karštu vandeniu, o kameroje laikomi asmenys nebuvo aprūpinti valymo priemonėmis ir inventoriumi.
Nagrinėjant bylą yra aktuali Higienos norma HN 37:2009, nustatanti policijos areštinių įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą. Minėtosios Higienos normos 6 punkte įtvirtinta nuostata įpareigoja policijos areštinėse laikomiems asmenims sudaryti saugią sveikatai gyvenamąją aplinką. Policijos areštinės patalpų valymą, dezinfekavimą ir priežiūrą reglamentuoja Higienos normos HN 37:2009 VII skirsnis, kuriame įtvirtintos nuostatos skelbia, jog visos policijos areštinių patalpos, įrenginiai ir baldai turi būti švarūs, langai ir durys sandarūs; patalpose ant sienų ir lubų paviršių neturi būti pelėsių (48 punktas); visos patalpos kiekvieną dieną turi būti valomos drėgnuoju būdu (49 punktas); dušinių, sanitarinių švaryklų, kamerų, sanitarinių mazgų grindys, santechniniai įrenginiai, praustuvės kiekvieną dieną turi būti plaunamos karštu vandeniu, valomos su valikliais, turinčiais dezinfekantų; patalpoms, įrenginiams valyti bei dezinfekuoti turi būti naudojamos teisės aktais nustatytos leistinos naudoti priemonės (50 punktas).
Sprendžiant ginčą taip pat atsižvelgiama ir į Areštinių veiklos taisyklių, nustatančių teritorinių policijos įstaigų areštinėse uždarytų asmenų laikymo tvarką ir sąlygas, šių asmenų teisių bei laisvių, taip pat pareigų užtikrinimo ir realizavimo tvarką, nuostatas. Minėtųjų taisyklių 9 punkto nuostatos įpareigojo policijos areštinėje laikomus asmenis laikytis nustatytų vidaus tvarkos, priešgaisrinės apsaugos, higienos taisyklių reikalavimų (9.1. punktas); nuolat rūpintis švaros bei tvarkos užtikrinimu kamerose (policijos pareigūnų nurodymu eilės tvarka skiriamas atsakingas už kameroje esančios tvarkos palaikymą asmuo) (9.2.). Utenos AVPK viršininko 2013 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 89-V-190 patvirtintų Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viešosios tvarkos taisyklių (su papildymais ir pakeitimais) nustatančių Visagino PK areštinėje uždarytų asmenų teises ir pareigas, apsaugos ir priežiūros tvarką, 12 punktas įtvirtina areštinėje laikomiems asmenims taikytinus įpareigojimus, tame tarpe ir pareigą vykdyti įstatymų reikalavimus bei laikytis nustatytų vidaus tvarkos, priešgaisrinės apsaugos, higienos taisyklių reikalavimų (12.1. punktas); taip pat nuolat rūpintis švaros ir tvarkos užtikrinimu kamerose (policijos pareigūnų nurodymu eilės tvarka skiriamas atsakingas už kameroje esančios tvarkos palaikymą asmuo) (12.2. punktas) (114 b. l.). Pagal Taisyklių 27 punkte nustatytą areštinėje laikomiems asmenims taikytiną dienotvarkę, matoma, kad kamerų tvarkymui taip pat yra paskirtas atitinkamas laikotarpis nuo 7.15 iki 7.30 val., tačiau atsižvelgiant į areštinėje laikomų asmenų suinteresuotumą palaikyti švarą ir tvarką kamerose, tokios dienotvarkės nustatymas nepaneigia areštinės kamerose laikomų asmenų galimybių susitvarkyti kameras ir kitu dienotvarkėje nustatytu laiku, ypatingai tais atvejais, kai su asmeniu nėra atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai, taip pat ir tuo metu, kai kameroje laikomiems asmenims yra paskirtas asmeninis laikas.
Rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėjas reikalavimą dėl valymo priemonių ir inventoriaus išdavimo grindė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintomis Arešto, terminuoto laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose materialinio buitinio aprūpinimo normomis (aktuali 2010 m. vasario 25 d. įsakymo Nr. 1R-38 redakcija), kurios nustatė, jog valymo inventoriaus komplektą sudaro šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis ir kibiras. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad areštinėje laikomiems asmenims paprašius pareigūnai kasdien išduoda valymo inventorių (šluotą, skudurą, kibirą vandeniui) bei priemones (šveičiamuosius miltelius ir sanitarinį valiklį) (10 b. l.). Tai, kad Utenos AVPK priklausančios areštinės, tame tarpe ir Visagino PK areštinė yra aprūpinama nurodytomis valymo priemonėmis ir inventoriumi patvirtina atsakovo atstovo byloje pateiktos sąskaitos faktūros ir jose nurodytų įsigytų valymo priemonių ir įrenginių paskirstymas areštinėms (102-105 b. l.).
Byloje Utenos AVPK pateikti rašytiniai įrodymai, t. y. Utenos visuomenės sveikatos centro Zarasų skyriaus 2013 m. rugpjūčio 30 d. patikrinimo aktas Nr. 3PT-58 patvirtina, kad Visagino PK areštinėje lubos, grindys yra valomos ir dezinfekuojamos periodiškai; patikrinimo metu buvo nustatytas pakankamas dezinfekcinių medžiagų „Ace“, „Clorinex“ kiekis (88-89 b. l.). Taip pat pažymėtina, kad atliekant periodinę patikrą 2014 m. spalio 28 d. Visagino PK areštinėje, 2014 m. spalio 30 d. patikrinimo akte Nr. 13 PT-71 nustatyta, kad areštinės kamerų, izoliatoriaus grindų, sienų, lubų vidaus apdaila lengvai valoma ir dezinfekuojama. Visos patalpos kiekvieną dieną valomos drėgnuoju būdu. Dušinių, kamerų, sanitarinių mazgų grindys, santechniniai įrenginiai, praustuvės plaunamos karštu vandeniu su valikliais, turinčiais dezinfekantų. Asmenys laikomi areštinėje aprūpinami švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi. (90-92 b. l.).
Teismas sprendžia, jog minėtieji duomenys leidžia daryti išvadą, kad Visagino PK areštinėje periodiškai atliekami policijos areštinės patalpų valymo ir dezinfekavimo darbai. Tokie patikrinimų rezultatai taip pat patvirtina, kad atsakovo atstovas įgyvendina Higienos normos HN 37:2009 VII skirsnio reikalavimus. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl nurodytų reikalavimų į Visagino PK administraciją su prašymais ir (ar) skundais nesikreipė. Nagrinėjant bylą taip pat nenustatyta, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Visagino PK pareigūnus dėl valymo inventoriaus ir priemonių išdavimo, o pareigūnai būtų atsisakę tai daryti. Taigi, pareiškėjo argumentai dėl kamerose buvusių netvarkingų, antisanitarinių ir sveikatai pavojingų sąlygų iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, be to, jie yra gana abstraktūs, lakoniški ir nepakankamai detalizuoti. Pareiškėjas skunde nenurodė, kuriose kamerose buvo netinkamos sąlygos dėl jų nevalymo. Teismas taip pat pažymi, kad minėtieji teisės aktai, t. y. Higienos normos HN 37:2009 52 punktas, Areštinių veiklos taisyklių 9.2. punktas, Utenos AVPK taisyklių 12.2. punktas, visų pirma, nustato pareigą patiems policijos areštinėje laikomiems asmenims nuolat rūpintis švaros ir tvarkos palaikymu kamerose. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad tam tikru laikotarpiu, t. y. nuo 2012 m. lapkričio 22 d. iki 2012 m. lapkričio 28 d., pareiškėjas kameroje Nr. 14 buvo laikomas vienas, todėl už švaros ir tvarkos palaikymą šioje kameroje jis buvo atsakingas pats.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-318/2012).
Pareiškėjo argumentai dėl higienos normų pažeidimo nepagrįsti objektyviais įrodymais ir yra abstraktūs, nekonkretūs. Pažymėtina, jog pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Grindžiant neturtinės žalos reikalavimus antisanitarinių laikymo sąlygų kontekste būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus arba argumentuotai juos paneigti. Todėl teismas daro išvadą, kad atsakovo atstovo pateikti rašytiniai įrodymai, t. y. visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai, kiti aukščiau aptarti rašytiniai įrodymai paneigė pareiškėjo teiginius dėl jo laikymo antisanitarinėmis sąlygomis, o pareiškėjo laikymo sąlygos atitiko teisės aktų reikalavimus.
Pareiškėjas teigė, kad neturtinę žalą patyrė dėl to, kad Visagino PK areštinėje buvo laikomas stovint mažose trumpalaikio laikymo patalpose su 2-3 asmenimis apie dvi valandas. Papildomai pateiktuose skundo paaiškinimuose pareiškėjas nurodė, jog turėtų būti vadovaujamasi Lietuvos policijos generalinio komisaro 2013 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. 5-V-831 „Dėl Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. liepos 10 d. įsakymo Nr. 380 „Dėl teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos ir eksploatavimo reikalavimų patvirtinimo“ pakeitimo“, kuriame nustatyta, kad policijos areštinėse įrengiamų trumpalaikio asmenų laikymo patalpų plotas negali būti mažesnis nei 2 kv. m.
Utenos AVPK atsiliepime nurodė, kad atvykę Visagino PK areštinę asmenys yra laikinai laikomi dvejose trumpalaikio laikymo patalpose, t. y. Nr. 17 (1,80 kv. m.) ir Nr. 19 (1,73 kv. m.), toks jų trumpalaikis laikymas iki paskirstymo į kameras paprastai galėjo trukti apytiksliai apie 1,5 val. vienoje patalpoje esant 1-2 asmenimis.
Pareiškėjo rašytiniuose paaiškinimuose nurodytas teisės aktas - Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. liepos 10 d. įsakymas Nr. 380, kuriuo patvirtinti Teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos ir eksploatavimo reikalavimai (toliau – ir Reikalavimai) (ginčui aktuali 2013 m. spalio 21 d. įsakymo Nr. 5-V-830 redakcija) nustato naujai statomų areštinių projektavimo, statybos, esamų areštinių rekonstravimo, kapitalinio remonto pagrindinius reikalavimus, jų materialinį ir techninį aprūpinimą bei lygį. Iš atsakovo atstovo byloje pateiktos 2011 m. kovo 8 d. rangos sutarties Nr. 89-IL-503 (93-94 b. l.) matoma, kad šios sutarties pagrindu rangovas įsipareigojo atlikti Visagino PK areštinės patalpų remonto darbus (1 punktas). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XI-992, redakcija galiojusi nuo 2010 m. spalio 1 d.) 2 straipsnio, nustatančio pagrindinių įstatymo sąvokų reikšmes, 19 punktu, statinio remontas yra skirstomas į statinio kapitalinį ir paprastąjį remontą. Statinio kapitalinis remontas įvardinamas kaip statybos rūšis, kurios tikslas pertvarkyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų – ilgio, pločio, aukščio ir pan.) (2 straipsnio 20 punktas); tuo tarpu statinio paprastasis remontas laikytinas statybos rūšimi, kurios tikslas – atnaujinti statinį, jo nerekonstruojant ar kapitališkai neremontuojant (2 straipsnio 21 punktas). Taigi, iš atsakovo atstovo pateiktų atliktų darbų aktų Nr. A001, Nr. A002 (95-100 b. l.), matoma, kad minėtosios 2011 m. kovo 8 d. rangos sutarties pagrindu buvo atlikti paprastojo remonto darbai. Byloje nėra kitų duomenų, kurie patvirtintų, kad Visagino PK areštinėje ginčo laikotarpiu buvo atliekami rekonstravimo, kapitalinio remonto darbai, kas iš esmės įpareigotų taikyti minėtųjų Reikalavimų nuostatus. Taigi, atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes bei tai, kad trumpalaikio laikymo patalpose asmenys laikomi apie 1,5 val., daroma išvada, kad šioms patalpoms yra keliami kiti reikalavimai, nei areštinių ar įkalinimo įstaigų kameroms. Todėl trumpalaikio laikymo patalpoms taip pat nėra taikomos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 bei Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820, nuostatos, taip pat nėra taikomos nuostatos, įtvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124„Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo.“
Pažymėtina, kad ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl bausmių vykdymo ir kardomojo suėmimo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų viešojo administravimo srityje, apibendrinimo 24 punkte numatyta, kad minimalaus laisvės atėmimo vietų gyvenamosios patalpos dydžio klausimas, tenkantis asmeniui, laikomam pataisos įstaigose ir tardymo izoliatoriuose bei areštinėse, reglamentuojamas diferencijuotai. Tačiau nei paminėtame, nei kituose aptariamo Apibendrinimo punktuose teismas nepasisako dėl policijos komisariatų trumpalaikio laikymo patalpose vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto dydžio, bei tokio pobūdžio patalpų įrengimo.
Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudla prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje Peers prieš Graikiją, 28524/95).
Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad trumpalaikio laikymo patalpose ginčo laikotarpiu pareiškėjas epizodiškai buvo laikomas ne daugiau nei 8 kartus ir kad pareiškėjo laikymas minėtojo pobūdžio patalpose buvo neilgas, todėl toks laikymas negalėtų būti laikomas kankinimui prilygstančiu elgesiu. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl jo laikymo netinkamomis sąlygomis Utenos AVPK Visagino PK trumpalaikio laikymo patalpose atmestinas kaip nepagrįstas.
Apibendrinant tai kas pasakyta, teismas konstatuoja, kad ginčo laikotarpiu Visagino PK areštinėje pareiškėjas buvo laikomas periodiškai, su pertraukomis, t. y. nuo 1 paros iki 14 parų (dažniausiai po 7 paras), todėl aukščiau paminėtos pareiškėjo laikymo sąlygos Visagino PK areštinėje negalėtų būti vertinamos kaip ilgalaikio pobūdžio tinkamų sąlygų nesudarymas, nulėmęs ilgalaikius neigiamus padarinius pareiškėjo fizinei ir/ar psichinei sveikatai. Be to, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatyta, jog pareiškėjas jau kėlė ginčą dėl neturtinės žalos, kurią jis kildino iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų laikymo sąlygų Utenos AVPK Visagino PK areštinės kamerose (Panevėžio apygardos administracinio teismo administracinė byla Nr. I-1180-283/2015) iš esmės tuo pačiu laikotarpiu, kaip ir šioje nagrinėjamoje byloje, atlyginimo. Tačiau pateikdamas teismui ankstesnį, tai yra, 2015 m. birželio 10 d. skundą, pareiškėjas nenurodė aplinkybių, sukėlusių jam žalą, kurias išdėstė 2015 m. lapkričio 16 d. skunde. Tai patvirtina, kad 2015m. birželio mėnesį kreipdamasis į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo, pareiškėjas nagrinėjamoje byloje pateiktame 2015m. lapkričio 16d. skunde naujai nurodytų kitų, anot pareiškėjo, netinkamų jo laikymo sąlygų, anksčiau nevertino kaip sukėlusių jam neturtinę žalą. Todėl teismas sprendžia, kad pareiškėjo 2015m. lapkričio 16d. skunde nurodyti galimai patirti neigiami išgyvenimai, negali būti vertinami kaip sukėlę tokio masto pakenkimus pareiškėjui, kurie turėtų būti vertinami kaip neturtinė žala.
Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrįstumą, analizavo pareiškėjo nurodytus argumentus, susijusius su skunde įvardytomis galimai netinkamomis laikymo sąlygomis, bei ištyrė atsakovo atstovo pateiktus įrodymus. Patikrinęs atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą, teismas teisės aktų pažeidimų dėl pareiškėjo kalinimo sąlygų nenustatė, taip pat nenustatė ir tokių pareiškėjo laikymo sąlygų, kurios galėtų būti prilygintinos pareiškėjo kankinimui. Teismui nenustačius atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, atsakomybė atsakovo atstovui nekyla. Juo labiau, byloje nėra duomenų, kad Utenos AVPK Visagino PK areštinės pareigūnai būtų sąmoningai siekę pažeisti pareiškėjo orumą ar sudaryti kankinimui prilygintinas sąlygas. Nenustačius visų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų buvimo, pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teismas
nusprendžia:
skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.