Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Editos Kadūnienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje J. R. (J. R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybininku, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. R. sukėlė fizinį skausmą, šeimos nariui, o būtent: jis 2018 m. birželio 9 d. apie 22.50 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,94 promilės girtumas), bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, trenkė vieną smūgį kumščiu per galvą savo sugyventinei A. L., po ko pastvėrė nukentėjusiajai už plaukų ir nutempęs į kambarį spaudė jai kaklą, tuo sukeldamas nukentėjusiajai A. L. fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais J. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

J. R. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamasis parodė, kad A. L. gyvena kartu apie vienerius metus, bendrų vaikų neturi, tačiau su jais gyvena vienas nepilnametis jos vaikas, kurio vakar nebuvo. 2018 m. birželio 9 d. jis buvo su draugais bare ir grįžo namo apie 19.00 val. Apie 21.00 val. iš darbo grįžo sugyventinė, ji pradėjo priekaištauti, kodėl jis yra išgėręs ir todėl tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas. Kas vyko toliau, nelabai prisimena, nors buvo išgėręs apie 5 litrus alaus, orientavosi normaliai. Kaip sudavė sugyventinei, neprisimena, tačiau pripažįsta, kad tai padarė, nes taip galėjo įvykti. Atsimena, kaip atvažiavo policija ir jį išsivežė. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi, daugiau paaiškinti nieko negali. Ikiteisminio tyrimo metu gyvens adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje (b. l. 42). Papildomos apklausos metu J. R. paaiškino, kad pareikšta įtarimas yra suprantamas, savo kaltę visiškai pripažįsta. Pasilieka prie ankstesnės jo apklausos metu duotų parodymų, bei prašo jais vadovautis. Ankstesnės apklauso metu sakė, kad nelabai atsimena, kaip tiksliai viskas vyko, tačiau dabar atsiminė ir gali pasakyti, kad 2018 m. birželio 9 d. vakare tarp jo ir tuo metu buvusios sugyventinės A. L. kilo žodinis konfliktas. Jis tuo metu buvo neblaivus, o A. L. dėl to priekaištavo ir siūlė išeiti iš namų. Jis dėl to labai supyko ir kai ji rūkė balkone nuėjo prie jos ir vieną kartą su kumščiu sudavė jai per galvą, bei pastvėręs už plaukų nutempė į kambarį ir pradėjo ją smaugti. Kodėl taip pasielgė, net negali paaiškinti, tačiau dėl to labai gailisi ir pažada daugiau taip nesielgti, bei atlyginti padarytą žalą. Po šio įvykio kartu su A. L. nebegyvena, jie daugiau nebendrauja. Dabar jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Sutinka su tuo, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 46-47).

Nukentėjusioji A. L. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad J. R. buvo jos sugyventinis, jie gyveno kartu nuomojamame bute adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Pas juos bendrų vaikų nėra, tačiau su jais gyveno jos sūnus M., kuriam yra 9 metai. 2018 m. birželio 9 d. vakare namuose buvau ji ir J., sūnaus M. namuose tuo metu nebuvo. Apie 22.30 val. prie jos pradėjo kabinėtis girtas J.. Ji pradėjo jam priekaištauti dėl to, kad jis yra girtas, o jam tai nepatiko. Tarp jų tada prasidėjo žodinis konfliktas, tačiau viskas vyko pakankamai ramiai. Ji tada išėjo į balkoną parūkyti. Ji sėdėjo balkone ir rūkė, kažkur po penkių minučių į balkoną užėjo J., kuris nieko nesakydamas vieną kartą rankos kumščiu kurios rankos pasakyti negali trenkė per galvą. Po ko iš karto pastvėrė ją už plaukų ir nutempė į kambarį. Jis nutempė ant lovos ir pradėjo smaugti. Jis viena ranka laikė už plaukų, o kita ranka smaugė. Kokia ranka jis ką darė negali pasakyti, nes tuo metu labai skaudėjo ir ji buvo stipriai išsigandusi. Ji bandė nuo jo nusistumti. Tačiau jam smūgių nesudavė, tik ji bandė nustumti nuo savęs. Stipriai nustūmė nuo savęs ir pabėgo pas kaimynę ir iš jos paskambino į policiją. J. bandė pasivyti, tačiau kaimynė uždarė duris. Į policiją paskambino ji iš kaimynės telefono. Ji šiek tiek pabuvo pas kaimynę, o po to laukti policijos grįžo pas save į butą. J. tuo metu buvo jau apsiraminęs. Kai atvažiavo policijos pareigūnai, J. buvo namuose. Policijos pareigūnai J. sulaikė ir išvežė su savimi. Ji nei pas medikus, nei pas medicinos ekspertus nevyko. Kai atvažiavo policijos pareigūnai, smurto žymių ant kūno kaip ir nebuvo. Jai buvo išrauti plaukai, o mėlynės ant kūno atsirado vėliau. Kelias dienas po šio įvykio labai blogai jautėsi ir niekur nėjo iš namų, dėl to ir nenuvyko pas medikus. Tai buvo pirmas kartas, kai J. smurtavo jos atžvilgiu, jo veiksmai sukėlė fizinį skausmą. Ji turi J. pretenzijų ir jam šiuo metu tikrai neatleidžia, jis net normaliai nebandė atsiprašyti. Jai išaiškinta teisė pareikšti civilinį ieškinį ir ji mano, kad jei J. neatlygins patirtos moralinės žalos, jį tikrai reikš. Jei J. sutiktų atlyginti padarytą moralinę žalą, sutiktų su juo susitaikyti. Šiuo metu su Jurijumi kartu negyvena, po šio įvykio daugiau nebendrauja ir nesusitikinėja (b. l. 12-13).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja Valentina Filipčik parodė, kad ji yra Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2 kuopos 4 būrio vyriausioji patrulė. 2018 m. birželio 9 d. apie 23.00 val. tarnybos metu iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus specialisto buvo gautas pranešimas apie tai, kad bute adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje sugyventinis sumušė pranešėją. Nuvykus į nurodyta vietą buvo nustatyta, kad konfliktas kilo tarp A. L. ir jos sugyventinio J. R.. Konfliktas kilo dėl to, kad A. L. pradėjo priekaištauti J. R. dėl to, kad jis grįžo į namus neblaivus, bei kad ji prašė išeiti J. R. iš namų ir nakvoti pas mamą. Tačiau su tuo J. R. nesutiko ir pradėjo labai agresyviai elgtis. A. L. paaiškino, kad jai išėjus į balkoną parūkyti prie jos priėjo J. R. ir nieko nesakydamas su kumščiu trenkė per galvą, po ko griebė už plaukų ir nusitempęs į kambarį pradėjo smaugti. Sumušimo žymių ant A. L. kūno nebuvo. Tačiau ji buvo labai stipriai susijaudinusi ir išsigandusi. Ji sakė, kad jis jai rovė ir tampė plaukus. J. R. buvo neblaivus. Jis atsisakė ką nors paaiškinti. Jis buvo sulaikytas ir nuvežtas į Vilniaus miesto 2 policijos komisariatą (b. l. 19-20).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas Gžeslavas Kviatkovskis (Gžeslav Kviatkovskij) davė identiškus parodymus liudytojos V. Filipčik parodymams (b. l. 22-23).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja G. K. parodė, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Tiksliai šiuo metu dienos neatsimena, tačiau žino, kad tai buvo šeštadienis, kažkur prieš 2-3 savaites, kada pas ją atbėgo kaimynė A. L. iš 66 buto ir paprašė paskambinti į policiją. Tai buvo kažkur apie 23 valandą. Ji tuo metu namuose buvo viena ir žiūrėjo televizorių. Bežiūrėdama televizorių išgirdo, jog kažkas stipriai beldžia į duris. Ji tada nuėjo prie durų ir jas atidarė. Atidariusi duris pamatė stipriai susijaudinusią A. L.. Ji šaukė, kad ją muša sugyventinis ir paprašė iškviesti policiją. Ji buvo labai susijaudinusi, visa drebėjo. Ji tada jai pasakė: ,,imk mano namų telefoną ir skambink“. Tada ji pati paskambino ir girdėjo, kaip ji pasakė, kad ją muša sugyventinis ir, kad jai reikalinga pagalba. Po pokalbio su policija, ji dar šiek tiek pakalbėjo su ja. Ji pasakė, kad jai sugyventinis išrovė plaukus, bei paėmusi sau už galvos ir plaukų parodė išrautus plaukus. Ji jos rankose matė plaukus. Ji pati plaukų taip tikrai negalėjo išsirauti. Paskambinusi į policiją, ji nuėjo pas save į butą. A. ji iki šio įvykio nepažinojo ir su ja ir jos sugyventiniu niekada nebendravo. Jos sugyventinio nėra niekada mačiusi ir net nežino kaip jis atrodo. Triukšmų bute Nr. (duomenys neskelbtini) nei tą vakarą, nei kada nors kitomis dienomis nėra girdėjusi (b. l. 26-27).

Iš alkotesterio kvito matyti, kad 2018 m. birželio 9 d., 23.38 val., J. R. buvo nustatytas 1,94 prom. girtumas (b. l. 36).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir motyvai

BK 140 straipsnio 2 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą ar trumpam susargdino.

Šie byloje surinkti ir ištirti duomenys visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas juos pripažįsta įrodymais. Šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis J. R. sukėlė fizinį skausmą, šeimos nariui, o būtent: jis, 2018 m. birželio 9 d. apie 22.50 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,94 promilės girtumas), bute, esančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje, trenkė vieną smūgį kumščiu per galvą savo sugyventinei A. L., po ko pastvėrė nukentėjusiajai už plaukų ir nutempęs į kambarį spaudė jai kaklą, tuo sukeldamas nukentėjusiajai A. L. fizinį skausmą. Kaltinamojo J. R. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti kaip baigtas nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu J. R. pareiškė, kad pritaria tokiam prokurorės sprendimui, sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu, (b. l. 59-61, 63). Nukentėjusiajai apie baudžiamojo proceso pabaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu pranešta (b. l. 64).

Dėl skirtinos bausmės

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas prieš šeimos narį – sugyventinę), padarymo aplinkybes, į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį J. R. – anksčiau neteistas (b. l. 53), administracine tvarka baustas (b. l. 57-58), dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybininku (b. l. 54-56).

Atsižvelgdamas į šias nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmę – laisvės apribojimą. Teismo vertinimu, prokurorės siūloma 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, šiuo konkrečiu atveju yra teisinga ir proporcinga.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei tai, kad kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, J. R. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas nuo 2018 m. birželio 9 d. 23.10 val. iki 2018 m. birželio 11 d. 16.00 val. (b. l. 38, 39). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikas įskaitytinas į bausmės laiką. J. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 49-50), paliktina iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmena su BPC garso įrašu (b. l. 30), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktinas saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

J. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, J. R. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti jam 4 (keturis) mėnesius laisvės apribojimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į J. R. paskirtos bausmės laiką įskaityti jo laikino sulaikymo laiką nuo 2018 m. birželio 9 d. 23.10 val. iki 2018 m. birželio 11 d. 16.00 val. (2 dienas), 1 laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms. J. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmeną su BPC garso įrašu, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

6. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus;

4) šaukiami atvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

7. Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu. Jei neturite nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, Jūs turėtumėte nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyrius, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 261 0339; +370 5 276 0159). Daugiau informacijos galima rasti http://www.vrpi.lt