Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atsakovei UAB „Šiaulių tauro energetika“ dėl teisės įrengti elektros tinklus be inžinerinių statinių ir kitų inžinerinių tinklų savininko suderinimo, išvadą teikiančios institucijos LR Aplinkos ministerija, LR Energetikos ministerija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašo pripažinti ieškovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ teisę įrengti 10 kV elektros kabelių linijas žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu Šiaulių m. sav. teritorija, taip pat 10 kV elektros kabelių linijas ir mažo gabarito modulinę tranzitinę transformatorinę žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Šiaulių m. k.v., adresu Šiauliai, (duomenys neskelbtini), pagal UAB „I.“ parengto projekto „Pastato-Sandėlio prijungimas prie AB „Energijos skirstymo operatorius“ skirstomųjų elektros tinklų, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, Šiaulių m. sav. Inv. Nr. (duomenys neskelbtini)“ MGMTT-2x630kVA, ir 10 kV KL įrengimo trasos schemą Nr. ŠP2042-00-TP-BR.2, be inžinerinių statinių – Kelio (gatvės) - Privažiavimo prie pastatų ir automobilių stovėjimo vietos (duomenys neskelbtini) gatvė), bendrasavininko ir kitų inžinerinių tinklų - elektros tinklų – 10 kV elektros kabelinės linijos, vandentiekio tinklų, nuotekų šalinimo tinklų – fekalinės kanalizacijos ir lietaus kanalizacijos, savininko UAB „Šiaulių tauro energetika“ suderinimo; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė vykdo 2022-08-29 Naujojo nebuitinio kliento elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugos sutartį Nr. 22-94923 (toliau – Sutartis), sudarytą su naujuoju vartotoju UAB „K.“ (toliau – Naujasis vartotojas) dėl objekto: pastato – sandėlio, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai (toliau – Objektas), prijungimo prie Operatoriaus skirstomųjų elektros tinklų. Naujų vartotojų prijungimo prie skirstomųjų elektros tinklų tvarką nustato Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012-07-04 įsakymu Nr. 1-127 patvirtintas Elektros energijos gamintojų ir vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų tvarkos aprašas. Sutartis sudaryta remiantis Naujajam vartotojui 2022-10-10 išduotomis Prijungimo sąlygomis Nr. TS22-94923 (toliau – Prijungimo sąlygos). Operatoriui priklausantys elektros tinklai iki Naujojo vartotojo nuosavybės ribos projektuojami ir įrengiami ieškovės lėšomis, Naujajam vartotojui pasirašius prijungimo paslaugos sutartį ir sumokėjus joje nurodytą prijungimo paslaugos mokestį. Sutartimi Operatorius įsipareigojo joje nurodyta tvarka ir terminais suteikti Naujajam vartotojui prijungimo paslaugą, t. y. įrengti mažo gabarito modulinę tranzitinę transformatorinę (toliau – MGMTT) (Prijungimo sąlygų 4.1 punktas), MGMTT prijungti nuo vidutinės įtampos kabelių linijos „L-MT466_MT397“ iš Šiaulių TP užvedimą tranzitu, įrengiant vidutinės įtampos 120/mm² skerspjūvio kabelių linijas nuo nutraukimo vietos iki MGMTT (Prijungimo sąlygų 4.2 punktas) bei atlikti kitus Prijungimo sąlygų 4 punkte nurodytus veiksmus. Vykdant Elektros tinklų įrengimą Operatorius yra atsakingas už Elektros tinklų projekto parengimą ir suderinimą su suinteresuotomis šalimis. Naujojo vartotojo elektros tinklų prijungimo prie ieškovės elektros tinklų projektavimo darbams atlikti ieškovė pasitelkė projektuotoją UAB „I.“ (toliau – Rangovas). Vykdant išduotas Prijungimo sąlygas, Rangovas parengė projektą „Pastato-Sandėlio prijungimas prie AB „Energijos skirstymo operatorius“ skirstomųjų elektros tinklų adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, Šiaulių m. sav. Inv. Nr. (duomenys neskelbtini)“ (toliau – Projektas), kurio sudėtinė dalis yra MGMTT-2x630kVA ir 10 kV KL įrengimo trasos schema (toliau - Elektros tinklų planas). Dalis elektros tinklų pagal Projektą, o konkrečiai dvi 10 kV elektros kabelių linijos ir projektuojama MGMTT (toliau – Elektros tinklai), turi būti įrengiami valstybiniuose žemės sklypuose - žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Šiaulių m. kv.v, adresu Šiaulių m. sav., Šiaulių m. sav. teritorija (toliau – Žemės sklypas 1) ir žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Šiaulių m. k.v., adresu Šiauliai, (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas 2) (toliau kartu – Žemės sklypai), kurie nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir patikėjimo teise buvo valdomi Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT). Žemės sklype 1 yra įrengtas nekilnojamasis daiktas Kelias (gatvė) – Privažiavimas prie pastatų ir automobilių stovėjimo vietos (duomenys neskelbtini) gatvė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu Šiauliai, (duomenys neskelbtini) g., kuris dalinės nuosavybės teise priklauso N. H. UAB, UAB „K.“ (Naujajam vartotojui), UAB „P.“ ir UAB „Šiaulių tauro energetika“ (Atsakovei). Taip pat Žemės sklype 1 yra įrengti atsakovei priklausantys nuotekų šalinimo tinklai – fekalinė kanalizacija ir lietaus kanalizacija, bei elektros tinklai – 10 kV elektros kabelinės linijos, kurie pagal projektinius sprendinius susikirs su planuojamais įrengti Elektros tinklais. Pagal pirminius projektinius sprendinius Elektros tinklai turėjo kirsti ir atsakovei priklausančius, Žemės sklype 1 įrengtus, vandentiekio tinklus. Žemės sklype 2 yra įrengti atsakovei priklausantys vandentiekio, nuotekų šalinimo tinklai – fekalinė kanalizacija ir lietaus kanalizacija, kurie pagal projektinius sprendinius bus kertami, įrengiant Elektros tinklus.

3. Rangovas 2023-06-20 el. paštu kreipėsi į atsakovę dėl pirminių projektinių sprendinių suderinimo. 2023-06-27 gavus atsakovės atsakymą, kad atsakovė griežtai nesutinka su projektiniais pasiūlymais, kadangi projektuojama MGMTT Žemės sklype 2 patenka į jai priklausančių vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos aptarnavimo ir apsaugos zoną, Rangovas 2023-07-03 raštu Nr. ŠP23-025 paaiškino, kad projektuojama MGMTT patenka tik į dalį apsaugos zonos, prašydamas motyvuotai nurodyti priežastis, dėl kurių atsisakoma derinti Projekto sprendinius, bei pakartotinai prašydamas suderinti šiuos sprendinius. Su šiuo Rangovo 2023-07-03 raštu buvo pateiktas pirminis Elektros tinklų planas (laida - 0). Atsakovė, atsakydama į Rangovo 2023-07-03 raštą, pateikė atsakymą 2023-07-11 raštu Nr. 13, nurodydama, kad Projektu planuojama 10 kV elektros tinklų liniją tiesti atsakovei nuosavybės teise valdomų inžinerinių tinklų – vandentiekio, esančių Žemės sklype 1, apsaugos zonose, pažymėdamas, kad šie tinklai yra senos statybos, pagaminti iš ketaus, todėl Elektros tinklai kelia grėsmę atsakovės vandentiekio tinklų patvarumui, taip pat kad įrengtus Elektros tinklus, bus užkirstas kelias atsakovei operatyviai šalinti avarijas atsakovės tinkluose. Atsakovė nurodė, kad nederina Projekto. Ieškovė, gavusi iš Rangovo jai adresuotą atsakovės 2023-07-11 raštą, 2023-08-09 raštu Nr. 23KR-SD-8080 pateikė papildomus paaiškinimus, išsamiai nurodydama teisinį reglamentavimą dėl minimalių atstumų tarp inžinerinių tinklų, patvirtindama, kad Elektros tinklai bus įrengti laikantis visų teisės aktų reikalavimų, paaiškindama, kad elektros kabelių linija nesukelia grėsmės tinklų mechaniniam atsparumui, taip pat kad atsakovei šalinant avarijas, atskiro ieškovės sutikimo gauti nereikia, todėl tai neturi įtakos ir hidrantų techninei būklei. Ieškovė nurodė, kad atsakovė nepateikė jokių pasiūlymų dėl atsakovės vertinimu reikalingų papildomų techninių sąlygų projektuojamiems darbams atlikti, jose numatant pageidaujamus, inžinerinių tinklų savininko protingus interesus atitinkančius, techninius sprendinius, nemotyvuotai atsisakydama derinti bet kokius sprendinius dėl Elektros tinklų įrengimo. Ieškovė šiuo raštu pakartotinai prašė atsakovės suderinti pirminį Elektros tinklų planą (laida – 0). Atsakovė 2023-08-10 raštu pakartotinai nurodė, kad Žemės sklype 2 projektuojami Elektros tinklai patenka į atsakovei priklausančią vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos vamzdynų aptarnavimo ir apsaugos zoną, papildomai atkreipdama dėmesį, jog Elektros tinklai patenka į atsakovės nuomojamą Žemės sklypą 1 ir jame įrengtą atsakovei priklausantį Kelią (gatvę). Atsakovė informavo, kad griežtai nesutinka su projektiniais pasiūlymais.

4. Ieškovė, gavusi atsakovės atsakymą, pakartotinai išanalizavo visas įmanomas technines galimybes dėl Naujojo vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie ieškovės elektros tinklų ir nustatė, kad esamas parinktas techninis sprendinys yra techniškai ir ekonomiškai racionaliausias. Ieškovė, įvertinusi atsakovės 2023-07-11 rašte nurodytus argumentus, nutarė pakoreguoti pirminius projektinius sprendinius, siekiant maksimaliai sumažinti suplanuotų 10 kV požeminių elektros tinklų patekimą į atsakovės valdomų inžinerinių tinklų apsaugos zonas Žemės sklypuose, parenkant kitą elektros požeminių kabelių posūkio tašką iš Žemės sklypo 1 į Žemės sklypą 2. Rangovas pagal šiuos sprendinius parengė pakoreguotą Elektros tinklų planą. Apie šiuos pakoreguotus projektinius sprendinius ieškovė informavo atsakovę 2024-02-19 raštu Nr. 24KR-SD-1894. Pažymėtina, kad lygiagrečiai su NŽT buvo sprendžiamas klausimas dėl servituto ir / ar apsaugos zonų nustatymo Elektros tinklų įrengimui Žemės sklypuose, todėl ieškovės 2024-02-19 rašte buvo nurodyti argumentai ir apie tai, tačiau šie klausimai nagrinėjamu atveju neturi jokios reikšmės, kadangi tai yra atskiri, skirtingais teisės aktais reglamentuojami santykiai. Ieškovė 2024-02-19 raštu prašė atsakovės pritarti pakoreguotame Elektros tinklų plane nurodytiems techniniams sprendiniams. Ieškovė įspėjo atsakovę, kad nurodytu terminu negavus atsakovės pritarimo, ieškovė bus priversta kreiptis į teismą dėl teisės įrengti Elektros tinklus be atsakovės sutikimo. Atsakovė pateikė atsakymą 2024-02-21 raštu, pakartodamas savo 2023-08-10 rašte nurodytus argumentus ir iš esmės nepateikė jokių pagrįstų motyvų, dėl kurių atsisako derinti projektinius sprendinius. Visi kiti Kelio (gatvės) bendraturčiai projektiniams sprendiniams pritarė. Atsakovė visiškai nepagrįstai atsisako suderinti Elektros tinklų planą, nors analogišku atveju pripažino, kad Operatoriaus tiesiami nauji elektros tinklai nesukuria jokių papildomų apsunkinimų, suvaržymų, dėl kurių atsakovė negalėtų tinkamai naudotis jam nuosavybės teise priklausančiais inžineriniais statiniais ir kitais inžineriniais tinklais ir nesukelia grėsmės ŠTE tinklų mechaniniam patvarumui, operatyviam avarijų likvidavimui. Atsakovė, kaip Kelio (gatvės) bendrasavininkas ir kaip kitų inžinerinių tinklų (elektros tinklų, vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų – fekalinės kanalizacijos ir lietaus kanalizacijos), savininkas, nesutinka suderinti Elektros tinklų plano, ieškovė yra priverstas kreiptis į Teismą dėl teisės įrengti Elektros tinklus be jo suderinimo. Skirstomųjų tinklų eksploatavimas ir naujų vartotojų prijungimas yra ne privatus Ieškovės interesas, o įstatymuose numatyta pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso elektros vartotojų interesai, t. y. viešojo intereso užtikrinimas.

5. Atsakovė UAB „Šiaulių Tauro energetika“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo ieškovės AB „Energijos skirstymo operatorius” ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime atsakovė nurodė, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso: 3630/8842 dalių kelio (gatvės) - privažiavimo prie pastatų ir automobilių stovėjimo vietos (duomenys neskelbtini) gatvė) Šiauliai, (duomenys neskelbtini) g., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Privažiavimo kelias); Statiniai, esantys adresu: Šiaulių m. sav., Šiaulių m. sav. Teritorija: Vandentiekio tinklai – Vandentiekis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ilgis 3339,90 m, vandentiekio linijos reikšmė – skirstomoji (kvartalinė), medžiaga – ketus (toliau – Vandentiekio tinklai); Nuotekų šalinimo tinklai - Fekalinė kanalizacija, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ilgis 2645,20 m, nuotekų linijos reikšmė – išvadinė, medžiaga – betonas (toliau – Nuotekų tinklai); Nuotekų šalinimo tinklai - Lietaus kanalizacija, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ilgis – 3075,70 m, nuotekų linijos reikšmė – magistralinė, medžiaga – betonas (toliau – Lietaus nuotekų tinklai); Elektros tinklai - 10kV elektros kabelinės linijos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ilgis 3670 m (toliau – Atsakovės elektros tinklas), Nekilnojamojo turto registro žyma: Nekilnojamasis daiktas įstatymu pripažintas kilnojamuoju daiktu, įregistravimo pagrindas 2004-07-01 Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas. Vienas esminių atsakovės atsisakymo derinti projektinius sprendinius motyvų yra tas, kad Projektuojami elektros tinklai numatomi tiesti nesilaikant teisės aktuose nustatytų norminių atstumų. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė, gavusi iš atsakovės 2023-07-11 raštą, 2023-08-09 raštu Nr. 23KR-SD-8080 pateikė papildomus paaiškinimus, išsamiai nurodydama teisinį reglamentavimą dėl minimalių atstumų tarp inžinerinių tinklų. Iš ieškovės 2023-08-09 rašto Nr. 23KR-SD-8080, matyti, kad ieškovė vadovaujasi Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011-12-20 įsakymu Nr. 1-309 „Dėl Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklių patvirtinimo“, 164 ir 165.5 punktais. Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklių 165 punktas reguliuoja mažiausius leistinus atstumus nuo kabelių linijų iki dujotiekių vamzdynų, o ne iki vandentiekio nuotekų ar lietaus nuotekų tinklų. Šiuo atveju, atsižvelgiant į paminėtų taisyklių 164 punktą, reikia vadovautis norminių dokumentų reikalavimais. Vienas tokių dokumentų yra Statybos techninis reglamentas STR 2.03.02:2005 „Gamybos, pramonės ir sandėliavimo statinių sklypų tvarkymas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-06-17 įsakymu Nr. D1-309 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.03.02:2005 „Gamybos, pramonės ir sandėliavimo statinių sklypų tvarkymas“ patvirtinimo“ (toliau – Statybos techninis reglamentas STR 2.03.02:2005), kurio 6 priedo „Horizontalūs atstumai (prošvaisoje) tarp inžinerinių tinklų“ 1 lentelė nustato, kad horizontalūs atstumai (prošvaisoje) tarp elektros kabelių iki 10 kV ir vandentiekio, ūkinių nuotekų ir lietaus vandens tinklų – 0,6 (1) m, tarp elektros kabelių daugiau kaip 10 iki 110 kV ir vandentiekio, ūkinių nuotekų ir lietaus vandens tinklų – 1 m.

6. Lentelių pastabose nurodyta: „Atstumai nuo inžinerinių tinklų išorinės sienelės krašto iki kitų statinių (pastatų, inžinerinių statinių ir pan.) nurodyti mažiausi. <..>“ (1 pastaba); „Lentelėse skliaustuose nurodyti mažiausi atstumai tais atvejais, kai tiesiami nauji inžineriniai tinklai šalia esamų, pastatytų iš tuo metu statyboje naudotų statybos produktų, ir nėra galimybės išlaikyti naujiems inžineriniams tinklams tiesti nustatytų atstumų.“ (2 pastaba). Iš pastarosios 2 pastabos darytina išvada, kad tiesiant elektros kabelį iki 10 kV šalia esamų, pastatytų iš tuo metu statyboje naudotų statybos produktų, inžinerinių tinklų taikomas lentelėse skliaustuose nurodytas mažiausias atstumas – 1 m. Nors aptariamoje lentelėje nėra išskirti elektros kabeliai, kurie yra lygūs 10 kv, nepriklausomai nuo to, kuriai grupei bepriskirtume Projektuojamus elektros tinklus – tiek elektros kabeliams iki 10 kV, tiek elektros kabeliams daugiau kaip 10 iki 110 kV – iš lentelių 2 pastabos seka, kad visais atvejais, kai elektros kabeliai tiesiami šalia esamų, pastatytų iš tuo metu statyboje naudotų statybos produktų, inžinerinių tinklų taikomas norminis atstumas – l m. Projekte, pagal kurį ieškovė siekia tiesti Projektuojamus elektros tinklus, (2 pastaboje) numatyta: „Susikirtime su požeminėmis komunikacijomis vietoje kabelius kloti į PE vamzdžius, bei išlaikyti reikiamus atstumus – tarp kabelio ir vamzdžių turi būti ne mažesnis kaip 0,5 m. Sankirtos ruože ir dar 2 m atstumu į abi puses nuo jos, klojant kabelį vamzdyje šis atstumas ne mažesnis kaip 0,25 m“. Taigi, Projekto 2 pastaba, tiek, kiek ji reguliuoja Projektuojamų elektros tinklų atstumus iki esamų Vandentiekio, Nuotekų ir Lietaus nuotekų tinklų, nuosavybės teise priklausančių atsakovei, prieštarauja Statybos techninio reglamento STR 2.03.02:2005 6 priedo „Horizontalūs atstumai (prošvaisoje) tarp inžinerinių tinklų“ 1 lentelės reikalavimams.

7. Tai, kad ieškovė siekia tiesti Projektuojamus elektros tinklus, nesilaikydamas norminių atstumų, patvirtina ir Projekto brėžiniai: Iš Uždaro perėjimo profilio 1-1 matyti, kad Projektuojamus elektros tinklus numatoma tiesti vos už 0,57 m nuo Vandentiekio tinklo, 0,94 m nuo Lietaus nuotekų; Iš Uždaro perėjimo profilio 4-4 matyti, kad Projektuojamus elektros tinklus numatoma tiesti vos už 0,85 m nuo Vandentiekio tinklo, o pagal Uždaro perėjimo profilį 5-5 – 0,82 m nuo Vandentiekio tinklo. Paminėti Projekto brėžiniai įrodo, kad Projektuojami elektros tinklai neatitinka norminių atstumų iki esamų Vandentiekio ir Lietaus nuotekų tinklų: pagal Statybos techninio reglamento STR 2.03.02:2005 6 priedo „Horizontalūs atstumai (prošvaisoje) tarp inžinerinių tinklų“ 1 lentelės reikalavimus turi būti ne mažiau kaip 1 m, o Projekte numatyta vos 0,57, 0,82, 0,85 ir 0,94 m. Atsakovės įsitikinimu, ieškovei siekiant tiesti Projektuojamus elektros tinklus, nesilaikant Statybos techninio reglamento STR 2.03.02:2005 normos, nustatančios privalomus minimalius atstumus, tokia statyba be atsakovės sutikimo negalima, todėl ieškinys turi būti atmestas. Projektuojami elektros tinklai patenka į Vandentiekio, Nuotekų ir Lietaus nuotekų tinklų ir atsakovės elektros tinklo apsaugos zonas. Taigi, dėl šios aplinkybės tarp šalių ginčo nėra. Projektuojami elektros tinklai pažeis atsakovės tinklų techninės saugos reikalavimus visų pirma dėl to, kad atsakovės tinklai yra senos statybos, Vandentiekio tinklai yra pagaminti iš ketaus, Nuotekų ir Lietaus nuotekų tinklų – iš betono, todėl tiek statant Projektuojamus elektros tinklus, tiek juos pastačius kyla grėsmė Vandentiekio, Nuotekų ir Lietaus nuotekų tinklų mechaniniam patvarumui, ypač dar ir dėl to, kad Projektuojamus elektros tinklus siekiama tiesti vos 0,57 m nuo atsakovės tinklų, kas vos ne 2 kartus viršija Statybos techninio reglamento STR 2.03.02:2005 6 priedo 1 lentelėje nustatytą minimalų leistiną atstumą (1 m) nuo inžinerinių tinklų išorinės sienelės krašto iki elektros kabelių. Kita problema, dėl kurios Projektuojamų elektros tinklų apsaugos zona, kuri pagal SŽNSĮ 24 straipsnio 3 dalį yra po vieną metrą į abi puses nuo požeminio kabelio linijos, vanduo virš jos ir žemė po šia juosta, neturi patekti į atsakovės tinklų apsaugos zonas, yra ta, kad pastačius Projektuojamus elektros tinklus, bus užkirstas kelias atsakovei operatyviai reaguoti šalinti avarijas atsakovės tinkluose. Taigi, jei būtų pastatyti Projektuojami elektros tinklai, ateityje atsakovė avarijų atsakovės tinkluose šalinimui Projektuojamų elektros tinklų apsaugos zonoje kiekvieną kartą turėtų gauti ieškovės sutikimą. Neabejotina, kad tokio sutikimo gavimas užtruktų papildomą laiką, per kurį į atsakovės Vandentiekio tinklu tiekiamą geriamąjį vandenį galėtų patekti tarša, galinti sukelti pavojų žmonių sveikatai ar gyvybei, kitų tinklų atveju – iš tinklų ištekėjusi tarša gali padaryti žalos aplinkai, žmonių turtui. Reikšminga taip pat tai, kad atsakovės Vandentiekio tinkluose yra viso 12 vnt. gaisrinių hidrantų, kurių techninė būklė, vadovaujantis Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005-02-18 įsakymu Nr. 64 (2010-07-27 įsakymo Nr. 1-233 redakcija), 431 punktu, turi būti kartą per metus patikrinta (paleistas vanduo), o patikros rezultatus įforminti raštu. Jeigu kurį laiką nebūtų vandens ir tuo metu kiltų gaisras, kyla grėsmė žmonių turtui. Paminėtos žalos mastas gali būti labai didelis, kadangi per atsakovei priklausančius Vandentiekio, Nuotekų ir Lietaus nuotekų tinklus yra teikiamos geriamojo vandens tiekimo, nuotekų ir paviršinių nuotekų šalinimo paslaugos apie 65 abonentams (žr. pridedamą sąrašą).

8. Projektuojami elektros tinklai suprojektuoti neatsižvelgiant į tai, kad egzistuoja kitas trumpesnis naujo vartotojo UAB „K.“ prijungimo prie Ieškovės elektros tinklų būdas. Pastebėtina ir tai, kad pagal Projektą Ieškovės Projektuojami elektros tinklai numatomi tiesti ne trumpiausiu atstumu nuo (duomenys neskelbtini) g., Šiauliai, per Ieškovės naujojo vartotojo UAB „K.“ naudojamą žemės sklypo dalį, bet ilgesniuoju atstumu nuo (duomenys neskelbtini) g., Šiauliai, per, be kita ko, atsakovei dalinės nuosavybės teise priklausantį Privažiavimo kelią. Projekte nesilaikoma Projektuojamų elektros tinklų normatyvinių atstumų iki atsakovės tinklų, nesant atsakovės sutikimo, eliminuoja ieškovės teisę vykdyti statybos darbus pagal Projektą. Todėl ieškinys turi būti atmestas.

9. Ieškovė teismui pateikė dubliką, kuriame nurodė, kad Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklių 165.5 punktas reglamentuoja, kad Urbanizuotose teritorijose Taisyklių 164 ir 165 punktuose nurodyti atstumai nuo 35 kV ir žemesnės įtampos KL iki vamzdynų, išskyrus atstumus iki degių skysčių ir plieninių dujotiekių vamzdynų turi būti ne mažesni kaip 0,5 m be specialios kabelių apsaugos ir iki 0,25 m, klojant kabelius vamzdžiuose. 110–400 kV įtampos KL ir vamzdynų suartėjimo ruožuose, ne ilgesniuose kaip 50 m, horizontalieji atstumai nuo kabelių iki vamzdynų, išskyrus degių skysčių ir plieninių dujotiekių vamzdynus, turi būti ne mažesni kaip 0,5 m, jeigu tarp vamzdynų ir kabelių bus įrengta apsauginė atitvara, visiškai apsauganti kabelius nuo mechaninių pažeidimų. Kabeliai lygiagrečiai virš vamzdynų ir po jais neturi būti tiesiami. Ieškovės vertinimu, Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklių 165.5 punkte nurodyta nuoroda ir į šių taisyklių 164 punktą leidžia daryti išvadą, kad šios nuostatos taip pat yra taikomos ir kitiems inžineriniams tinklams, konkrečiai nurodytiems Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklių 164 punkte, kad Klojant 35 kV ir žemesnės įtampos KL ir alyvos pripildytas KL lygiagrečiai su vandentiekiu, nuotekų šalintuvais ir kitais vamzdynais ir drenažo linijomis, horizontalusis atstumas tarp jų ir KL turi atitikti norminių dokumentų reikalavimus. Pažymėtina, kad šiame cituojamame Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklių 164 punkte nėra nurodyti dujotiekių vamzdynai, nes dėl jų šių taisyklių 165.5 punkte yra nurodyta atskira nuoroda į taisyklių 165 punktą. Ieškovės vertinimu, klojant 35 kV ir žemesnės įtampos kabelines linijas lygiagrečiai su vandentiekiu ir / ar nuotekų šalinimo vamzdynais urbanizuotose teritorijose, turi būti išlaikyti minimalūs atstumai tarp šių tinklų, nustatyti Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklių 165.5 punkte. Ši Ieškovės pozicija neprieštarauja ir paties Atsakovės nurodomo Statybos techninio reglamento STR 2.03.02:2005 nuostatoms, kurio 62 punkte nustatyta, kad Sklype turi būti projektuojama inžinerinių tinklų vieninga sistema, išdėstant juos techninėse juostose (koridoriuose) ar keliuose, užtikrinant nustatytą sklypo užstatymo tankį ir ryšį su pastatais ir inžineriniais statiniais. Sklypo inžineriniai tinklai projektuojami, vadovaujantis: 62.4. elektros tinklai – Elektros įrenginių įrengimo bendrosiomis taisyklėmis, Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklėmis, Elektros įrenginių relinės apsaugos ir automatikos taisyklėmis, Skirstyklų ir pastočių elektros įrenginių įrengimo taisyklėmis [4.4.6] ir Apšvietimo elektros įrenginių įrengimo taisyklėmis [4.4.9]. Pagal Statybos techninio reglamento STR 2.03.02:2005 73 punktą, Požeminiai inžineriniai tinklai turi būti išdėstyti lygiagrečiai bendroje tranšėjoje. Atstumai tarp inžinerinių tinklų, taip pat nuo šių tinklų iki pastatų ir inžinerinių statinių pamatų turi būti minimalūs, atsižvelgiant į tinklų kamerų, šulinių ir kitų elementų matmenis ir išdėstymą, tinklų tiesimo ir priežiūros reikalavimus.

10. Pabrėžtina, kad bet kuriuo atveju, net pripažinus Atsakovės argumentus dėl Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklių 165.5 punkto nuostatų aiškinimo pagrįstais, nagrinėjamu atveju, priešingai, nei teigia atsakovė, projektuojami Elektros tinklai atitinka norminius atstumus iki esamų vandentiekio ir lietaus nuotekų tinklų pagal Statybos techninio reglamento STR 2.03.02:2005 6 priedo „Horizontalūs atstumai (prošvaisoje) tarp inžinerinių tinklų“ 1 lentelės reikalavimu, t. y. horizontalūs atstumai tarp tinklų yra netgi ženkliai didesni, nei 1 m. Atsakovė, neteisingai aiškindamas ir taikydamas Statybos techninio reglamento STR 2.03.02:2005 6 priedo nuostatas, kur aiškiai nurodyta, kad šiame priede pateikiami duomenys apie horizontalius atstumus tarp inžinerinių tinklų, atsiliepime į ieškinį teikiamais motyvais siekia suklaidinti Teismą. Atsakovė atsiliepime į ieškinį visiškai nevertino situacijos arba sąmoningai nutylėjo, kad jos atsiliepimo į ieškinį 17 punkte nurodomi atstumai, remiantis Uždaro perėjimo profilių duomenimis, yra dėl Elektros tinklų ir atsakovei priklausančių inžinerinių tinklų susikirtimo vietose. Tokiais atvejais yra taikomas Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklių 171 punkto reglamentavimas, pagal kurį KL kertant vamzdynus, tarp jų naftotiekius ir dujotiekius, atstumas tarp kabelio ir vamzdžių turi būti ne mažesnis kaip 0,5 m. Sankirtos ruože ir dar 1 m atstumu į abi puses nuo jos, kabelį klojant vamzdžiuose, šis atstumas neturi būti mažesnis kaip 0,25 m. Susikertant alyvos pripildytai KL ir vamzdynui, atstumas tarp jų turi būti ne mažesnis kaip 1 m. Ankštuose ruožuose šis atstumas turi būti ne mažesnis kaip 0,25 m, jeigu kabeliai klojami vamzdžiuose arba uždengtuose gelžbetoniniuose loviuose. Būtent laikantis šių reikalavimų Projekto sudėtinėje dalyje - Elektros tinklų plane (2 pastaboje) ir buvo nurodyta, kad Susikirtimo su požeminėmis komunikacijomis vietoje kabelius kloti į PE vamzdžius, bei išlaikyti reikiamus atstumus – tarp kabelio ir vamzdžių turi būti ne mažesnis kaip 0,5 m. Sankirtos ruože ir dar 2 m atstumu į abi puses nuo jos, klojant kabelį vamzdyje šis atstumas ne mažesnis kaip 0,25 m. Akivaizdu, kad priešingai, nei teigia atsakovė, projektuojami Elektros tinklai visiškai atitinka norminius atstumus iki esamų atsakovei priklausančių vandentiekio ir lietaus nuotekų tinklų, nes jų susikirtimo vietose yra išlaikytas ne tik kad 0,25 m atstumas tarp šių tinklų, bet net didesnis nei 0,5 m.

11. Atsakovės nuomone, turėtų būti taikomas Statybos techninio reglamento STR 2.03.02:2005 reglamentavimas dėl visos ieškovės tiesiamų Elektros tinklų trasos, tačiau pažymėtina, kad tik dalis planuojamų tiesti Elektros tinklų patenka į Žemės sklypą 2 (adresu Šiauliai, (duomenys neskelbtini), kurio naudojimo būdas - Pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos ir kuriame yra įrengti atsakovei priklausantys vandentiekio, nuotekų šalinimo tinklai – fekalinė kanalizacija ir lietaus kanalizacija (duomenys apie astumus susikirtimo vietose nurodyti Uždaro perėjimo profilyje 5-5). Kita dalis Elektros tinklų planuojama įrengti Žemės sklype 1 (adresu Šiaulių m. sav., Šiaulių m. sav. teritorija), kurio naudojimo būdas - Susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, ir kuriame taip pat yra įrengti atsakovei priklausantys nuotekų šalinimo tinklai – fekalinė kanalizacija ir lietaus kanalizacija bei 10 kV elektros kabelinės linijos (duomenys apie astumus susikirtimo vietose nurodyti Uždaro perėjimo profiliuose 2-2, 3-3 ir 4-4). Uždaro perėjimo profilyje 1-1, yra nurodyti atstumai tinklų susikirtimo vietose M. gatvėje. Atsižvelgiant į tai, dėl Elektros tinklų įrengimo Žemės sklype 1 Statybos techninio reglamento STR 2.03.02:2005 nuostatos iš viso netaikomos. Atsakovės argumentai apie tai, kad neva nėra išlaikyti Statybos techniniame reglamente STR 2.03.02:2005 nustatyti horizontalūs atstumai tarp inžinerinių tinklų (atsakovės teigimu 1 m), yra klaidinantys ir neatitinka tikrovės. Iš pateikiamos išraukos iš Elektros tinklų plano (tos vietos, kurioje Elektros tinklai būtų tiesiami lygiagrečiai su atsakovei priklausančiais inžineriniais tinklais, nes kitose vietose numatyti tik susikirtimai), kurioje pažymėti horizontalūs atstumai, akivaizdu, kad visais atvejais atstumai yra net didesni, nei atsakovės nurodomas 1 m. Šiuo atveju nėra statomas pastatas, o nagrinėjamu atveju planuojami įrengti Elektros tinklai yra laikomi kilnojamaisiais daiktais (EEĮ 75 straipsnio 2 dalis), kurių įrengimui Statybos įstatymas ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatos netaikomos (EEĮ 75 straipsnio 1 dalis). Taip pat nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimas kildinamas atsakovei kaip kitų inžinerinių tinklų, bet ne gretimo sklypo, savininkui. Elektros tinklai bus tiesiami laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų, o planuojami atlikti darbai nepažeis paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros techninės saugos reikalavimus ir nekels pavojaus aplinkai, žmonių turtui, jų gyvybei ar sveikatai. Įrengiant 10 kV elektros kabelių linijas, numatyti darbai bus vykdomi tiek rankiniu būdu atliekant atkasimus, tiek gręžimo būdu, kurie jokio paveikio neturės esantiems atsakovei priklausantiems inžineriniams tinklams. Ieškovės vertinimu, atsakovė nepagrindė, kad projektuojami Elektros tinklai kaip nors galėtų pažeisti esamų atsakovės tinklų techninės saugos reikalavimus ir kelti pavojų aplinkai, žmonių turtui, jų gyvybei ar sveikatai, o jo teiginiai turėtų būti vertinami tik kaip deklaratyvaus pobūdžio, be kita ko, prieštaraujantys jo paties pozicijai kitoje išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-5412-1004/2022.

12. Remiantis SŽNSĮ 24 straipsnio 3 dalimi, avarijų likvidavimas ar atsakovės nurodomi gaisrinių hidrantų techninės būklės patikrinimo darbai nėra priskiriami prie SŽNSĮ 24 straipsnio 2 dalyje nurodytų statybos darbų ar numatomų veiklų, kuriems būtų reikalingas ieškovės pritarimas (derinimas). Taigi atsakovė nepagrindė, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą yra reikalinga gauti ieškovės, kaip elektros tinklų savininko, sutikimą (pritarimą /derinimą) atsakovei priklausančių vandentiekio tinklų avarijų likvidavimui. Atsakovė visiškai nepagrįstai, neįvertinusi ieškinyje nurodytų ieškovės paaiškinimų, teigia, jog neva nebuvo atsižvelgta į kitas galimas prijungimo vietas. Iki kreipiantis į Teismą ieškovė išanalizavo visas kitas galimas prijungimo vietas ir parinko racionaliausią bei tinkamiausią techninį sprendinį. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodytais argumentais nepagrindė savo pozicijos, kad neva ieškovės ieškinys yra pareikštas nepagrįstai ir kad ieškiniu pareikšti reikalavimai turėtų būti netenkinami.

13. Atsakovė pateikė tripliką, nurodė, kad projektuojami elektros tinklai numatomi tiesti nesilaikant teisės aktuose nustatytų norminių atstumų. Su ieškovės dublike nurodytu teigimu, kad horizontalūs atstumai tarp tinklų yra netgi ženkliai didesni, nei 1 m. nesutinka. Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklių 165.5 punktas nereguliuoja norminių atstumų tarp elektros tinklų ir vandentiekio, nuotekų bei lietaus nuotekų tinklų. Lingvistiškai aiškinant Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklių 165 punktą, akivaizdu, kad visas šis punktas kartu su jį sudarančiais 165.1-165.5 papunkčiais reguliuoja mažiausius leistinuosius atstumus nuo kabelių linijų iki dujotiekių vamzdynų. Šios išvados nepaneigia dublike ieškovės cituojamas Statybos techninio reglamento STR 2.03.02:2005 73 punktas. Siekdama pagrįsti projektuojamų elektros tinklų atstumus susikirtimo vietose su atsakovei priklausančiais inžineriniais tinklais, ieškovė dublike remiasi Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklių 171 punktu, nustatančiu: „KL kertant vamzdynus, tarp jų naftotiekius ir dujotiekius, atstumas tarp kabelio ir vamzdžių turi būti ne mažesnis kaip 0,5 m. Sankirtos ruože ir dar 1 m atstumu į abi puses nuo jos, kabelį klojant vamzdžiuose, šis atstumas neturi būti mažesnis kaip 0,25 m. Susikertant alyvos pripildytai KL ir vamzdynui, atstumas tarp jų turi būti ne mažesnis kaip 1 m. Ankštuose ruožuose šis atstumas turi būti ne mažesnis kaip 0,25 m, jeigu kabeliai klojami vamzdžiuose arba uždengtuose gelžbetoniniuose loviuose.“ Atsakovės vertinimu, net jeigu būtų pagrįstais pripažinti ieškovės argumentai dėl Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklių 171 punkto taikymo nustatant projektuojamų elektros tinklų atstumus susikirtimo vietose su atsakovei priklausančiais inžineriniais tinklais, nepagrįsta šioje konkrečioje situacijoje leisti ieškovei tiesti projektuojamus elektros tinklus mažesniu kaip 1 m atstumu, neįvertinus kritinės atsakovei priklausančių inžinerinių tinklų būklės.

14. Pastebėtina, kad pagal Statybos techninio reglamento STR 2.03.02:2005 82 punktą, išdėstant sklypuose kitos paskirties inžinerinius tinklus pagal vertikalę, turi būti vadovaujamasi šių tinklų techninius reikalavimus nustatančiais normatyviniais dokumentais. Pagal Statybos techninio reglamento STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-07-21 įsakymu Nr. 390 (toliau – Statybos techninis reglamentas STR 2.07.01:2003), 304 punktą vandentiekio mechaninio atsparumo ir pastovumo esmė yra ta, kad vandentiekį veikiančios apkrovos nesukeltų šių pasekmių: 304.1. vandentiekio suirimo (griūties); 304.2. didesnių už leistinas vandentiekio deformacijų; 304.3. žalos arti jo (viršuje, apačioje, greta) esamiems pastatams (ar jų dalims) bei inžineriniams statiniams (ar jų dalims); 304.4. žalos, kurios pasekmės yra neadekvačios vandentiekio suirimui (griūčiai) (šalia jo esamų pastatų ar jų dalių, inžinerinių statinių ar jų dalių deformacijos ar griūtys). Panašiai Statybos techninio reglamento STR 2.07.01:2003 404 punktas apibrėžia, kad nuotekų šalintuvo mechaninio atsparumo ir pastovumo esmė yra ta, kad veikiančios apkrovos nesukeltų šių pasekmių: 404.1. jo suirimo (griūties); 404.2. didesnių už leistinas jo deformacijų; 404.3. žalos arti jo (viršuje, apačioje, greta) esamiems: pastatams (ar jų dalims) bei inžineriniams statiniams (ar jų dalims); 404.4. žalos, kurios pasekmės yra neadekvačios jo suirimui (griūčiai) šalia jo esamų pastatų (ar jų dalių), inžinerinių statinių ar jų dalių deformacijos ar griūtys. Atsakovei priklausančių inžinerinių tinklų būklė yra kritinė. Dėl to kyla grėsmė šių tinklų mechaniniam atsparumui ir pastovumui, nes projektuojamų elektros tinklų statybos ar eksploatacijos metu sujudinus gruntą aplink atsakovei priklausančius inžinerinius tinklus, jie gali sugriūti, deformuotis, dėl ko gali į Vandentiekio tinklus patekti mikrobiologinė tarša, o iš Nuotekų tinklų į aplinką išsilieti nuotekos ir užteršti aplinką.

15. Nekilnojamojo turto registro duomenys įrodo, kad Vandentiekio, Nuotekų ir Lietaus nuotekų tinklai yra pastatyti 1968 m., t. y. daugiau kaip prieš 56 metus. Jų tarnavimo laikas iš esmės yra pasibaigęs. Jie statyti iš šiuo metu šios paskirties tinklų tiesimui jau nenaudojamų statybos produktų (Vandentiekis pastatytas iš ketaus, Nuotekų ir Lietaus nuotekų tinklai – iš betono). Atsakovė taip pat įrodė aplinkybę, jog Vandentiekio, Nuotekų ir Lietaus nuotekų tinklais teikia geriamojo vandens tiekimo, nuotekų ir paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas net 65 abonentams. Ieškovė šios aplinkybės dublike nekvestionuoja. Bet kokie statybos darbai Vandentiekio, Nuotekų ir Lietaus nuotekų tinklų, kurie pastatyti 1968 m. iš tuo metu statyboje naudotų statybos produktų, apsaugos zonose kelia grėsmę tinklų mechaniniam atsparumui ir pastovumui, o juos pažeidus, gali kilti grėsmė geriamojo vandens tiekimo, nuotekų ir paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo nutraukimui net 65 abonentams. Taigi, dėl geriamojo vandens tiekimo, nuotekų ir paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų nutraukimo būtų sutrikdyta abonentų ūkinė veikla ir kiltų nuostolių (dėl abonentų prastovų ir pan.), be to, kartu būtų pažeistas ir viešasis interesas. Pagal SŽNSĮ 24 straipsnio 3 dalį projektuojamų elektros tinklų apsaugos zona yra po vieną metrą į abi puses nuo požeminio kabelio linijos, vanduo virš jos ir žemė po šia juosta. Taigi, jeigu atsakovei šalinant avarijas Vandentiekio, Nuotekų ar Lietaus nuotekų tinkluose reiks atlikti žemės kasimo darbus projektuojamų elektros tinklų apsaugos zonoje bus būtina gauti ieškovės sutikimą, kadangi pagal SŽNSĮ 25 straipsnio 2 dalies 5 punktą elektros tinklų apsaugos zonose, Statybos įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme ar Lietuvos Respublikos energetikos ministro nustatyta tvarka negavus elektros tinklų savininko ar valdytojo pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai, draudžiama atlikti įvairius kasybos, dugno gilinimo, žemės kasimo (lyginimo), sprogdinimo, melioravimo, užtvindymo darbus. Šiame punkte nurodyta aplinkybė patvirtina, kad dėl projektuojamų elektros tinklų nutiesimo mažesniu kaip 1 m. atstumu nuo Vandentiekio, Nuotekų ar Lietaus nuotekų tinklų bus pažeisti šių tinklų techninės saugos reikalavimai ir kils pavojus aplinkai, žmonių turtui, jų gyvybei ar sveikatai. Ieškovė tik deklaratyviai paneigė atsakovės teiginius, jog egzistuoja kitas trumpesnis naujo vartotojo UAB „K.“ prijungimo prie ieškovės elektros tinklų būdas per ieškovės naujojo vartotojo UAB „K.“ naudojamą žemės sklypo dalį. Jokių įrodymų, kurie paneigtų tokią galimybę, ieškovė nepateikė.

16. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija pateikė išvadą. Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo (toliau – EEĮ) 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad „Elektros energijos persiuntimui skirtos žemosios ir vidutinės įtampos elektros oro linijos, oro kabelių linijos, požeminių ir povandeninių kabelių linijos ir jų technologiniai priklausiniai, įskaitant transformatorines ir transformatorių pastotes ir jose įrengtus įrenginius, požeminių kabelių kanalus, linijas laikančias atramas ir kitus technologinius priklausinius, taip pat vartotojo elektros įrenginiai, laikomi kilnojamaisiais daiktais, išskyrus elektros energetikos objektus, kurie pagal Statybos įstatymą laikytini pastatais.“ Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti elektros energetikos objektai ir įrenginiai (kilnojamieji daiktai) projektuojami, įrengiami ir informacija apie įrengtus objektus ir įrenginius (techniniai ir buvimo vietos duomenys) skelbiama viešai Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos nustatyta tvarka. Šių objektų projektavimui ir statybai netaikomos Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – SĮ) nuostatos. Elektros energetikos objektų ir įrenginių, kurie vadovaujantis EEĮ laikomi kilnojamaisiais daiktais, projektavimo, įrengimo tvarką nustato Elektros įrenginių įrengimo bendrosios taisyklės (toliau – Taisyklės), patvirtintos 2012 m. vasario 3 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-22. Projektuojant ir tiesiant žemosios ir vidutinės įtampos elektros tinklus turėtų būti išlaikyti Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011 m gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1-309 patvirtintų Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklių 165.5 punkte nurodyti atstumai tarp elektros kabelių ir kitų inžinerinių tinklų. Atkreiptinas dėmesys, kad statybos techninis reglamentas STR 2.03.02:2005 „Gamybos, pramonės ir sandėliavimo statinių sklypų tvarkymas“, patvirtintas 2005 m. birželio 17 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-309, nustato naujai statomų, rekonstruojamų ir kapitališkai remontuojamų gamybos, pramonės, sandėliavimo pastatų bei šių paskirčių inžinerinių statinių sklypų tvarkymo bendruosius reikalavimus, kuriuos privaloma taikyti rengiant šių statinių projektų sklypo sutvarkymo dalis. Mano, kad šio reglamento nuostatos netaikomos projektuojant ir tiesiant žemosios ir vidutinės įtampos tinklus (kilnojamuosius daiktus). Pagal Taisyklių nuostatas – žemoji įtampa – ne didesnė nei 0,4 kV vardinė įtampa, vidutinė įtampa – 6 kV, 10 kV ir 35 kV vardinė įtampa, aukštoji įtampa – 110 kV ir daugiau vardinė įtampa. Vadovaujantis SĮ 2 straipsnio 20 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo įgyvendinimo“ 1.1 punkto nuostatomis prie ypatingųjų statinių kategorijos priskiriamų statinių sąrašas įtvirtintas statybos techniniame reglamente STR 1.01.03:2017 ,,Statinių klasifikavimas“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713, pagal kurio nuostatas (1 lentelės 12 eilutė) 110 kV ir aukštesnės įtampos elektros perdavimo tinklai ir jų priklausiniai priskiriami ypatingųjų statinių kategorijai ir tik tokių statinių projektavimui ir statybai taikomos SĮ ir jo poįstatyminių teisės aktų nuostatos.

17. Lietuvos Respublikos energetikos ministerija pateikė išvadą. Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 75 straipsnio 1 ir 2 dalys: 1. Elektros energetikos objektai ir įrenginiai, išskyrus nurodytus šio straipsnio 2 dalyje, statomi Statybos įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti elektros energetikos objektai ir įrenginiai projektuojami, įrengiami ir informacija apie įrengtus objektus ir įrenginius (techniniai ir buvimo vietos duomenys) skelbiama viešai Energetikos ministerijos nustatyta tvarka. Elektros energijos persiuntimui skirtos žemosios ir vidutinės įtampos elektros oro linijos, oro kabelių linijos, požeminių ir povandeninių kabelių linijos ir jų technologiniai priklausiniai, įskaitant transformatorines ir transformatorių pastotes ir jose įrengtus įrenginius, požeminių kabelių kanalus, linijas laikančias atramas ir kitus technologinius priklausinius, taip pat vartotojo elektros įrenginiai, laikomi kilnojamaisiais daiktais, išskyrus elektros energetikos objektus, kurie pagal Statybos įstatymą laikytini pastatais. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalis: Statinys – nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus. Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1-309 „Dėl Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklių patvirtinimo“, 164, 165.5 ir 171 punktai: 164. Klojant 35 kV ir žemesnės įtampos KL ir alyvos pripildytas KL lygiagrečiai su vandentiekiu, nuotekų šalintuvais ir kitais vamzdynais ir drenažo linijomis, horizontalusis atstumas tarp jų ir KL turi atitikti norminių dokumentų reikalavimus. 165.5. Urbanizuotose teritorijose Taisyklių 164 ir 165 punktuose nurodyti atstumai nuo 35 kV ir žemesnės įtampos KL iki vamzdynų, išskyrus atstumus iki degių skysčių ir plieninių dujotiekių vamzdynų turi būti ne mažesni kaip 0,5 m be specialios kabelių apsaugos ir iki 0,25 m, klojant kabelius vamzdžiuose. 110–400 kV įtampos KL ir vamzdynų suartėjimo ruožuose, ne ilgesniuose kaip 50 m, horizontalieji atstumai nuo kabelių iki vamzdynų, išskyrus degių skysčių ir plieninių dujotiekių vamzdynus, turi būti ne mažesni kaip 0,5 m, jeigu tarp vamzdynų ir kabelių bus įrengta apsauginė atitvara, visiškai apsauganti kabelius nuo mechaninių pažeidimų. Kabeliai lygiagrečiai virš vamzdynų ir po jais neturi būti tiesiami. 171. KL kertant vamzdynus, tarp jų naftotiekius ir dujotiekius, atstumas tarp kabelio ir vamzdžių turi būti ne mažesnis kaip 0,5 m. Sankirtos ruože ir dar 1 m atstumu į abi puses nuo jos, kabelį klojant vamzdžiuose, šis atstumas neturi būti mažesnis kaip 0,25 m. Susikertant alyvos pripildytai KL ir vamzdynui, atstumas tarp jų turi būti ne mažesnis kaip 1 m. Ankštuose ruožuose šis atstumas turi būti ne mažesnis kaip 0,25 m, jeigu kabeliai klojami vamzdžiuose arba uždengtuose gelžbetoniniuose loviuose. Elektros įrenginių įrengimo bendrosios taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 1-22 „Dėl Elektros įrenginių įrengimo bendrųjų taisyklių patvirtinimo“: Aukštoji įtampa – 110 kV ir aukštesnė kintamosios srovės įtampa. Vidutinė įtampa – nuo 1000 V iki 35 kV imtinai kintamosios srovės įtampa. Žemoji įtampa – nuo 50 V iki 1000 V kintamosios srovės ir nuo 75 V iki 1500 V nuolatinės srovės įtampa. 241. Šio Taisyklių skyriaus reikalavimai taikomi projektuojant Elektros energetikos įstatymo 75 straipsnio 2 dalyje nurodytus kilnojamuosius elektros energetikos objektus ir įrenginius. Be šio Taisyklių skyriaus reikalavimų, projektuojant kilnojamuosius elektros energetikos objektus ir įrenginius taip pat būtina vadovautis Taisyklių kitų skyrių, Elektros energetikos įstatymo, Elektros energijos gamintojų ir vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 1-127 „Dėl Elektros energijos gamintojų ir vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas), ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių įrengimą, reikalavimais. Darytina išvada: projektuojant ir tiesiant žemosios ir vidutinės įtampos elektros tinklus Statybos įstatymo nuostatos netaikomos ir turėtų būti išlaikyti Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011 m gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1-309 patvirtintų Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklių 165.5 punkte nurodyti atstumai tarp elektros kabelių ir kitų inžinerinių tinklų. Byloje kilęs ginčas dėl Statybos techninio reglamento STR 2.03.02:2005 „Gamybos, pramonės ir sandėliavimo statinių sklypų tvarkymas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. D1-309 (toliau – STR), taikymo. Šis STR nustato naujai statomų, rekonstruojamų ir kapitališkai remontuojamų gamybos, pramonės, sandėliavimo pastatų bei šių paskirčių inžinerinių statinių sklypų tvarkymo bendruosius reikalavimus, kuriuos privaloma taikyti rengiant šių statinių (nekilnojamųjų daiktų) projektų sklypo sutvarkymo dalis. Taigi darytina išvada, kad STR nuostatos netaikomos projektuojant ir tiesiant žemosios ir vidutinės įtampos tinklus, kurie laikomi kilnojamaisiais daiktais pagal Elektros energetikos įstatymo 75 straipsnio 2 dalį.

18. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, kad palaiko ieškinį. Elektros tinklai bus klojami vamzdžiuose, uždaro gręžimo būdu. Avarijos likvidavimo darbams nereikėtų ieškovo sutikimo.

19. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais.

20. LR Aplinkos ministerijos atstovės nurodė, kad turbūt per klaidą nepakeistas 205 m. reglamentas. Taisyklės priimtos 2017 m., todėl turi būti vadovaujamasi naujesniu teisės aktu.

Ieškinys tenkintinas.

21. Ieškovė ieškiniui pagrįsti pateikė VĮ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašus (b. l. 10-11, 49-53, 54-56, 57-70, 71-72), UAB „Šiaulių tauro energetika“ 2023-07-11, 2023-08-10, 2024-02-21 raštus (b.l. 14, 15, 33), MGMTT-2x630kVA ir 10 kV KL įrengimo trąsos schemas ( b.l. 17-19, 20-22) AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2023-08-09, 2024-02-19 raštus (b.l. 23, 24, 34), Elektros tinklų planus (b. l. 25-27, 36-40), žemės sklypo servituto nustatymo planus (b. l. 28-29), žemės sklypo paskirtymo planą (b. l. 30-31), UAB „I.“ raštus (b.l. 41-42, 47-48) 2022-10-10 Prijungimo sąlygas Nr. TS22-94923 (b. l. 44-46).

22. Atsakovė į bylą pateikė Abonentų, gaunančių geriamojo vandens tiekimo, nuotekų ir (ar) paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas per UAB „Šiaulių tauro energetika“, sąrašą (b. l. 84-85).

23. Nagrinėjamo ginčo atveju kyla klausimas dėl teisės normų, reglamentuojančių privalomus atstumus tarp inžinerinių tinklų aiškinimo ir taikymo. Iš pateiktų įrodymų matyti, kad kyla ginčas dėl ieškovės teisės įrengti elektros kabelių linijas ir mažo gabarito modulinę tranzitinę transformatorinę pagal ieškovės parengtą elektros tinklų planą žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Šiaulių m. sav. teritorija (toliau – Žemės sklypas 1) ir žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu Šiauliai, (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas 2). Šie sklypai nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai (b. l. 49-70). Šių sklypų naudotojais, be kitų asmenų, yra atsakovė, o taip pat UAB „K.“, kurio naudai ir reikalinga atvesti elektros tiekimą (b. l. 44-46). Nurodytuose žemės sklypuose yra įrengti atsakovei priklausantys elektros tinklai (10 kV elektros kabelinės linijos) (b. l. 71-72), vandentiekis, fekalinė ir lietaus kanalizacija (b. l. 54-55). Taip pat įrengtas kelias (b. l. 10-11), kurio dalis priklauso atsakovei). Ieškovė parengė planą (projektą), kaip bus tiesiami elektros kabeliai (ieškinio 11 priedas) (b. l. 36-40). Šiam projektui gautas savivaldybės pritarimas. Iš jo matyti, kad elektros kabeliai kai kur kerta atsakovei priklausančius elektros kabelius, vandentiekio ir kanalizacijos tinklus (susikirtimo vietos aiškiau matosi iš ieškinio 9 priedo, b. l. 17-19). Iš pateikto susirašinėjimo matyti, kad ieškovė su atsakove derino elektros tinklų įrengimą, tačiau susitarti nepavyko.

24. Pažymėtina, kad didžioji dalis elektros tinklų, dėl kurių kyla ginčas, projektuojami žemės sklype 1, kurio naudojimo paskirtis yra susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, šiame sklype numatytas ir el. kabelių susikirtimas su atsakovės elektros kabeliais, vandentiekiu bei kanalizacija (4 iš 6 ginčo taškų). Likę du susikirtimo taškai numatyti žemės sklype 2, kurio naudojimo paskirtis yra pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos). Kaip minėta, nei vienas iš šių žemės sklypų atsakovei nuosavybės teise nepriklauso, o šiuose sklypuose jau yra įrengta daug kitų įvairių inžinerinių komunikacijų, įskaitant atsakovei priklausančią analogiškos įtampos elektros liniją. Iš pateikto plano matyti, kad elektros linijos tik susikerta su atsakovės inžineriniais tinklais, statmenu, arba arti to, kampu, elektros kabeliai lygiagrečiai, visai šalia atsakovės inžinerinių tinklų nėra projektuojami ir nėra pateikta įrodymų, kad nebūtų išlaikomi lygiagretūs horizontalūs atstumai. Atsakovė būtent ir ginčijo atstumus nuo jos inžinerinių tinklų, jų susikirtimo su planuojamais ieškovės elektros kabeliais vietose. Iš plano taip pat matyti, kad elektros kabelius susikirtimo vietose planuojama tiesti apsauginiuose vamzdžiuose, tarp kabelio ir vamzdžių išlaikant ne mažesnį kaip 0,5 m, o susikirtimo vietose ir du metrus į abi puses – 0,25 m (Plano pastabų antras punktas).

25. Skirstomųjų tinklų operatorius privalo teikti skirstomųjų tinklų naudotojams elektros energijos persiuntimo skirstomaisiais tinklais paslaugą, raštu motyvuoti, kai atsisakoma suteikti elektros energijos persiuntimo paslaugą esamiems ir potencialiems naudotojams. Atsisakymas gali būti pagrįstas tik techninio pobūdžio kriterijais; plėtoti jam priklausančius skirstomuosius tinklus ir jungiamąsias linijas su kitais elektros tinklais; Energetikos ministerijos nustatyta tvarka ir sąlygomis prijungti vartotojų ir gamintojų elektros įrenginius, esančius skirstymo veiklos licencijoje nurodytoje teritorijoje, prie skirstomųjų tinklų pagal atitinkamus techninius norminius dokumentus ir technines sąlygas (LR Elektros energetikos įstatymo 39 str. 1 d. 1, 2, 5 p.). Taigi, ieškovė ieškinio reikalavimu siekia įgyvendinti ne savo privatų interesą tenkinančią veiklą, o įstatymu jai nustatytą funkciją. Šiose teisės normose taip pat nurodyta, kad vartotojų ir gamintojų elektros įrenginiai prie skirstomųjų tinklų prijungiami Energetikos ministerijos nustatyta tvarka ir sąlygomis.

26. Elektros energetikos objektai ir įrenginiai, išskyrus nurodytus šio straipsnio 2 dalyje, statomi Statybos įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka (LR Elektros energetikos įstatymo 75 str. 1 d.). Elektros energijos persiuntimui skirtos žemosios ir vidutinės įtampos elektros oro linijos, oro kabelių linijos, požeminių ir povandeninių kabelių linijos ir jų technologiniai priklausiniai, įskaitant transformatorines ir transformatorių pastotes ir jose įrengtus įrenginius, požeminių kabelių kanalus, linijas laikančias atramas ir kitus technologinius priklausinius, taip pat vartotojo elektros įrenginiai, laikomi kilnojamaisiais daiktais, išskyrus elektros energetikos objektus, kurie pagal Statybos įstatymą laikytini pastatais (LR Elektros energetikos įstatymo 75 str. 2 d.). Tinklų operatoriai tiesti perdavimo, skirstomuosius tinklus ar įrengti kitus elektros įrenginius tinklų operatoriui nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais nepriklausančioje žemėje ar kituose nekilnojamuosiuose daiktuose turi teisę tik įstatymų nustatyta tvarka su žemės ar kito nekilnojamojo turto savininku išsprendę žemės ar kito nekilnojamojo turto naudojimo klausimą (LR Elektros energetikos įstatymo 75 str. 3 d.).

27. Ypatingųjų statinių kategorijai priskiriami 110 kV ir aukštesnės įtampos elektros perdavimo tinklai ir jų technologiniai priklausiniai (išskyrus transformatorių pastočių, skirstyklų ir srovės keitiklių, teritorijoje esančius kelius, aikšteles, tvoras, ryšių įrangos ir apsaugos postų pastatus, lauko tualetus, kabelių kanalus ir privažiavimo prie šių teritorijų kelius) (LR Aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymas Nr. D1-713 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių ir patalpų klasifikavimas“ patvirtinimo). Vidutinė įtampa – nuo 1000 V iki 35 kV imtinai kintamosios srovės įtampa (LR Energetikos ministro 2012 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 1-22 „Dėl elektros įrenginių įrengimo bendrųjų taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Taisyklių 4 punktas).

28. Ieškovė ketina tiesti 10 kV įtampos elektros tinklus, todėl pagal nurodytą teisinį reglamentavimą šie tinklai nėra nekilnojamieji daiktai, nėra ypatingieji statiniai, jie yra kilnojamieji daiktai, kaip nurodyta LR Elektros energetikos įstatymo 75 str. 2 d. Atitinkamai šiems ginčo tinklams savaime negali būti taikomos LR Statybos įstatymo nuostatos, reglamentuojančios nekilnojamųjų daiktų statybą.

29. Kaip minėta sprendimo 25 punkte, vartotojai prie elektros tinklų prijungiami LR Energetikos ministerijos nustatyta tvarka. Kadangi savaime suprantamos Energetikos ministerijos funkcijos, savaime suprantama ir tai, kad ši ministerija yra kompetentinga priimti teisės aktus, reglamentuojančius energijos tiekimo klausimus. LR Energetikos ministro 2011 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1-309 „Dėl elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklių patvirtinimo“ buvo patvirtintos Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklės (toliau – Taisyklės). Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklės nustato oro ir kabelių elektros linijų, elektros instaliacijos ir srovėlaidžių iki 400 kV įtampos (imtinai) įrengimo elektros sistemose reikalavimus (Taisyklių 1 p.). Taisyklių reikalavimai yra privalomi elektros energijos gamintojams, perdavimo ir skirstomųjų tinklų operatoriams, elektros energijos vartotojams, įrengiantiems naujus, rekonstruojantiems arba kapitališkai remontuojantiems elektros įrenginius (Taisyklių 2 p.).

30. Klojant 35 kV ir žemesnės įtampos KL (Kabelių linija) ir alyvos pripildytas KL lygiagrečiai su vandentiekiu, nuotekų šalintuvais ir kitais vamzdynais ir drenažo linijomis, horizontalusis atstumas tarp jų ir KL turi atitikti norminių dokumentų reikalavimus (Taisyklių 164 p.). KL kertant vamzdynus, tarp jų naftotiekius ir dujotiekius, atstumas tarp kabelio ir vamzdžių turi būti ne mažesnis kaip 0,5 m. Sankirtos ruože ir dar 1 m atstumu į abi puses nuo jos, kabelį klojant vamzdžiuose, šis atstumas neturi būti mažesnis kaip 0,25 m (Taisyklių 171 p.).

31. Taisyklių 165 punktas įvardintas kaip numatantis mažiausius leistinus atstumus nuo kabelių linijų iki dujotiekių vamzdynų. Pirmuose keturiuose papunkčiuose apie tai ir kalbama. Tuo tarpu 165.5 punkte nurodyta, kad urbanizuotose teritorijose Taisyklių 164 ir 165 punktuose nurodyti atstumai nuo 35 kV ir žemesnės įtampos KL iki vamzdynų, išskyrus atstumus iki degių skysčių ir plieninių dujotiekių vamzdynų, turi būti ne mažesni kaip 0,5 m be specialios kabelių apsaugos ir iki 0,25 m, klojant kabelius vamzdžiuose. Tokiu būdu šis taisyklių punktas reglamentuoja ne tik atstumus iki dujotiekių, bet ir kitų inžinerinių tinklų atvejais, kadangi yra nuoroda į Taisyklių 164 punktą. Taip pat pastebėtina, kad kalbama būtent apie urbanizuotų teritorijų atvejus, koks yra ir bylos ginčo atvejis. Toks šio teisinio reglamentavimo būdas laikytinas ydingu, nes sudaro pagrindą kelti ginčui, ar jis taikomas tik dujotiekių atveju, ar ir kitų tinklų atvejais. Iš 165.5 punkto turinio akivaizdu, kad kalbama ir apie visus kitus inžinerinius tinklus (kadangi yra nuoroda į Taisyklių 164 punktą), todėl faktiškai šis punktas turėjo būti įvardintas atskiru numeriu, o ne kaip 165 punkto papunktis. Tačiau visgi matyti, kad juo reglamentuojami elektros kabelių linijų atstumai ne tik iki dujotiekių.

32. Kaip minėta, klojant 35 kV ir žemesnės įtampos KL lygiagrečiai su vandentiekiu, nuotekų šalintuvais ir kitais vamzdynais ir drenažo linijomis, horizontalusis atstumas tarp jų ir KL turi atitikti norminių dokumentų reikalavimus, kurie nėra įvardijami nurodytose Taisyklėse. Tačiau urbanizuotų vietovių atveju jie nurodyti, ir dėl to taikytini ginčo atveju būtent Taisyklių 165.5 punkte numatyti atstumai. Kaip minėta sprendimo 24 punkte, pagal ieškovės pateiktą planą elektros kabelius susikirtimo vietose planuojama tiesti apsauginiuose vamzdžiuose, tarp kabelio ir vamzdžių išlaikant ne mažesnį kaip 0,5 m, o susikirtimo vietose ir du metrus į abi puses – 0,25 m. Taigi, nėra pažeidžiami lygiagretūs atstumai, numatyti Taisyklių 165.5 punkte. Be to, kaip minėta anksčiau, pagal pateiktą planą ieškovės kabelių linijos atsakovės tinklus kirstų statmenai arba vienu atveju beveik statmenai, lygiagrečia atsakovės tinklams kryptimi kabeliai beveik nėra klojami, išskyrus nedidelę atkarpą, dėl kurios nėra įrodymų, kad paminėti privalomi atstumai nėra išlaikomi. Tuo tarpu dėl elektros kabelių susikirtimo su atsakovės inžineriniais tinklais vietų taikytinas Taisyklių 171 punktas, kuris numato, kad KL kertant vamzdynus, atstumas tarp kabelio ir vamzdžių turi būti ne mažesnis kaip 0,5 m; sankirtos ruože ir dar 1 m atstumu į abi puses nuo jos, kabelį klojant vamzdžiuose, šis atstumas neturi būti mažesnis kaip 0,25 m. Šį reikalavimą ieškovės planas taip pat atitinka. Taip pat ir atsakovė nurodė, kad tinkle susikirtimo vietose atstumai sudaro nuo 0,57 m iki 0,94 m (b. l. 39-40), o pagal teisinį reglamentavimą, jie turi būti ne mažesni kaip 0,25 m, kadangi kabeliai bus tiesiami apsauginiuose vamzdžiuose. Taigi, ieškovės planas atitinka teisinius reikalavimus. Kad turi būti taikomas būtent toks teisinis reglamentavimas, išvadas pateikė ir LR Aplinkos ministerija bei LR Energetikos ministerija.

33. Atsakovės vertinimu turi būti taikomas 1 metro atstumas, o tai numatyta LR Aplinkos ministro 2005 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. D1-309 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.03.02:2005 „Gamybos, pramonės ir sandėliavimo statinių sklypų tvarkymas“ patvirtinimo“ patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 2.03.02:2005, 6 priede. Pirmoje lentelėje numatytas 1 m atstumas, kai nauji tinklai klojami šalia senų inžinerinių tinklų. Pažymėtina, kad tai yra horizontalūs atstumai prošvaisoje, t. y. atstumai, taikytini ne tinklų sankirtoms, o juos klojant lygiagrečiai. Tuo tarpu byloje visas ginčas kyla dėl inžinerinių tinklų susikirtimo vietų. Be to, šis reglamentas taikomas gamybos, pramonės ir sandėliavimo statinių sklypams, o keturi iš šešių šalių tinklų susikirtimo taškų yra projektuojami susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijų žemės sklype, taip pat praktiškai visa kabelių linija bus klojama šiame sklype, kuriam atsakovės nurodomi atstumai, numatyti STR 2.03.02:2005, nėra taikomi. Tuo tarpu antrame sklype, kuriam šis reikalavimas galėtų būti taikomas, elektros kabeliai lygiagrečiai su atsakovės inžineriniais tinklais nebūtų klojami, iš plano matyti, kad jie tik kertami statmenai dviejose vietose.

34. Dėl nurodyto STR taikymo galimumo apskritai pastebėtina, kad nors elektros tinklai nelaikomi nekilnojamaisiais daiktais, kažkokiais tam tikrais atvejais, pagal kitokias faktines aplinkybes, kokių nėra ginčo atveju, šis STR galbūt galėtų būti taikomas, tačiau ne urbanizuotose vietovėse. Tokius atvejus galima būtų laikyti kaip abstrakčiai nurodomus Taisyklių 164 p. („turi atitikti norminių dokumentų reikalavimus“). LR Statybos įstatyme yra numatyti inžineriniai statiniai – susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai; ir inžineriniai tinklai – statinio statybos sklype (išskyrus statinio vidų) ir už jo ribų nutiesti komunaliniai ar vietiniai vandentiekio, nuotekų šalinimo, šilumos, naftos, dujų ar kito kuro, technologiniai vamzdynai, elektros perdavimo, energijos ir elektroninių ryšių tinklai kartu su maitinimo šaltiniais ir įrenginiais (Įstatymo 2 str. 16-17 d.). Šiuo atveju yra šiokia tokia dviprasmybė ir teisinis neatitikimas, kadangi Įstatymo 17 d. elektros tinklai laikomi inžineriniais tinklais, tuo tarpu Įstatymo 16 d. inžineriniai tinklai laikomi inžineriniais statiniais, o inžinerinis statinys laikomas nekilnojamuoju daiktu (Įstatymo 84 d.). Visgi kaip minėta, LR Elektros energetikos įstatymo 75 str. 2 d. nurodyta, kad elektros energijos persiuntimui skirtos žemosios ir vidutinės įtampos elektros oro linijos, oro kabelių linijos, požeminių ir povandeninių kabelių linijos ir jų technologiniai priklausiniai laikomi kilnojamaisiais daiktais, kaip nurodyta ir sprendimo 26-28 punktuose. Tokiu būdu susidaro savotiška teisės normų kolizija. Tačiau ginčo situacijoje LR Statybų įstatymas yra bendrosios paskirties teisės normų rinkinys, kai LR Elektros energetikos įstatymas yra specialus įstatymas, skirtas reglamentuoti konkrečiai elektros energetikos klausimus, dėl ko jame nurodytos teisės normos yra specialiosios normos LR Statybos įstatymo atžvilgiu, kurios teisėje turi viršenybę. Be to, LR Elektros energetikos įstatymas yra vėliau priimtas įstatymas. Tačiau jei vertinti, kad LR Statybos įstatymas tam tikrais atvejais galėtų būti taikomas, kaip numatantis inžinerinių tinklų sąvoką, dėl kurių yra numatyti jau minėti tam tikri horizontalūs, lygiagretūs atstumai STR 2.03.02:2005, aiškinant LR Statybų įstatymo ir LR Elektros energetikos įstatymo sąsajas, darytina išvada, kad STR 2.03.02:2005 galbūt galėtų būti taikomas neurbanizuotų teritorijų atvejais, ko šiuo atveju nėra. Teismo vertinimu visgi turėtų būti taikomi LR Elektros energetikos įstatymo numatyti ir jį įgyvendinančių Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklių reikalavimai. Tokios pozicijos laikosi ir LR Energetikos ministerija bei LR Aplinkos ministerija. Šios ministerijos yra atitinkamai Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisykles ir STR 2.03.02:2005 priėmusios institucijos, todėl turi teisę nurodyti ministerijų poziciją ir šiuos teisės aktus priimant turėtus tikslus, kaip turi būti taikomi jų priimti poįstatyminiai teisės aktai. LR Aplinkos ministerijos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad STR 2.03.02:2005 nurodyti atstumai tiesiog yra neapsižiūrėjimas, likęs seniai priimtame teisės akte, kadangi Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklės viską reglamentuoja naujai.

35. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir nurodytą teisinį reguliavimą konstatuotina, kad ieškovės parengtas planas atitinka įstatymo reikalavimus. Pastebėtina ir tai, kad net gerokai pavojingesnių dujotiekių vamzdynų (pvz. polietileninių vamzdynų atveju, nes išimtimi laikomi tik degių skysčių ir plieninių dujotiekių vamzdynai) atveju pagal Taisyklių 165.5 p. numatyti gerokai mažesni atstumai (0,5 m ir 0,25 m), nei atsakovės nurodomas vienas metras dėl vandentiekio ir nuotekų tinklų, kas parodo, jog tokio atstumo taikymas būtų nelogiškas ir nepagrįstas.

36. Atsakovė nurodo, kad ieškovės tiesiami elektros tinklai pažeistų atsakovės inžinerinių tinklų apsaugos zonas. Apsaugos zona – šiame įstatyme nurodytų objektų apsaugai skirta teritorija, kurioje turi būti taikomos šiuo įstatymu nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos (LR Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (toliau – Įstatymo) 2 str. 3 d.). Pagal Įstatymo 25 str., 43 str. apsaugos zonose savaime nėra draudžiama tiesti elektros kabelius, tačiau tam būtų reikalingas inžinerinių tinklų savininko sutikimas. Tuo tarpu savininkas gali nepritarti projektui, jei darbai pažeistų inžinerinių tinklų techninės saugos reikalavimus ir (ar) kels pavojų aplinkai, žmonių turtui, jų gyvybei ar sveikatai.

37. Nagrinėjamu atveju ieškovės elektros tinklų planas atitinka teisės normų reikalavimus. Tokie reikalavimai nustatomi ne šiaip sau, o siekiant praktinių saugumo sumetimų. Taigi, galima daryti išvadą, kad teisės normų reikalavimus atitinkantys ieškovės elektros tinklai nekelia pavojaus aplinkai, žmonių turtui, jų gyvybei ar sveikatai. Pagal planą elektros kabeliai taip pat būtų įrengiami uždaro gręžimo būdu, nejudinant grunto, todėl savaime pavojaus atsakovės inžineriniams tinklams nekelia. Atitinkamai vertintina, kad atsakovės atsisakymas pritarti projektui nėra pagrįstas. Pastebėtina, kad argumentas, jog inžineriniai tinklai įrengti labai seniai ir galimai yra nepatvarūs nėra pagrindas užkirsti kelią ieškovei įrengti elektros tinklus. Atsakovė, kaip savo inžinerinių tinklų savininkė, pati yra atsakinga už savo turto būklę, todėl turto bloga būklė, jei tokia būtų, yra pačios atsakovės atsakomybė. Turto sunykimas, bloga būklė savaime negali būti pagrindu užkirsti kelią kitiems asmenims įgyvendinti savo teises, ypač turint omenyje, kad žemės sklypai priklauso valstybei, o ne atsakovei. Be to, ieškovei tinklų tiesimo atveju padarius žalos atsakovės inžineriniams tinklams, jei tai būtų tiesiogiai susiję su ieškovės netinkamai atliktais darbais, atsakovė turėtų teisę reikalauti iš ieškovės žalos atlyginimo, ko ieškovė nurodė nevengianti. Pažymėtina ir tai, kad kitoje panašioje byloje (Šiaulių apylinkės teismas, e2-5412-1004/2022) tarp tų pačių šalių atsakovė su ieškove sudarė taiką, taigi, nelaikė, kad elektros tinklų tiesimas yra negalimas. Dėl galimybės elektros tinklus tiesti pro kitur pastebėtina, kad ieškovė pati renkasi savo teisių įgyvendinimo būdą, nurodė argumentus, dėl ko kitas būdas nutiesti elektros tinklus nėra galimas, tinklai projektuojami tam skirtuose sklypuose, todėl toks jų tiesimo planas yra tinkamas.

38. Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 str. 1 d.). Nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo (CK 4.39 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju atsakovės atsisakymas pritarti, suderinti ieškovės planuojamų elektros tinklų įrengimo planą nėra pagrįstas, pažeidžia ieškovės ir trečiojo asmens, kuriam reikalinga elektros energija, teises ir interesus, todėl yra pagrindas tenkinti ieškinio reikalavimą.

Kiti klausimai.

39. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.).

40. Kadangi ieškinys tenkintinas, atsakovės bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Ieškovė sumokėjo 109,00 Eur žyminį mokestį, kuris priteistinas iš atsakovės. Pašto išlaidų byloje nėra.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti ieškovo AB „Energijos skirstymo operatorius“ teisę įrengti 10 kV elektros kabelių linijas žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu Šiaulių m. sav. teritorija, taip pat 10 kV elektros kabelių linijas ir mažo gabarito modulinę tranzitinę transformatorinę žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Šiaulių m. k.v., adresu Šiauliai, (duomenys neskelbtini), pagal UAB „I.“ parengto projekto „Pastato-Sandėlio prijungimas prie AB „Energijos skirstymo operatorius“ skirstomųjų elektros tinklų adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, Šiaulių m. sav. Inv. Nr. (duomenys neskelbtini)“ MGMTT-2x630kVA ir 10 kV KL įrengimo trąsos schemą Nr. ŠP2042-00-TP-BR.2, be inžinerinių statinių – Kelio (gatvės) - Privažiavimo prie pastatų ir automobilių stovėjimo vietos ((duomenys neskelbtini) gatvė), bendrasavininko ir kitų inžinerinių tinklų - elektros tinklų – 10 kV elektros kabelinės linijos, vandentiekio tinklų, nuotekų šalinimo tinklų – fekalinės kanalizacijos ir lietaus kanalizacijos, savininko UAB „Šiaulių tauro energetika“ suderinimo.

Priteisti ieškovei AB „Energijos skirstymo operatorius“ 109,00 Eur (vieną šimtą devynis Eur) bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės UAB „Šiaulių tauro energetika“.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.