- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-09
- Bylos Nr.
- AN2-56-354/2019
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Nijolė Matuzevičienė
- Pažeidėjas
- R. Š.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto R. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. vasario 7 d. nutarties, kuria R. Š. skundas dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus tyrėjos S. J. 2018 m. lapkričio 8 d. nutarimo atmestas, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. R. Š. 2018 m. lapkričio 8 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus tyrėjos S. J. nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 3 dalį 75 Eur bauda, už tai, kad jis 2018 m. spalio 10 d., apie 10 val., vairuodamas transporto priemonę, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi mobiliojo ryšio priemone rankomis.
2. Skundžiama 2019 m. vasario 7 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi R. Š. skundas dėl 2018 m. lapkričio 9 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus tyrėjos nutarimo buvo atmestas. Apylinkės teismas padarė išvadą, kad byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių R. Š. kaltę padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Šiaulių apygardos teismui pateiktu skundu R. Š. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartį, 2018 m. lapkričio 8 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus tyrėjos S. J. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
3.1. Skunde apeliantas nurodo, kad yra nepagrįstai nubaustas. Pažymima, kad administracinio nusižengimo protokolas surašytas remiantis tik dviejų policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, protokolą surašė ta pati pareigūnė, kuri neva užfiksavo padarytą pažeidimą. Apeliantui keista, kodėl protokolas nebuvo surašytas tą pačią dieną ir ne įvykio vietoje. R. Š. nuomone, S. J. tariamo pažeidimo vietoje buvo neteisėtai, nes nevykdė jokio patruliavimo.
3.2. Be to, skunde apeliantas nurodo, jog jis turi laisvų rankų įrangą, todėl vairuodamas naudoja būtent šią įrangą, ir atkreipia dėmesį, jog pareigūnai nei jo (apelianto) automobilio, nei jame esančios laisvų rankų įrangos neapžiūrėjo ir nefiksavo. Taip pat skunde apeliantas teigia, kad pareigūnei jis pasakė, jog pažeidimo nepadarė ir gali pateikti to įrodymus, pokalbių išklotines, o pareigūnai pažeidimo nenufilmavo, neužfiksavo kitais būdais, tačiau pareigūnė pareiškė, kad jie (pareigūnai) yra du ir jis (apeliantas) nieko neįrodys, tada jis paprašė pareigūnų išeiti iš kiemo – privačios teritorijos ir tarp jų kilo ginčas, pareigūnė pradėjo grasinti, kad surašys protokolą dėl teisėtų pareigūno reikalavimų nevykdymo, priekaištauti, kad jis nemoka elgtis su moterimis. R. Š. nurodo, jis su S. J. buvo sukonfliktavęs dėl to, jog pastaroji ties savo gyvenamuoju namu savavališkai buvo įsirengusi kažką panašaus į „gulintį policininką“, kuris neatitiko jokių reikalavimų ir jis (apeliantas) pasakė, kad atveš ir užpils toje vietoje grunto, kad jį panaikinti.
3.3. Apeliantas pažymi, jog važiuodamas (duomenys neskelbtini) jis matė policijos automobilį ir, jo nuomone, reikėtų būti visiškai neprotingu, kad pro jį pravažiuoti neleistinu būdu naudojantis mobiliojo ryšio telefonu. Apeliantas atkreipia dėmesį, jog jis tiesiog buvo pasirėmęs galvą kaire ranka, atremta į automobilio dureles, kadangi buvo susirūpinęs savo reikalais ir važiavo labai nedideliu greičiu, o kitų automobilių nebuvo. Be to, skunde apeliantas teigia, jog jis 2018 m. spalio 10 d. 10 val. iš viso nesinaudojo mobiliuoju telefonu, tai patvirtina ir pokalbių juo išklotinė, iš kurios matyti, kad jis telefonu bendrauja daug ir tiesiog neįtikėtina, kad tai darytų nesilaikydamas KET reikalavimų, iki šiol nebuvo užfiksuotas ir nubaustas. Nurodo, kad iki įvažiuodamas į sodų, kur susitiko pareigūnų automobilį, teritoriją, jis kalbėjo mobiliojo ryšio telefonu naudodamasis laisvų rankų įranga, o pabaigęs pokalbį važiavo toliau ir pamatė už kokių 50 m priešpriešais atvažiuojantį policijos automobilį, su kuriuo prasilenkė žiūrėdamas į pareigūnus ir į kelią. Pastebi ir tai, jog pareigūnų parodymai apylinkės teisme buvo prieštaringi, nes skiriasi pareigūnų nurodytos aplinkybės dėl to, kada pamatė tariamą pažeidimą.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariatas prašo palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartį ir netenkinti R. Š. apeliacinio skundo.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
5. Apeliacinis skundas atmetamas.
6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad R. Š. neigia jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, t. y. neigia vairuodamas transporto priemonę naudojęsis mobiliojo ryšio priemone. Taigi, skundžiama nutartis patikrinama apeliacinio skundo apibrėžtose ribose.
6.1. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Nors apeliantas pateiktame skunde nurodo, jog apylinkės teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir pernelyg sureikšmino policijos pareigūnų duotus parodymus, tačiau aukštesnės instancijos teismas su tokiu vertinimu nesutinka. Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas yra išskirtinė teismo teisė, todėl administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu pats savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, jei byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto nutarimo priėmimą.
6.2. Apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, dar kartą patikrinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad nagrinėjant R. Š. administracinio nusižengimo bylą ir sprendžiant jo administracinės atsakomybės padarius ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą klausimą duomenų pripažinimą įrodymais ir jų vertinimą reglamentuojančių normų buvo laikomasi.
6.3. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalimi, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Nagrinėjamu atveju sutiktina, kad pateiktoje medžiagoje nėra daug įrodymų, tačiau svarbus ne jų kiekis, o įrodomoji reikšmė.
6.4. Apeliantas abejoja administracinio protokolo teisėtumu, nes jis buvo surašytas tik kitą dieną ir ne įvykio vietoje, be to, nesupranta, kodėl protokolą surašė ta pati pareigūnė, kuri nustatė pažeidimą. Apygardos teismas pažymi, jog nors R. Š. administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas tik 2018 m. spalio 19 d., t. y. ne iš karto po padaryto pažeidimo, tačiau iš bylos duomenų matyti, jog policijos pareigūnės tarnybinis pranešimas buvo surašytas iš karto po administracinio nusižengimo užfiksavimo, kuriame pareigūnė išdėstė nusižengimo aplinkybes (administracinės bylos medžiaga, b. l. 2). Iš apylinkės teisme duotų policijos pareigūnų, paties R. Š. parodymų matyti, jog R. Š. su užfiksuotu nusižengimu nesutiko, atsisakė prisistatyti ir pateikti asmens dokumentą policijos pareigūnams, todėl pareigūnai neturėjo objektyvių galimybių surašyti administracinio nusižengimo protokolą įvykio vietoje, nes įvykio vietoje nebuvo iš karto nustatyta pažeidėjo asmenybė, taip pat pareigūnai paaiškino, jog buvo nutarta protokolą surašyti kitą dieną, nenorint sukelti didesnio konflikto su pažeidėju. Taigi, administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas kitą dieną ir ne įvykio vietoje iš esmės dėl paties pažeidėjo elgesio, o ne dėl to, kad policijos pareigūnai būtų galėję būti suinteresuoti. Be to, ANK 608 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tik baigęs administracinio nusižengimo tyrimą, jį atlikęs pareigūnas surašo administracinio nusižengimo protokolą. Taigi, įstatyme nėra numatytas reikalavimas surašyti administracinio nusižengimo protokolą tą pačią dieną, kaip ir padarytas pažeidimas, taip pat pagal minėtą įstatyto normą protokolą surašo tyrimą atlikęs pareigūnas, o šiuo atveju tai buvo pareigūnė S. J., todėl nėra pagrindo pripažinti, jog policijos pareigūnai pažeidė protokolo surašymo, pažeidimo fiksavimo tvarką. Pažymėtina ir tai, kad visiškai nepagrįsti apelianto argumentai neva policijos pareigūnai įvykio vietoje buvo neteisėtai, nes tuo metu nevykdė jokio patruliavimo. Iš byloje esančio Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato rašto matyti, jog įvykio dieną pareigūnai Ž. D. ir S. J. patruliavo Š. rajone, į kurį patenka ir minimo R. Š. pažeidimo padarymo vieta (1 t., b. l. 28), todėl nėra pagrindo teigti, kad minėti policijos pareigūnai R. Š. pažeidimą užfiksavo ne darbo metu ar ne jiems priskirtoje patruliavimo zonoje. Priešingai, nei teigia apeliantas, policijos pareigūnai apelianto iki fiksuoto nusižengimo nepažinojo, todėl nėra pagrindo manyti, kad jie buvo suinteresuoti kaip nors pakenkti R. Š., jį apkalbėti, apšmeižti. Policijos pareigūnai įvykio dieną tiesiog vykdė savo darbo funkcijas, todėl spręsti, kad jie administracinio nusižengimo protokolą pažeidėjui surašė visiškai be pagrindo, nėra pagrįsta. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors R. Š. nurodė, kad su pareigūne S. J. neva buvo sukonfliktavęs prieš 5 metus dėl nelegalaus „gulinčio policininko“ įrengimo, tačiau S. J. paaiškino, kad pažeidėjo nepažįsta, apie tariamą konfliktą sužinojo tik iš skundo apylinkės teismui, teigė, jog apskritai jokio konflikto nėra buvę tarp jos ir pažeidėjo, jokio greičio ribojimo kalniuko nėra įsirengusi, pripažino, jog gyvena tuose pačiuose soduose, kaip ir pažeidėjas, tačiau visai kitoje pusėje, apie 1 km atstumu (1 t., b. l. 33). Taigi, apygardos teismo vertinimu, byloje nėra jokių duomenų, kad S. J. būtų pažinojusi pažeidėją iki jo pažeidimo padarymo, ar kad apskritai skunde minimas konfliktas buvo. Net jei ir minimas konfliktas tarp pareigūnės ir R. Š. būtų buvęs, jis buvo seniai (kaip nurodė pats apeliantas apylinkės teisme, prieš 5 metus), be to, nelogiška būtų teigti, kad su tariamu konfliktu visiškai nesusijęs pareigūnas Ž. D., kuris kartu patruliavo su S. J., nurodytų melagingas aplinkybes savo tarnybiniame pranešime bei meluotų teisme būdamas prisiekęs, todėl visiškai nėra jokio pagrindo teigti, jog pareigūnai norėtų sąmoningai pakenkti R. Š.. Šiuo atveju tariamo konflikto nurodymas skunde vertintinas tik kaip siekimas išvengti administracinės atsakomybės dėl tariamo policijos pareigūnės kerštavimo.
6.5. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, kad nusižengimą tiesiogiai matė ne vienas, o du pareigūnai, todėl nelogiška būtų teigti, kad jie abu galėjo suklysti, netinkamai įvertinti matytą situaciją ar būti suinteresuotais bylos baigtimi ir pan. Administracinis nusižengimas padarytas 2018 m. spalio 10 d. 10 val., taigi, šviesiu paros metu, esant geram matomumui. Duomenų, kad kas nors būtų kliudęs policijos pareigūnams tiesiogiai stebėti R. Š. veiksmus, bylos medžiagoje nėra. Abu pareigūnai – S. J. ir Ž. D. buvo apklausti pirmosios instancijos teisme, kur patvirtino surašyto administracinio nusižengimo protokolo ir savo tarnybiniuose pranešimuose nurodytų aplinkybių teisingumą. Nepagrįsti ir skundo argumentai, kad pareigūnų parodymai yra prieštaringi. Pažymėtina, jog teisme apklausti pareigūnai nurodė, kada kiekvienas atskirai pamatė, jog R. Š. naudojasi telefonu vairuodamas (laikė telefoną rankoje), t. y. Ž. D. pamatė šiek tiek anksčiau, dar iki prasilenkiant R. Š. vairuojamam automobiliui su policijos pareigūnų automobiliu, kalbantį telefonu R. Š. matė ir prasilenkdamas su R. Š., o S. J. pamatė vėliau, t. y. tik prasilenkiant su R. Š., be to, abu pareigūnai nurodė, jog abi transporto priemonės važiavo mažu greičiu (1 t., b. l. 32–34), o tai taip pat leidžia spręsti, jog pareigūnai tikrai matė R. Š. veiksmus automobilyje (telefono laikymą rankoje). Taigi, abu pareigūnai nedvejojo dėl savo veiksmų įvykio vietoje teisėtumo ir pagrįstumo. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo abejoti šių pareigūnų liudijimais. Tuo tarpu apelianto teiginiai, kad vairuodamas jis naudojosi laisvų rankų įranga, vertinami siekiu išvengti atsakomybės. Pažymėtina ir tai, jog apeliantas teigia, kad apskritai nekalbėjo telefonu 2018 m. spalio 10 d. 10 val. vairuodamas automobilį, tačiau, kaip teisingai pastebėjo apylinkės teismas, iš byloje pateiktų R. Š. telefoninių pokalbių išklotinės matyti, kad 2018 m. spalio 10 d. 9.53.21 R. Š. pradėjo telefoninį pokalbį, kuris truko 5 min. 46 s. (1 t., b. l. 8). Policijos pareigūnai tiek tarnybiniuose pranešimuose, tiek duodami parodymus apylinkės teisme patvirtino, jog R. Š. matė naudojantis telefonu 2018 m. spalio 10 d. apie 10 val. (administracinės bylos medžiaga, b. l. 2, 6; 1 t., b. l. 32–34). Taigi, minėtos aplinkybės paneigia R. Š. versiją, kad jis protokole nurodytu laiku apskritai nekalbėjo telefonu.
6.6. Aukštesnysis teismas, be kita ko, pažymi, kad vien tai, jog R. Š. nuosekliai laikosi savo versijos, jog yra nekaltas dėl jam inkriminuoto pažeidimo, neduoda pagrindo besąlygiškai ją laikyti teisinga. Byloje esantys ir anksčiau aptarti įrodymai patvirtina R. Š. kaltę padarius kelių eismo taisyklių pažeidimą, todėl tai, kad teismo jie buvo įvertinti pažeidėjo nenaudai, neduoda pagrindo išvadai, jog teismas šiuos duomenis tyrė ir vertino neobjektyviai. Remiantis išdėstytais argumentais, sprendžiama, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog R. Š. buvo pagrįstai nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį. Apylinkės teismas priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl naikinti skundžiamą nutartį ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. vasario 7 d. nutartį nepakeistą ir R. Š. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.