- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-11-24
- Bylos Nr.
- N1-943-549/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-31-1-00762-2011-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ingrida Krušienė
- Nukentėjusysis
- I. G., M. G., I. A., K. A.
- Kaltinamasis
- I. C.
- Advokatai
- Antanas Lekstutis
- Kategorijos
Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovui Airidui Vitkevičiui, viešame teisiamajame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
I. C. (I. C.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) gimnazijos 10 klasės moksleivis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. C., panaudodamas fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą: jis 2011-06-13, apie 18.55 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininku grupe su V. P. (V. P.), kuris Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-07-28 ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 180 str. 1 d. ir ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu nutrauktas, prie Danės upės, Žolynų g., Klaipėdoje, turint tikslą pagrobti svetimą turtą, užpuolė nepilnamečius K. A., gimusį 1997 m., ir M. G., gimusį 1997 m., o būtent: V. P., priėjęs prie K. A., pareikalavo atiduoti dviratį, o I. C., tuo metu priėjęs prie M. G., pareikalavo atiduoti šio dviratį. Jiems atsisakius, I. C. spyrė M. G. vieną kartą į veidą, padarydamas poodinę kraujosruvą dešinės akies viršutinio voko srityje, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, o V. P. tuo metu du kartus kumščiu sudavė K. A. į krūtinę ir jį pastūmė, sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą. Išsigandę, M. G. I. C. atidavė I. G. priklausantį 500 Lt vertės dviratį „BMX HARO“, o K. A. V. P. atidavė I. A. priklausantį 700 Lt vertės dviratį „DBS“. Tokiu būdu I. C. ir V. P., kuris Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-07-28 ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 180 str. 1 d. ir ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu nutrauktas, pagrobė I. G. priklausančio turto už 500 Lt ir I. A. priklausančio turto už 700 Lt.
Kaltinamasis I. C. kaltu prisipažino visiškai, parodė, kad tikslios įvykio datos neprisimena, kai apie 16 – 17 val. su V. P. būdamas prie upės pamatė du vaikus su dviračiais. Jis priėjo prie M. G., kurio anksčiau nepažinojo, ir paprašė dviračio. Kadangi nukentėjusysis jo nedavė, jis jam koja vieną kartą spyrė į galvą, į akies sritį ir atėmė dviratį. Supranta, jog M. G. atidavė dviratį, nes jis jam trenkė. V. P. tuo metu paėmė kito berniuko dviratį. Tada abu nuvažiavo į Miško parką, kur susitiko A. F.. Pastarasis paėmė jo turėtą dviratį ir nuvažiavo pasivažinėti. Vėliau jis ketino nukentėjusiajam dviratį grąžinti, tačiau nespėjo, nes prie parduotuvės „Iki“ belaukiant A. F., atėjo du vyriškiai ir juos sulaikė. Dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiojo M. G. ir jo mamos atsiprašė.
Nukentėjusiojo I. G. parodė, kad nukentėjusysis M. G. yra jos sūnus. Tikslios įvykio datos nepamena, kai grįžusi namo iš darbo paskambino sūnui ir šis jai pasakė, jog iš jo ką tik atėmė dviratį. Ji paskambino vyro broliui A. G. ir pranešė apie įvykį. Šis su kaimynų mašina nuvyko į įvykio vietą, pasiėmė jos sūnų bei K. A. ir ėmė dairytis po kvartalą. Prie parduotuvės „Ikiukas“ pamatė jaunuolių kompaniją su pavogtais dviračiais ir tada juos sulaikė. Ji, nuvykusi prie minėtos parduotuvės, pasiėmė dviračius bei vaikus ir nuvyko į policijos komisariatą. Sūnus jai pasakojo, kad prie jo priėjo kaltinamasis ir liepė duoti dviratį pasivažinėjimui. Kai jos sūnus atsakė, kad neduos, kaltinamasis jam sudavė per veidą, atėmė dviratį ir nuvažiavo. Jos sūnui buvo sužalota akis. Dviratis buvo 500 Lt vertės, jis šiuo metu yra grąžintas.
Nukentėjusysis M. G. parodė, kad kaltinamojo iki įvykio nepažinojo. Įvykio dieną, apie 17 – 18 val., su draugu dviračiais nuvažiavo prie Danės upės išsimaudyti. Prie jų priėjo kompanija vaikinų ir vienas iš jų, t.y. kaltinamasis priėjo prie jo ir paprašė dviračio pasivažinėti. Jis atsakė, kad turi važiuoti namo ir kad dviračio neduos. Tada kaltinamasis jam spyrė iš kojos į dešinę veido pusę. Kai šis pakartojo, kad jis duotų dviratį, jis dviratį paleido, nes bijojo, kad vėl gali gauti smūgį. Tada kaltinamasis atėmė jo dviratį ir nuvažiavo. Jis bandė vytis. Kitas vaikinas atėmė dviratį iš jo draugo K. A.. Kaip tik tuo metu jam paskambino mama ir jis jai papasakojo apie dviračio vagystę. Jo mama paskambino krikštatėviui A. G., kuris netrukus atvažiavo su draugu, pasiėmė jį ir K. A. ir kartu važinėjo, ieškodami minėtų vaikinų. Juos pamačius, du vaikinai buvo sulaikyti, vienas iš jų – kaltinamasis I. C.. Dviratį jam buvo nupirkusi mama. Dviratis grąžintas, jis apgadintas nebuvo.
Nukentėjusioji I. A. parodė, kad K. A. yra jos sūnus. Prisimena, jog jai paskambino sūnus ir paprašė atvykti prie parduotuvės „Iki“, esančios Kretingos g., pasakė, kad iš jo ir jo draugo buvo atimti dviračiai. Sūnus jai pasakojo, kad prie jo ir M. G. priėjo du nepažįstami vaikinai, kurie liepė atiduoti dviračius. Kai vaikai dviračių nedavė, M. G. buvo įspirta, o jos sūnus buvo nustumtas ir taip dviračiai buvo atimti. Dviratį sūnui buvo nupirkęs tėtis. Jo likutinė vertė, įvertinus nusidėvėjimą, buvo 700 Lt. Kai dviratis jiems buvo grąžintas, pavarų mechanizmas buvo sugedęs. V. P. jos ir jos sūnaus atsiprašė, žalą atlygino.
Nukentėjusysis K. A. parodė, kad įvykio metu su M. G. ir Herkumi su dviračiais buvo prie upės. Kaltinamasis I. C. priėjo prie M. G., o prie jo – kaltinamojo draugas. I. C. prašė M. G. dviračio, tačiau pastarasis nedavė. Jis matė, kaip kaltinamasis M. G. įspyrė į veidą. Tada jam sudavė ir V. P.. Po to I. C. ir V. P. sėdo ant dviračių ir nuvažiavo. Nei vienas iš jų neminėjo, kad pasivažinėję dviračius grąžins. Kai atvyko M. G. krikštatėvis, kartu ėmė ieškoti minėtų vaikinų ir prie parduotuvės „Iki“ pamatė grupelę jaunuolių, iš kurių vienas sėdėjo ant jo dviračio. M. G. krikštatėvis su draugu du vaikinus sulaikė, o kaltinamasis pabėgo. Kitą dieną po įvykio pastebėjo, kad dviračio pavaros nebeveikia. Žala jam buvo atlyginta, V. P. ir jo tėvas jo atsiprašė.
Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyli, kad K. A. atpažino I. C., kuris iš M. G. atėmė dviratį (1 t., b.l. 26-29).
Liudytojas V. P. (V. P.) parodė, kad šių metų birželio mėnesį, tikslios įvykio datos nepamena, būdamas su I. C. ir kitais draugais prie tvenkinio, pamatė vaikus su dviračiais. Tada I. C. kilo mintis prie vaikų prieiti. Jis su I. C. priėjo prie minėtų berniukų ir paprašė dviračių pasivažinėjimui. Kiek pamena, prieš paimdamas dviratį jis vaikui sudavė ir pastūmė. Supranta, kad dviratį atėmė, tai nebuvo geranoriškas dviračio atidavimas. Po to, kai jis ir I. C. su dviračiais nuvažiavo, bijojo grįžti ir juos grąžinti, kadangi toli buvo nuvažiavę. Dviratį, kurį jis buvo paėmęs, jis sulaužė. Jiems būnant prie parduotuvės „Iki“, jį ir jo draugą A. F. sulaikė du vyrai, o I. C. pabėgo. Įvykio dieną kartu su I. C. vartojo alkoholį, kartu išgėrė apie 0,5 l degtinės. Civilinį ieškinį – 700 Lt už sulaužytą dviratį yra atlyginęs.
Liudytojas A. G. parodė, kad šių metų birželio mėnesį, tikslios datos neprisimena, jam paskambino brolio žmona ir pasakė, kad iš jos sūnaus M. G. buvo atimtas dviratis. Tada jis su kaimynu kartu nuvyko į Ąžuolynų g., iš kur paėmė M. G. ir jo draugą. M. G. ir jo draugas jautėsi blogai, buvo sutrikę, matėsi sužalojimas po M. G. akimi. Vaikai apibūdino, kaip atrodė užpuolikai. Maždaug po pusvalandžio paieškos netoli Liepojos g., prie parduotuvės „Iki“ pamatė būrelį vaikinų su dviračiais. Vaikai atpažino savo dviračius ir užpuolikus. Jie du vaikinus, kurie sėdėjo ant dviračių, sulaikė, o vienas iš jų, t.y. kaltinamasis pabėgo. Po įvykio M. G. apie plėšimą kalba nenoriai, kadangi artimai bendrauja, jaučia, jog M. G. elgesys pasikeitė.
Liudytojas G. K. parodė, kad įvykio datos neprisimena, kai grįžęs iš darbo kieme susitiko kaimyną A. G., jiems besikalbant, A. G. kažkas paskambino ir pasakė, kad iš jo sūnėno pavogtas dviratis, o berniukai sumušti. Kartu nuvykę į Žolynų g., pasiėmė nukentėjusiuosius, kurių anksčiau jis nepažinojo, ir nuvažiavo patikrinti rajonų. Vieno nukentėjusiojo, esančio teismo salėje (t.y. M. G.), veidas buvo paraudęs. Vaikai važiuojant pasakojo, kad vienas iš jų buvo stumtas į krūmus, kitam buvo smūgiuota iš kojos į veidą. Minėjo, kad užpuolikai buvo du. Maždaug po pusvalandžio jie pamatė vaikinus su dviračiais, kuriuos nukentėjusieji atpažino. Privažiavę, sulaikė ten buvusius du asmenis ir iškvietė policiją.
Liudytojas N. G. parodė, kad dirbdamas su kolega E. Š. gavo pranešimą, jog Kretingos g., ties 78 namu, sulaikyti dviračių vagys. Nuvykus į įvykio vietą, juos pasitiko du 14 – 15 metų vaikai ir jų giminaitis. Buvo paaiškinta, kad prieš 1 – 2 valandas, vaikams besimaudant prie Tauralaukio, iš jų plėšimo būdu buvo atimti dviračiai. Buvo sulaikytas vienas vaikinas, kuris padarė plėšimą, ir vienas jo draugas, kuris, kaip nurodė nukentėjusieji, plėšime nedalyvavo.
Liudytojas E. Š. parodė, kad buvo gautas iškvietimas į Kretingos g., kur buvo sulaikyti asmenys, pavogę dviračius. Jam su kolega nuvykus į įvykio vietą, juos pasitiko du nukentėję berniukai ir du vyrai, kurie paaiškino, kad iš vaikų plėšimo būdu buvo pavogti dviračiai.
Liudytojas A. F. (A. F.) parodė, kad šių metų vieną vasaros vakarą, jam būnant darželio „Varpelis“, esančioį Miško rajone, teritorijoje, dviračiais atvažiavo I. C. ir V. P.. I. C. jam davė pasivažinėti dviračiu. Prie parduotuvės „Iki“ jį sulaikė du vyrai, įtardami, kad jis pavogė dviratį. Priėję nukentėjusieji paaiškino, kad pavogė ne jis. Jis iš karto dviratį atidavė. Kitas dviratis buvo pas V. P..
Kaltinamojo atstovė pagal įstatymą E. C. sūnų I. C. charakterizavo teigiamai, parodė, kad jis padeda rūpintis 5 metų sesute. Vaikus ji augina viena pati. Apie įvykį tą patį vakarą jam papasakojo namo grįžęs sūnus, jis minėjo, jog nukentėjusiajam sudavė iš kojos ir atėmė dviratį. Kad įvykio dieną sūnus vartojo alkoholį, ji nežinojo. Dėl savo poelgio jos sūnus nuoširdžiai gailisi. Sutinka atlyginti civilinius ieškinius.
Iš specialisto išvados Nr. G 824/11(03) matyti, kad M. G. konstatuota poodinė kraujosruva dešinės akies viršutinio voko srityje. Tyrimo metu išoriniu sužalojimų, kurie galėjo susidaryti nukentėjusiajam pasyviai ginantis, nenustatyta. Sužalojimas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b.l. 44).
Iš daiktų pateikimo protokolų matyti, kad nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti buvo pateikti dviračiai „DBS“ ir „BMX HARO“, kurie apžiūrėti ir pagal pakvitavimą grąžinti I. A. bei I. G. (1 t., b.l. 8, 9, 10-11, 12, 13).
Iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-07-28 nutarties matyti, kad V. P. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos BK 180 str. l d. (1 t., b.l. 116).
Visais šiais surinktais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis I. C., panaudodamas fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą. Kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo parodymai iš esmės sutapo su nukentėjusiųjų parodymais, kuriuos patvirtina liudytojų parodymai, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, specialisto išvada bei kiti rašytiniai bylos duomenys. Kaltinamojo I. C. veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.). jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe bei būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 1 p., 9 p.).
Sprendžiant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės, atsižvelgiama į įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei pobūdį, jos pasekmes, kaltės formą, motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę.
Kaltinamasis I. C. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai. Jis yra labai jauno amžiaus, nepilnametis, anksčiau neteistas ir nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nusikalto pirmą kartą. Įstatyminės atstovės charakterizuojamas kaip geras ir rūpestingas. Po šio nusikaltimo padarymo naujų nusikalstamų veikų ar teisės pažeidimų I. C. nepadarė, mokosi. Kaltinamasis I. C. teismo posėdžio kaltu prisipažino visiškai, davė parodymus iš esmės atitinkančius faktines įvykio aplinkybes, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl jo pasekmių ir nuoširdžiai gailisi. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad ateityje I. C. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, mano, jog kaltinamąjį galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės esant sąlygoms, numatytoms Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 1 dalies 3 punkte, o baudžiamąją bylą nutraukti.
Nukentėjusioji I. G. pareiškė ir palaikė civilinį ieškinį dėl 150 Lt turtinės žalos ir 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Savo civilinį ieškinį dėl turtinės žalos motyvavo tuo, jog dėl įvykio metu patirtų traumų ir sužalojimų jos sūnui teko kreiptis į gydytojus, pirkti vaistus. Neturtinę žalą motyvuoja tuo, jog įvykio metu patirtą smurtą jos sūnus sunkiai išgyveno psichologiškai, blogai užmigdavo, dažnai prabusdavo, bijojo išeiti iš namų bei bendrauti su kitais vaikais. Net ir šiuo metu savo kieme jis jaučiasi nesaugiai.
Lietuvos Respublikos BPK 109 str. numatyta, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 1 d. numatyta, kad civilinis ieškinys išnagrinėjamas remiantis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, tačiau nukentėjusioji I. G. teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos turėtas išlaidas, susijusias su sūnaus M. G. gydymu. Atsižvelgiant į tai, civilinis ieškinys dėl turtinės 150 Lt žalos atlyginimo laikytinas neįrodytas, todėl atmestinas.
Neteisėtais veiksmais gali būti pakenkiami neturtiniai asmens interesai, tokius interesus taip pat saugo ir gina teisė (CK 1 str. 1 d.). Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Teismas neabejoja, kad M. G. dėl įvykio patyrė dvasinius išgyvenimus, blogai miegodavo, bijojo išeiti iš namų ir bendrauti su kitais vaikais. Tačiau neturtinė 2000 Lt žala, atsižvelgiant į CK 6.250 str. 2 d. nustatytus kriterijus - nusikalstamos veikos padarinius, nukentėjusiojo bei kaltinamojo interesų pusiausvyrą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir į formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, yra per didelė, todėl mažintina. Spręsdamas priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti byloje dydžio klausimą, teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo I. C. asmenybę, jo turtinę padėtį bei kitas, turinčias reikšmės bylai, aplinkybes. Priteisiamos neturtinės žalos dydis turi būti pakankamai rimta ir sunki finansinė našta skolininkui, tačiau ji negali būti tokia, kad jį sužlugdytų finansiškai. Įvertinus nustatytus kriterijus, teismas daro išvadą, jog teisingas, protingas ir sąžiningas būtų 1500 Lt neturtinės žalos atlyginimas. 1500 Lt suma priteistina iš kaltinamojo I. C., o jam neturint turto ar pajamų, civilinio ieškinio išieškojimas nukreiptinas į jo įstatyminės atstovės E. C. turtą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 302 str., 303 str. 4 d., 304 - 307 str.,
nusprendžia:
I. C. (I. C.) nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu, atleisti ir baudžiamąją bylą nutraukti (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 4 d.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 str. 2 d., 82 str. 1 d. 5 p., 87 str. 2 d. 1 p., 5 p., paskirti I. C. auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą, įpareigojant 10 (dešimt) mėnesių būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su mokslu, bei dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse.
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Priteisti iš I. C. nukentėjusiajai I. G. 1500 Lt neturtinei žalai atlyginti, o jam neturint turto ar pajamų, civilinio ieškinio išieškojimą nukreipti į jo įstatyminės atstovės E. C. turtą.
Nuosprendį per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo galima skųsti Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.