- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-06-01
- Bylos Nr.
- 2A-37/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Čekanauskaitė, Konstantinas Gurinas, Vincas Verseckas
- Ieškovas
- BUAB ,,Glijas“
- Atsakovas
- UAB ,,Kesonas“
- Trečiasis asmuo
- AB bankui ,,Hansabankas“
- Advokatai
- Raimondas Garlauskas, Saulius Aviža
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Konstantino Gurino ir Vinco Versecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) ,,Glijas“ (administratorius KB „Jonas ir sūnūs“) ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,Kesonas“ apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2006 m. vasario 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-75-368/2006 pagal ieškovo BUAB ,,Glijas“ ieškinį atsakovui UAB ,,Kesonas“, dalyvaujant trečiajam asmeniui AB bankui ,,Hansabankas“, dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir nuostolių išieškojimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas BUAB ,,Glijas“ kreipėsi su ieškiniu į teismą atsakovui UAB ,,Kesonas“, prašė pripažinti 2004 m. lapkričio 22 d. BUAB ,,Glijas“ ir UAB ,,Kesonas“ sudarytą pastatų ir kiemo statinių bei įrenginių pirkimo-pardavimo sutartis negaliojančiomis, pritaikyti restituciją ir grąžinti ieškovui UAB ,,Glijas“ kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, perleistą atsakovui pagal šiuos sandorius bei priteisti iš atsakovo 850 000 Lt nuostolių, kilusių dėl UAB ,,Glijas“ verslo perleidimo. Nurodė, kad 2004 m. lapkričio 22 d. BUAB ,,Glijas“ sudarė pastatų ir kiemo statinių pirkimo-pardavimo sutartį su UAB ,,Kesonas“, pagal kurią UAB ,,Glijas“ pardavė įmonei nuosavybės teise priklausantį šį nekilnojamąjį turtą: administracinį pastatą, plane pažymėtą lB2p (unikalus Nr. 2998-2010-6017, bendras plotas 1371,30 kv. m), gamybinį pastatą, plane pažymėtą 2P2p (unikalus Nr. 2998-2010-6028, bendras plotas 3543,86 kv. m), sandėlį, plane pažymėtą 5Flg (unikalus Nr. 2998-2010-6050, bendras plotas 170,28 kv. m), pastatą- džiovyklą, plane pažymėtą 2111 g (unikalus Nr. 4400-0295-8018, užstatytas plotas 26 kv. m), pastatą-džiovyklą, plane pažymėtą 2211 g (unikalus Nr. 4400-0295-8042, užstatytas plotas 128 kv. m), kitus statinius (inžinierinius)-rezervuarus (unikalus Nr. 4400-0447-1585) ir 4/5 dalis kitų statinių (inžinierinių) - kiemo statinių, (tvorų, grindinio) (unikalus Nr. 2998-2010-6217), esančius Šiaulių m., Daubos g. 7. Šie pastatai ir kiemo statiniai parduoti už 774 463 Lt, kai tuo tarpu pastatų ir kiemo statinių vidutinė rinkos vertė yra 1 549 050 Lt. Be to, 2004 m. lapkričio 22 d. ieškovas sudarė su atsakovu kilnojamojo ilgalaikio turto (įrengimų) pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią pardavė įmonei nuosavybės teise priklausantį šį kilnojamąjį turtą: stakles Unimat 23E, stakles Rodomat 950, suvirinimo aparatą KEMP, prietaisą metalinei juostai BO-5, perforatorių MAKITA, suvirinimo lygintuvą VO-306, medienos drožlių siurbimo įrenginį SK-2, perforatorių MAKITA HR 500, perforatorių MAKITA, prietaisą BO-5 metalinei juostai rišti, katilinės elektros jėgos įrengimus, katilinės šiluminius įrengimus, stakles SD 16-4,medienos drožlių siurblį, galandinimo stakles 0NW-3, medžio apdirbimo įrengimus, medžio apdirbimo įrengimus, lentų klijavimo įrengimus, prispaudėją prie lentų klijavimo įrengimo, keturpuses obliavimo stakles GR1GG10G180, šlifavimo stakles, mobilią aikštelę MAB-7 m, katilą KAITA-1000 su automatiniu bloku, kompresorių NS 39/270, medienos drožlių siurbimo įrenginį SMK-3, autopakrovėją TOJOTA GFD3032186. Šis kilnojamasis ilgalaikis turtas (įrengimai) buvo parduotas už 300 350 Lt, kai reali įrengimų kaina yra žymiai didesnė - 421 793 Lt. Tokiu būdu BUAB ,,Glijas“ priklausęs kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas buvo perleistas už ženkliai mažesnę kainą, nei iš tiesų buvo vertas, o turto perleidimo sandoriai akivaizdžiai laikytini neatitinkančiais sąžiningumo reikalavimų. Teigė, kad nurodytais sandoriais UAB ,,Kesonas“ buvo perleistas ieškovo vykdytas verslas: sudaryta galimybė UAB ,,Kesonas“ naudotis ieškovo veiklos vykdymo patalpomis, taip pat perleisti visi ekonominei veiklai (analogiškai ieškovo vykdytai veiklai) vykdyti reikalingi įrengimai ir prietaisai, į UAB ,,Kesonas“ perkelta nemaža dalis ieškovo darbuotojų, turinčių žinių ir patirties, reikalingos vykdyti perleistą ūkinę-komercinę veiklą. Turto vertinimo ataskaitoje nurodyta, jos atlikus ieškovo retrospektyvinę ūkinės-finansinės veiklos analizę, padaryta išvada, kad ieškovo verslo vidutinė svertinė vertė – 850 000 Lt. Už verslo UAB ,,Kesonas“ perleidimą ieškovui nebuvo atlyginta. Perleidžiant verslą buvo užkirstas kelias ieškovo veiklos vykdymui, tuo sumažintas įmonės mokumas, todėl atliktas verslo perleidimas akivaizdžiai prieštaravo UAB ,,Glijas“ ir jos kreditorių interesams. Turto vertintojai konstatavo, kad beveik visi turto sandoriai įvyko 2004 m. lapkričio mėn. 17-29 dienomis, kas praktiškai paralyžavo bendrovės veiklą. Sudarytos turto perleidimo sutartys buvo priešingos įmonės tikslams, nes BUAB ,,Glijas“ neprivalėjo sudaryti šių sandorių. Šie sandoriai sudaryti pažeidžiant ne tik BUAB ,,Glijas“, bet ir šios įmonės kreditorių turtines teises bei interesus, nes minėtų sutarčių sudarymas lėmė tai, kad ieškovas negali atsiskaityti su savo kreditoriais, kurių reikalavimai atsirado žymiai anksčiau nei buvo sudarytos pirkimo-pardavimo sutartys, bei 2005 m. kovo 2 d. ieškovui iškelta bankroto byla. Sudarant pirkimo-pardavimo sutartis nesąžiningai elgėsi abi šalys (CK 6.67 str. 1 d. 7 p.), nes 2004 m. lapkričio 22 d. sudarytas pirkimo - pardavimo sutartis pasirašė sutuoktiniai, t. y. UAB ,,Glijas“ atstovavo direktorius Virgilijus Mituzas ir UAB ,,Kesonas“ direktorė Židrutė Mituzienė.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismas 2006 m. vasario 22 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pripažino 2004 m. lapkričio 22 d. UAB ,,Glijas“ ir UAB ,,Kesonas“ sudarytas pastatų ir kiemo statinių bei kilnojamojo ilgalaikio turto (įrengimų) pirkimo-pardavimo sutartis negaliojančiomis; pritaikė restituciją ir grąžino ieškovui dalį šia sutartimi perleisto nekilnojamojo turto, esančio Šiaulių m., Daubos g. 7, o už kitą turtą priteisė iš atsakovo ieškovui 1 238 000 Lt piniginę kompensaciją; ieškinio reikalavimą dėl 850 000 Lt nuostolių atlyginimo atmetė; priteisė iš atsakovo UAB ,,Kesonas“ 16 380 Lt teismo išlaidų valstybei. Teismas nurodė, jog byloje yra visos aplinkybės sudarančios pagrindą Pauliano ieškinio (CK 6.66 str.) tenkinimui:
1. Ieškovas neprivalėjo sudarinėti ginčo sandorių su UAB Kesonas“, nes tokios šalių pareigos nenumatė įstatymas ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį (CK 1.2 str. 1 d., 6.156 str. 1, 2 d.).
2. Prieš sudarydamas ginčo sandorius ieškovas, būdamas nemokus, suteikė pirmenybę vienam kreditoriui - AB bankui Hansabankas, t. y. po ginčo sandorių sudarymo UAB ,,Glijas“, UAB ,,Kesonas“ ir AB bankas Hansabankas 2004 m. gruodžio 31 d. sudarė sutartį, kuria UAB ,,Kesonas“ perėmė 728 800 Lt ieškovo skolą bankui paliekant galioti ginčo sandoriais perleisti turto įkeitimą (1 t., b. l. 105-108, 2 t., b. l. 94-97, 131). Teismas teigė, jog ieškovo sunkią finansinę padėtį prieš sudarant ginčo sandorius patvirtina ir aplinkybė, kad šios įmonės visuotinis akcininkų susirinkimas 2004 m. gegužės 28 d. nutarė parduoti įkeistą bankui AB „Hansabankas“ visą kilnojamąjį turtą, nekilnojamąjį turtą, stakles ir gamybos atsargas, atsisakyti valstybinės žemės nuomos apie parduodamus pastatus (1 t., b. l. 53-54). Taip buvo pažeistos kitų kreditorių teisės, kurių finansiniai reikalavimai ieškovo bankroto byloje sudarė 2 897 382,09 Lt.
3. Ginčijamų sandorių šalys buvo nesąžiningos, t. y. sudarydamos minėtus sandorius, įmonės žinojo, kad yra pažeidžiamos kitų ieškovo kreditorių teisės (CK 6.66 str. 2 d.). Teismas, nustatęs, jog 2004 m. lapkričio 22 d. sudarytas pirkimo - pardavimo sutartis pasirašė sutuoktiniai - UAB ,,Glijas“ direktorius Virgilijus Mituzas ir UAB ,,Kesonas“ įmonės direktorė Židrutė Mituzienė, kurie nuosavybės teise valdė daugiau kaip 50 proc. kiekvienos įmonės akcijų, taikė nesąžiningumo prezumpciją.
4. Teismas ieškinio dalį dėl 850 000 Lt nuostolių išieškojimo atmetė kaip nepagrįstą. Nurodė, kad turto vertintojų išvados apie ieškovo turto verslo vertę yra sąlyginės, paremtos prielaidomis, todėl teismas negali jomis remtis priimdamas sprendimą, o turto perleidimo atsakovui aplinkybė pagal ginčo sandorius nesudaro pagrindo tenkinti šį ieškovo reikalavimą (CPK 178 str., 268 str. 1 d.). Be to, turto vertintojų pažymoje nurodyta, kad verslo vertės išvadų pagrįstumui buvo būtinas bendrovės ūkinės-finansinės veiklos audito atlikimas už 2004 finansinius metus.
5. Teismas, pripažinęs ginčo sandorius negaliojančiais, taikė restituciją (CK 6.145 str.). Teismas nustatė, kad dalis sandoriais perleisto atsakovui turto yra įkeista bankui. Kadangi įkeisto turto grąžinti negalima, todėl teismas restituciją dėl šio turto taikė ne natūra, o išieškant piniginę kompensaciją iš atsakovo (CK 6.146 str.). Visą kitą neįkeistą turtą grąžino ieškovui natūra (CK 6.146 str.).
Šalies argumentai
Ieškovas apeliaciniu skundu prašė pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2006 m. vasario 22 d. sprendimą, patenkinant atmestą ieškinio dalį: 1) pritaikyti restituciją natūra grąžinant ieškovui perleistą nekilnojamąjį turtą, esantį Šiaulių m., Daubos g. 7, ir kilnojamąjį turtą; 2) priteisti iš atsakovo 850 000 Lt nuostolių, kilusių dėl UAB „Glijas“ verslo perleidimo. Nurodė, jog teismo sprendimo dalis, kuria ieškinys atmestas yra nepagrįsta ir neteisėta, nes teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, netinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės bei civilinio proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kurioje pateiktos privalomos teisės aiškinimo ir taikymo taisyklės:
1. Dėl restitucijos taikymo natūra. Įkeitimas negali būti laikomas pagrindu, leidžiančiu taikyti restituciją ne natūra, o pinigine kompensacija. Teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė CK 6.145 straipsnio 1 dalies nuostatas ir sprendimo dalies dėl restitucijos pinigine kompensacija taikymo daugiau nemotyvavo. Pažymėjo, jog teismas privalo išsiaiškinti visas aplinkybes apie grąžintino natūra daikto būklę ir galimybę jį grąžinti buvusiam savininkui bei sprendime nurodyti tokio pasirinkimo motyvus. Teigė, jog CK 6.153 straipsnis saugo sąžiningų trečiųjų asmenų, įgijusių turtą nuosavybės teise pagal atlygintiną sandorį, teises, o hipoteka ir įkeitimas yra prievolių užtikrinimo būdai, nesukuriantys nuosavybės teisės. Įkeitimas yra daiktinė prievolės užtikrinimo priemonė, todėl jos buvimas pagal restitucijos instituto nuostatas nepaneigia galimybės taikyti restituciją natūra ir grąžinti įkeistą turtą ieškovui. Ieškovas ieškiniu turto įkeitimo neginčijo, o ši daiktinė teisė seka paskui daiktą.
2. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą dėl nuostolių, patirtų perleidus verslą atsakovui, atlyginimo. Apeliantas teigė, jog veiklos audito atlikimas verslo vertės išvadų pagrįstumui nėra būtinas, nes sprendžiamas klausimas yra kitas, t. y. kalbama ne apie buvusią BUAB „Glijas“ verslo vertę, o apie verslo vertę, kuri ateityje būtų davusi pajamų. Teismas neatsižvelgė į tai, kad turto vertinimo ataskaitoje nurodyta, jog tik tikslesniam verslo vertės išvadų pagrįstumui buvo būtinas bendrovės ūkinės-finansinės veiklos audito atlikimas už 2004 finansinius metus. Apeliantas sprendė, jog turto vertintojų išvados yra pagrįstos, nes jos atliktos vadovaujantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu, Turto vertinimo metodika ir kitais teisės aktais. Teismas, pripažindamas ieškovo įrodymus nepakankamais, nesilaikė įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklių (CPK 185 str.), rungtyniškumo principo (CPK 12 str.), netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą. Nurodė, kad ieškovui nurodžius aplinkybes dėl jo verslo perdavimo ir su tuo susijusių nuostolių atlyginimo bei pateikus rašytinį įrodymą - turto vertinimo ataskaitą, o atsakovui nepaneigus turto vertinimo ataskaitoje nurodytų išvadų, teismas turėjo tenkinti šią ieškinio dalį. Be to, apeliantas teigė, jog specialioji norma, numatanti keleto asmenų padarytos žalos atlyginimą, nustato, kad kelių asmenų bendrai padaryta žala atlyginama solidariai (CK 6.279 str.), o kai prievolė yra susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu, tai preziumuojama solidarioji skolininkų pareiga (CK 6.6 str. 3 d.). Nagrinėjamoje byloje žala ieškovui padaryta bendrais ieškovo ir atsakovo veiksmais, todėl kyla solidarioji atsakomybė. Solidarios atsakomybės atveju kreditorius turi teisę reikalauti, kad žalos atlyginimo prievolę visa apimtimi įvykdytų visi skolininkai arba keli, ar net vienas skolininkas. Remdamasis šia nuostata, apeliantas prašė, kad atsakovas, kaip solidarusis skolininkas, atlygintų ieškovui turto vertinimo ataskaitoje apskaičiuotus nuostolius, atsiradusius dėl nesąžiningo verslo perdavimo.
Šalies argumentai
Atsakovas apeliaciniu skundu prašė panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2006 m. vasario 26 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys tenkintas ir priimti šioje dalyje naują sprendimą - ieškinį dėl 2004 m. lapkričio 22 d. UAB ,,Glijas“ ir UAB ,,Kesonas“ sudarytų pastatų ir kiemo statinių bei kilnojamojo ilgalaikio turto (rengimų) pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis atmesti. Nurodė, jog sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas netinkamai pritaikė ir išaiškino materialines teisės normas, nagrinėjant bylą nebuvo pilnai atskleista ginčo esmė, neteisingai įvertinti įrodymai, kuriuos pateikė proceso šalys, neįvertinti atsakovo išdėstyti motyvai dėl sandorių sudarymo aplinkybių ir priežasčių:
1. Nepagrįsta teismo išvada, jog UAB „Glijas“ neprivalėjo sudaryti ginčo sandorių su atsakovu (CK 1.2 str. 1 d., 6.156 str. 1, 2 d.), kadangi iš bylos duomenų matyti, jog sandoriais perleistas turtas pagal turto įkeitimo lakštus buvo ir yra įkeistas trečiajam asmeniui (1 t., b. 1. 68-108). Byloje yra pateikti įrodymai ir apie tai, kad ieškovas su UAB ,Kesonas“ sudarė ginčo sandorius, siekdamas atsiskaityti su trečiuoju asmeniu AB banku „Hansabanka“ ir tokiu būdu išvengti sunkesnių pasekmių įmonei - priverstinio turto pardavimo arba turto perdavimo kreditoriui. Iki sudarant ginčo sandorius ieškovas tinkamai negalėjo vykdyti paskolų sutarčių sąlygų, vėlavo mokėti palūkanas už paskolą grąžinti paskolą, todėl sprendimas perleisti turtą ginčo sandoriais ir tuo pačiu perleisti prievoles pagal paskolos sutartis buvo neišvengiamas. Tai patvirtina AB banko „Hansabankas“ pažyma apie paskolos ir palūkanų mokėjimą 2004 metais (2 t., b. 1. 29-30) bei trečiojo asmens atstovo paaiškinimai (1 t., b. l. 43-44, 105-108). Todėl skolininkas UAB „Glijas“ sudarė ginčo sandorius, kuriais atsakovui buvo parduotas įkeistas turtas, o atsakovas perėmė visas UAB ,,Glijas“ prievoles pagal paskolų sutartis. Pažymėjo, kad tretysis asmuo sandorių sudarymo metu turėjo pirmumo teisę į ginčo sandoriais parduota turtą.
2. Teismo išvada, kad UAB „Glijas“ sandorių sudarymo dienai buvo nemokus, neatitinka realios situacijos. Apeliantas teigia, jog atlikus ieškovo teismui pateiktų įrodymų analizę matyti, kad, UAB „Glijas“ sandorių sudarymo dienai buvo moki įmonė. Ginčo sandorių sudarymo dienai UAB „Glijas“ turėjo turto už 4 975 953, 15 Lt (ilgalaikis ir trumpalaikis turtas 2 438 685, 90 Lt + debitorių skolos - 2 537 267, 25 Lt - 4 975 953, 15 Lt), o turto (aktyvų) ir skolų (įsipareigojimų) kreditoriams santykis ginčo sandorių sudarymo dienai buvo + 1 450 341, 50 Lt (2 t., b. l. 127-131). Nurodė, jog įmonės sudaryti ginčo sandoriai nepadarė nemokia. Apeliantas teigė, jog UAB „Verslavita“ turto ir vertės nustatymo pažymoje nevertinas UAB ,,Glijas“ mokumas sandorių sudarymo dienai. Šia pažyma buvo grindžiama ginčo sandoriais perleisto turto rinkos vertė ir UAB ,,Glijas“ verslo vertė, ir reikalaujama priteisti 850 000 Lt nuostolių, kilusių iš UAB ,,Glijas“ verslo perleidimo. Be to, pažymoje nėra nurodyta, kad UAB ,,Glijas“ po sandorių sudarymo tapo nemoki, joje analizuotas įmonės verslas ir padarytos sąlyginės išvados, jog bendrovės finansinę būklę charakterizuojantys rodikliai 2004 metais pablogėjo. Manė, jog šių įrodymų visuma rodo, jog ginčo sandoriai nepažeidė kreditorių interesų, nes ir po sandorių sudarymo UAB ,,Glijas“ turto ir kreditorinių įsiskolinimų santykis buvo teigiamas, t. y. turtas viršijo įsiskolinimus beveik 40 proc., ir sandorių dienai esančio turto sąskaita buvo galima visiškai patenkinti kreditorių reikalavimus, įmonės mokumas po sandorių sudarymo iš esmės nepasikeitė, todėl Pauliano ieškinys negalimas.
3. Teismas nepagrįstai taikė nesąžiningumo prezumpciją (CK 6.67 str. 1 d. 7 p.). Tačiau teismas neįsigilino į bylos aplinkybes ir priežastis, lėmusias sandorių sudarymą bei kitas aplinkybes, ginančias sąžiningo trečiojo asmens teises. Nurodė, jog UAB ,,Kesonas“ sudarydamas sandorį, nežinojo, jog ginčo sandoriai kaip nors gali pažeisti kitų, išskyrus AB banko Hansabankas, kreditorių interesus. UAB ,,Kesonas“ laikytinas sąžiningu įgijėju, nes sudarydamas ginčo sandorius, prieš tai domėjosi ar minėti sandoriai pažeis UAB ,,Glijas“ kreditorių interesus. UAB ,,Kesonas“ iš trečiojo asmens AB banko Hansabankas gavo informaciją, kad sandoriais perleistinas turtas yra įkeistas bankui, ir, kad tretysis asmuo sutinka, kad jo kreditorius UAB ,,Glijas“ perleistų įkeistą turtą įgijėjui. Be to, tretysis asmuo būdamas įkaito turėtoju ir būdamas UAB ,,Glijas“ kreditoriumi sutiko, kad turto įgijėjas perimtų skolininko prievolę kreditoriui. UAB ,,Kesonas buvo žinoma, kad UAB ,,Glijas“ parduoda turtą, kurio pagalba vykdė vieną iš savo veiklos sričių – medžio apdirbimą ir, kad be šio verslo užsiima statybos verslu, iš kurio gauna dideles pajamas. Atsakovui buvo žinoma, jog UAB ,,Glijas“ turtas sandorio sudarymo laikotarpiu buvo ženkliai didesnis už skolas kreditoriams. Todėl apeliantas laikė, jog kaip turto įgijėjas elgėsi apdariai ir protingai, pilnai išsiaiškino įgyjamo turto suvaržymus, su kreditoriumi suderino galimo sandorio galimybes, t. y. įvykdė pareigą domėtis ar sudarydamas sandorį nepažeis kitų kreditorių interesų, ar sandorio sudarymas nepakenks šalių teisinių santykių stabilumui. Teismas, spręsdamas šalių sąžiningumo klausimą, turėjo atsižvelgti ir į teisingumo ir protingumo principus. Iš bylos aplinkybių matyti, jog šalys sandorio nebūtų galėjusios sudaryti be trečiojo asmens žinios ir sutikimo, todėl teisinga ir protinga būtų vertinti įgijėjo elgesį sąžiningu ir apdairiu.
4. Teismas neteisingai taikė restitucijos institutą. Taikant vienašalę restituciją pažeisti atsakovo ir trečiojo asmens teisės ir interesai. Apeliantas teigė, kad iš ginčo sandorių aplinkybių matyti, jog pagal sandorius UAB ,,Kesonas“ pardavėjui UAB ,,Glijas“ sumokėjo: 774 463 Lt už nekilnojamąjį turtą ir 300 350 Lt už kilnojamąjį turtą, iš viso 1 074 813 Lt. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog akivaizdžios disproporcijos tarp parduoto turto kainos ir nustatytų turto rinkos verčių nėra. Turtas parduotas už 1 074 813, 00 Lt, o įvertintas 1 238 000 Lt. Apeliantas manė, jog šiuo atveju turėtų būti taikomos CK 6.145 straipsnio 2 dalies nuostatos. Tuo tarpu pritaikius sprendimu nustatytą restitucijos būdą, atsakovas ieškovui vėl turi sumokėta antra tiek, kiek jau yra sumokėjęs, dėl ko UAB ,,Glijas“ padėtis nepagrįstai pagerėtų, o UAB ,,Kesonas“ padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų. Be to, įvertintina ir tai, jog atsakovas visą ginčo turtą yra įkeitęs ir juo negali laisvai disponuoti, tai yra realizuoti ir iš gautų pajamų atsiskaityti su UAB ,,Glijas“. Kito realaus turto, iš kurio būtų galima vykdyti teismo sprendimą, UAB ,,Kesonas“ neturi. Teismas neatsižvelgė, kad ginčo sandoriai yra, iš vienos pusės, pirkimo-pardavimo sandoriai, o iš kitos pusės, skolos perkėlimo sandoriai. Atsakovas, sumokėjęs piniginę kompensaciją ieškovui, dar turės vykdyti prievolę trečiajam asmeniui. Apelianto teigimu, toks restitucijos taikymo būdas prieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams. Pagal bendras restitucijos taisykles UAB ,,Glijas“ turėtų grąžinti atsakovui gautas sumas pinigais ir pasiimti atgal skolos perkėlimo sutartį (1 t., b. l. 43-44) perkeltą atsakovui skolą trečiajam asmeniui AB bankui „Hansabankas“. Nurodo taikytiną restitucijos būdą.
Šalies argumentai
3. Dėl ieškovo reikalavimo įvykdyti sandorius ir sandorių pripažinimo negaliojančiais. Apeliantas prašo teismo atkreipti dėmesį į ieškovo poziciją ginčo metu. Ieškovas ieškiniu prašė pripažinti sandorius negaliojančiais, tačiau tuo pačiu jau vykstant teisme bylos nagrinėjimui reikalavo iš UAB ,,Kesonas“ apmokėti įsiskolinimą už ginčo sandoriais parduotą turtą. Atsakovas manė, jog ieškovas šiais savo veiksmais patvirtina, kad sandoriai yra teisėti ir juos pripažįsta.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašė jį atmesti. Taip pat prašė teismo atkreipti dėmesį į tai, jog atsakovo apeliacinį skundą pasirašė UAB „Kesonas“ vienintelė akcininke Žydrutė Motuzienė, kad atsakovas nepateikia jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog akcininkui yra suteikta teisė pasirašyti UAB „Kesonas“ procesinius dokumentus.
Atsakovas ir tretysis asmuo atsiliepimais į ieškovo apeliacinį skundą prašė jį atmesti.
Ieškovas ir atsakovas pateikė Lietuvos apeliaciniame teismui 2007 m. gegužės 24 d. sudarytą taikos sutartį, kurią 2007 m. gegužės 29 d. teismo posėdžio metu prašė patvirtinti, panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir civilinę bylą nutraukti.
Ginčijamas pirmosios instancijos tesimo sprendimas naikintinas, taikos sutartis tvirtintina, o civilinė byla nutrauktina.
CPK 35 straipsnio 1 dalis numato šalių teisę užbaigti bylą taikos sutartimi bet kurioje civilinio proceso stadijoje, bet kurioje instancijoje (CPK 140 str. 1 d.). Taikos sutartimi laikomas sandoris, kuriuo šalys, darydamos viena kitai nuolaidas, išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 str. 1 d.). Sudarydamos taikos sutartį, šalys abipusiu sutarimu sulygsta dėl jos sąlygų, taip realizuodamos dispozityvumo principą, t.y. teisę įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialinėmis ir procesinėmis teisėmis (CPK 13 str.).
Iš bylos duomenų matyti, kad taikos sutartį pasirašė tinkamai įgalinti šalių atstovai: ieškovo BUAB „Glijas“ administratoriaus KB „Jonas ir sūnūs“ įgaliotas asmuo Jonas Giniotis ir atsakovo direktorius Virginijus Mituzas.
Šalys 2007 m. gegužės 24 d. taikos sutartyje nurodė, jog joms yra žinomos ir suprantamos taikos sutarties sudarymo teisinės pasekmės (CPK 140 str. 3 d., 293 str. 3 p.). Be to, abi šalys yra atstovaujamos advokatų: ieškovą atstovauja adv. Saulius Aviža (3 t., b. l. 90), o atsakovą - adv. R. Garlauskas (3 t., b. l. 82), kas taip pat leidžia teigti, jog šalims yra išaiškintos bylos nutraukimo, patvirtinus taikos sutartį, pasekmės.
Teisėjų kolegijos nuomone, šalių pateikta 2007 m. gegužės 24 d. taikos sutartis išreiškia šalių valią taikiai išspręsti kilusį šioje byloje ginčą, neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir viešajam interesui, todėl tvirtintina (CK 6.983 str., CPK 42 str. 2 d., 140 str. 1 ir 3 d.).
Šalims susitarus taikiai užbaigti ginčą ir teismui patvirtinus taikos sutartį, panaikintinas Šiaulių apygardos teismo 2006 m. vasario 22 d. sprendimas, o civilinė byla nutrauktina (CPK 140 str. 1 d., 293 str. 1 d. 5 p.).
Bylos šalys taikos sutartyje susitarė, kad Šiaulių apygardos teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki taikos sutarties įvykdymo (taikos sutarties 8 p.).
Šalims sudarius taikos sutartį, turi būti grąžinama 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio sumos. Ieškovas yra bankrutuojanti įmonė, todėl jis yra atleistas nuo žyminio mokesčio pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir jo nemokėjo. Atsakovas pagal to paties straipsnio nuostatas yra atleistas nuo žyminio mokesčio už paduotus apeliacinius skundus mokėjimo. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas, paduodamas apeliacinį skundą, sumokėjo 16 380 Lt žyminio mokesčio, kurio neprivalėjo mokėti, visas sumokėtas už apeliacinį skundą žyminis mokestis grąžintinas (CPK 302 str., 83 str. 1 d. 8 p., 87 str. 1 d. 1 p.).
Iš grąžintinos atsakovui žyminio mokesčio sumos atimtinos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose įteikimu, kurias pagal taikos sutarties 4.3 punkto sąlygas valstybei apmoka atsakovas (1 t., b. l. 11, 3 t., b. l. 43, 59, 80; CPK 302, 96 str.).
Kitų šalių patirtų šioje byloje bylinėjimosi išlaidų (atstovavimo išlaidos, ekspertizės ir turto vertinimo išlaidos) atlyginimo klausimą šalys išsprendė taikos sutartimi, 4.1-4.2 taikos sutarties punktuose nurodydamos, jog atsakovas atlygina ieškovui jo turėtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant teisinės pagalbos išlaidas, todėl teismas šio klausimo nesprendžia.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 293 straipsnio 1 dalies 5 punktu,
nutaria:
Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2006 m. vasario 22 d. sprendimą.
Patvirtinti 2007 m. gegužės 24 d. ieškovo BUAB „Glijas“ ir atsakovo UAB „Kesonas“ pasirašytą taikos sutartį, pagal kurią šalys :
1.1. Nekilnojamojo turto, perleisto 2004 m. lapkričio 22 d. pastatų ir kiemo statinių (nekilojamojo turto) pirkimo-pardavimo sutartimi už 774 463 (septynis šimtus septyniasdešimt keturis tūkstančius keturis šimtus šešiasdešimt tris) Lt, t. y. administracinio pastato (unikalus Nr. 2998-2010-6017), gamybinio pastato (unikalus Nr. 2998-2010-6028), sandėlio (unikalus Nr. 2998-2010-6050), pastato - džiovyklos (unikalus Nr. 4400-0295-8018), pastato - džiovyklos (unikalus Nr. 4400-0295-8042), kitų statinių (unikalus Nr. 4400-0447-1585) ir 4/5 dalis kitų statinių (inžinierinių) - kiemo statinių (unikalus Nr. 2998-2010-6217), vertė taikaus ginčo išsprendimui yra 1 810 000 (vienas milijonas aštuoni šimtai dešimt tūkstančių) Lt;
1.2. Atsakovas pagerino 1.1 punkte nurodytą nekilnojamąjį turtą už 270 000 (du šimtus septyniasdešimt tūkstančių) Lt;
1.3. atsakovas perėmė iš ieškovo įsipareigojimų bankams už 869 000 (aštuonis šimtus šešiasdešimt devynis tūkstančius) Lt;
1.4. atsakovas turėjo 111 000 (vieną šimtą vienuolika tūkstančių) Lt išlaidų, susijusių su turto išlaikymu;
1.5. atsakovas iki taikos sutarties sudarymo yra sumokėjęs ieškovui 150 000 (vieną šimtą penkiasdešimt tūkstančių) Lt;
1.6. skirtumas tarp 1.1 punkte ir 1.2-1.5 punktuose nurodytų piniginių sumų yra ieškovui kompensuotina suma;
1.7. vykdydamas 2004 m. lapkričio 22 d. kilnojamojo ilgalaikio turto (įrenginių) pirkimo-pardavimo sutartyje numatytus įsipareigojimus bei reikalavimą atlyginti nuostolius, ieškovo patirtus dėl ieškovo verslo perleidimo, atsakovas ieškovui kompensuoja 180 000 (vieną šimtą aštuoniasdešimt tūkstančių) Lt;
1.8. atsakovas atlygina ieškovui turėtas bylinėjimosi išlaidas:
1.8.2. 30 000 (trisdešimt tūkstančių) už ekspertizės ir turto vertinimo paslaugas.
2.1. atsakovas 1.6-1.8 punktuose nurodytas pinigų sumas ieškovui sumoka į jo banko sąskaitą Nr. LT 44 7300 0100 8210 8891, esančią banke AB „Hansabankas“, taip:
2.1.1. išlaidas, numatytas 1.8 punkte, - per 10 bankinių dienų nuo taikos sutarties įsiteisėjimo dienos;
2.1.2. pinigų sumas, numatytas 1.6-1.7 punktuose, sumoka tokia tvarka:
2.1.2.4. iki 2007 m. rugsėjo 20 d. – 147 500 Lt.
2.2. atsakovas bus laikomas visiškai atsikaitęs su ieškovu ir įvykdęs taikos sutartį tuomet, kai ieškovui pateiks banko mokėjimo pavedimų į ieškovo sąskaitą originalus, o sumokėti ieškovui pinigai bus įskaityti į ieškovo sąskaitą.
2.3. šalys, įsigaliojus taikos sutarčiai, viena kitai neturės ir nereikš jokių pretenzijų ir (ar) reikalavimų, jeigu taikos sutartimi nustatyti įsipareigojimai bus vykdom tinkamai ir laiku.
2.4. Šiaulių apygardos teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki taikos sutarties įvykdymo.
2.5. atsakovas įsipareigoja atlyginti teismo išlaidas korespondencijos siuntimui ir kitas teismo išlaidas.
Nutraukti civilinę bylą pagal ieškovo BUAB ,,Glijas” administratoriaus ieškinį atsakovui UAB ,,Kesonas”, dalyvaujant trečiajam asmeniui AB bankui ,,Hansabankas“, dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir nuostolių išieškojimo.
Grąžinti atsakovui UAB „Kesonas“ (kodas – 300064874) 16 258,76 Lt (šešiolika tūkstančių du šimtus penkiasdešimt aštuonis Lt 76 ct) žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą.