- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-15
- Bylos Nr.
- TS-8-859/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vladimir Berezovskij
- Nuteistasis
- P. Š.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo P. Š., gimusio (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. sausio 6 d. nutarimu Nr. 59-7 (toliau – Nutarimas), dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam P. Š. (toliau – Nuteistasis).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
P. Š. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 18 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 2, 9 punktus laisvės atėmimu 10 metų, pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 metams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir P. Š. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 18 d. nuosprendį – P. Š., nuteistam pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 9 punktus, paskirtą bausmę padidino iki 13 metų laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1–2 dalimis, 5 dalies 1 punktu bausmę, paskirtą šiuo nuosprendžiu, subendrino su bausme, paskirta Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 18 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir P. Š. paskyrė galutinę subendrintą bausmę – 13 metų laisvės atėmimą.
Komisija 2022 m. sausio 6 d. priėmė Nutarimą netaikyti P. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Nutarime nurodoma, kad P. Š. skirtos bausmės pradžia – 2013 m. rugsėjo 12 d., o pabaiga – 2026 m. rugsėjo 12 d. Neatliktos bausmės dalis – 2021 m. gruodžio 30 d. – 4 metai 8 mėnesiai 13 dienų. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Pakartotinio elgesio rizika, taikant HCR-20 metodiką, yra vidutinė. Šiuo metu stebimos teigiamos nuteistojo iniciatyvos susijusios su darbinės patirties įgijimu, teigiamomis nuostatomis darbo ir mokymosi atžvilgiu, tačiau kitos kriminogeninės sritys išlieka nepakitusios. Pastaruoju metu pradėjo mokėti priteistus ieškinius. 2021 m. lapkričio 19 d. skolingas pagal patvarkymus dėl skolos išieškojimo 12 053,19 EUR. Iš darbo užmokesčio išskaičiuota 1 067,84 EUR. Iš trečiųjų asmenų gautų lėšų išskaičiuota – 2 914,41 EUR. Savanoriškai sumokėjo 15 EUR. Pastaruosius mėnesius perveda po 5 EUR ieškinių dengimui (2021 m. gruodžio 3 d. savanoriškai pervedė 6 EUR). Stokoja motyvacijos įsitraukti į individualų resocializacijos procesą. 2021 m. spalio mėn. kreipėsi į įstaigos psichologus dėl priemonių vykdymo poreikio. Išaiškintas intervencinio darbo procesas bei numatyta pradėti nuo elgesio analizės. Remiantis psichologo pateiktais duomenimis, nuteistasis elgėsi gynybiškai, atsiribojant nuo specialisto lyg vengiant kontakto, uždaro būdo. Pakartotinai nuteistasis kreipėsi į psichologą, ignoruojant išaiškinimą ir prašant jo vykdyti selektyviai pasirinktą priemonę. Rekomenduojama skatinti nuteistojo savo elgesio analizę, tokiu būdu didinti savivoką ir konceptualizuojant pagrindines problemines sritis. Nuteistasis galimai formaliai kreipėsi į specialistą siekiant padidinti tokiu būdu lygtinio paleidimo taikymo institutą, o ne orientuojantis į realius savo elgesio pokyčius bei nusikalstamo elgesio recidyvo rizikos valdymą. Rekomendavo tęsti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą.
P. Š. apskundė Komisijos priimtą Nutarimą, prašydamas minėtą Nutarimą pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu, bei panaikinti jį ir priimti naują teismo sprendimą - taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos bei nustatyti apribojimus ar įpareigojimus teismo nuožiūra. Pažymėjo, kad Komisija Nutarime nurodo, jog jis stokoja motyvacijos įsitraukti į individualų resocializacijos procesą, nors šiuo metu yra stebimos nuteistojo iniciatyvos, susijusios su darbinės patirties įgijimu, teigiamomis nuostatomis darbo bei mokymosi atžvilgiu, tačiau kitos kriminogeninės sritys išlieka nepakitusios, bet nenurodo visiškai ar vykdo individualiame socialinės reabilitacijos numatytas priemones. Taip pat nenurodo kokių nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių. Nutarime nurodo, kad kriminogeninės sritys išlieka nepakitusios, tačiau iš tokio sprendimo neaišku kokios. Komisijos nutarimo rekomendacijose nurodoma tęsti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą, bet kokių nenurodyta. Pažymi, kad Komisija vertino tik neigiamas jo savybes, o reikšmingo aplinkybės nebuvo vertinamos. Individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones vykdo. Nebuvo nurodyta Nutarime ar jis dalyvavo nukreiptose priemonėse, ar dirba, neatsižvelgė į tai, kad atlieka bausmę lengvosios grupės sąlygomis, taip pat į tai, kad buvo skatintas. Nenurodyta, kad pateikta pažyma dėl gyvenamosios vietos, kad turi gyvenamąją vietą, taip pat nenurodyta, kad pateikta pažyma, jog bus įdarbintas. Komisija nurodo, jog jis dengia savanoriškai skolą mažomis sumomis ir kad tai daro formalumo dėlei. Su tokia Komisijos narių išvada ir savotiška interpretacija nesutiko. Pažymėjo, kad iš jo ir taip gaunamos mažos algos už darbą pataisos įstaigoje yra išskaičiuojama pagal Antstolio patvarkymą, o jis dabar dar pradėjo savo noru dengti ieškinius. Pabrėžtina, kad Komisijos posėdžiai vyksta nuotoliniu būdu, todėl anot Nuteistojo, Komisijos nariai faktiškai visiškai nesusipažįsta su nuteistojo asmens byla. Be to, jo teigimu, nebuvo pasisakyta, jog Nuteistasis atliko daugiau nei 8 metų laisvės atėmimo, palaiko socialinius ryšius su artimais. Jei būtų paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos taikant lygtinio paleidimo institutą, tai intervencinių priemonių tęstinumas būtų įgyvendinamas ne struktūruotoje aplinkoje, darbo vietą ir gyvenamąją vietą jis turi. Jis stengiasi kaip galėdamas mažinti nusikalstamo elgesio riziką bei vykdo visas individualaus socialinio reabilitacijos plano numatytas priemones, kurios priklauso nuo jo valios, pataisos įstaigoje dirba nuo ryto iki vakaro, todėl kai kurių priemonių negali vykdyti, nes išmes iš darbo. Yra kalinamas lengvosios grupės sąlygomis, nuobaudų neturi, baigė mokslus, įgijo specialybę. Pažymėjo, kad nei Komisija, nei Vilniaus PN pareigūnai nei raštu, nei žodžiu, neišaiškino jo teisių bei tos aplinkybės, kad jis gali paduoti rašytinį prašymą Komisijai apie savo norą dalyvauti Komisijos posėdyje. Todėl buvo atimta teisė dalyvauti posėdyje ir išsakyti savo poziciją bei ginti savo interesus. Nebuvo informuotas iš anksto apie komisijos posėdžio datą ir laiką.
Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės. BVK 158 straipsnyje yra numatytas sąrašas aplinkybių, kurioms esant asmenys negali būti paleisti iš pataisos įstaigos lygtinai.
P. Š., kuriam skirta 13 metų laisvės atėmimo bausmė, t. y. ilgesnė nei dešimt metų, tačiau trumpesnė nei dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo bausmė, du trečdalius jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliks 2022 m. gegužės 12 d. P. Š. sutinka, kad jam būtų taikoma intensyvi priežiūra, taigi jis atitinka minėtą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygą.
Visgi teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą turi būti atsižvelgiama ir į BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus pagrindus: nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika turi būti žema arba nuteistasis turi būti padaręs akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Vertindamas P. Š. elgesio atitikimą šiems pagrindams teismas pažymi, kad, kaip matyti iš P. Š. vertinimo pagal „OASys“ sistemą, P. Š. priklauso ne žemai, kaip to reikalauja BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostata, bet vidutinei rizikos grupei, taigi P. Š. elgesys neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos dėl nuteistojo žemos nusikalstamo elgesio rizikos.
Vertinant P. Š. elgesio atitikimą alternatyviam nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos namų pagrindui – akivaizdžiai pažangai mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, pažymėtina, kad 2017 m. liepos 5 d. Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo atliktas pirminis nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, taikant „OASys“ metodiką, kurio metu buvo nustatyta vidutinė rizika. 2019 m. rugpjūčio 27 d. Vilniaus pataisos namuose buvo atliktas pakartotinis nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, kurio metu nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika bei identifikuoti tam tikri teigiami pokyčiai – teigiama dinamika gyvenimo sąlygų ir išsilavinimo, mokymosi ir galimybė įsidarbinti srityse, kadangi Nuteistasis išsprendė gyvenamosios vietos ir bedarbystės problemas. Šiuo metu P. Š. nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė (asmens b. l. 129). Nuteistajam buvo sudarytas individualus socialinės reabilitacijos planas Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad P. Š. vykdo plane numatytas priemones – baigė dalyvavimą „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą adaptacijos programą“; įteiktas pažymėjimas už dalyvavimą psichoterapinėje programoje „Emocinės paramos terapinėje grupėje, priklausomybių gydymas psichologiniais metodais“; įteiktas pažymėjimas už dalyvavimą seminare „Socialinė adaptacija naujose sąlygose: gyvenimo laisvėje iššūkiai ir jų veikla“; dalyvavo intervencinėje alkoholio vartojimo problemos sprendimo programoje, tačiau Nuteistąjį perkėlus tolesniam bausmės atlikimui į kitą pataisos įstaigą, programos vykdymas buvo nutrauktas; įgijo vidurinį išsilavinimą, gavo suvirtintojo elektra rankiniu būdu kvalifikaciją, nuo 2021 m. mokosi (duomenys neskelbtini) specialybės; visos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu pasižymi teigiamomis nuostatomis darbinės veiklos atžvilgiu; pastaraisiais mėnesiais pradėjo dengti savanoriškai turimus finansinius įsipareigojimus pervesdamas po 5-6 EUR antstoliams, taip pat išskaitoma iš jo darbo užmokesčio; 2021 m. spalio mėnesį kreipėsi į psichologus dėl priemonių vykdymo poreikio (Nuteistajam buvo išaiškintas intervencinio darbo procesas bei numatyta pradėti nuo elgesio analizės. Remiantis psichologo pateiktais duomenimis, Nuteistasis elgėsi gynybiškai, atsiribojant nuo specialisto lyg vengiant kontakto, uždaro būdo. Pakartotinai Nuteistasis kreipėsi į psichologą, ignoruojant išaiškinimą ir prašant vykdyti jo selektyviai pasirinktą priemonę.
Dėl išdėstyto, sutiktina su Komisijos Nutarime pateikta išvada, kad matomas P. Š. teigiamas požiūris į darbą, tačiau pritartina (atsižvelgiant į Socialinio tyrimo išvadą) ir tam, kad Nuteistasis stokoja motyvacijos įsitraukti į individualų resocializacijos procesą. Visą tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad Nuteistojo teigiami pokyčiai nėra pakankami ir tvarūs, o jo padaryta pažanga mažinanti nusikalstamo elgesio riziką nėra akivaizdi.
Lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl nuteistasis privalo mažinti dinaminius svertinius balus, kad būtų galima konstatuoti, jog jis daro akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką. Teismas pažymi, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į jo asmenybę.
Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2013 m. rugsėjo 12 d. P. Š. 2019 m. birželio 28 d. buvo perkeltas į Vilniaus pataisos namus. Bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Bausmės atlikimo metu jis dirba (asmens byloje yra pažyma, jog Nuteistajam išėjus į laisvę, jis turėtų darbo vietą), mokosi. Socialinius ryšius palaiko su teta. Su ja susiskambina, ji sutinka priimti P. Š. gyventi pas ją namuose. P. Š. buvo skirti 7 paskatinimai už stropų ir gerą darbą; nepriekaištingą elgesį, dalyvavimą socialinėse programose; už gerą elgesį, sąžiningą darbą bei pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Vilniaus pataisos namų direktoriaus įsakymu P. Š. buvo suteikta teisė išvykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų.
Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, tačiau visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teismo vertinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Kita vertus, akcentuotina, kad tinkamai atlikti bausmę yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Šių aplinkybių kontekste pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra specifinis teisės institutas, kadangi šiuo atveju yra vertinamas, tiksliau prognozuojamas, asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų, toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį ir tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje bei jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Taigi sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, negali būti vertinamos tik svarstymo momentu esamos aplinkybės, o turi būti vertinamas asmens elgesys per visą bausmės atlikimo laiką.
Nuteistasis bausmės atlikimo metu gavo dvi nuobaudas – 2016 m. rugsėjo 1 d. Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktoriaus nutarimu skirtas papeikimas, nes jis miegui skirtu laiku žiūrėjo televozrių; 2020 m. liepos 29 d. Vilniaus pataisos namų direktoriaus nutarimu skirta įmoka į socialinės paramos fondą, nes 2020 m. liepos 23 d. atlikus neplaninę kratą, buvo rastas mobilusis telefonas su SIM kortele. Be to, 2020 m. rugpjūčio 5 d. direktoriaus nutarimu buvo atimta teisė P. Š. išvykti be sargybos ar be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų. Nors P. Š. paskirtos nuobaudos nebegalioja, tačiau kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu nesistengia elgtis nepriekaištingai ir atskleidžia dviprasmišką nuteistojo požiūrį į taikomas pataisos priemones, stokoja vidinių resursų atsiriboti nuo negatyvios aplinkos įtakos, kryptingai bei socialiai priimtinais būdais save realizuoti socialinėje aplinkoje bei keisti savo ankstesnį gyvenimo būdą.
Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad atsižvelgiant į Nuteistojo elgesio ypatumus, išsakytas mintis interviu metu, tikėtina, kad frustruojančių bei liečiančių Nuteistojo poreikius bei asmeniniu interesus situacijų metu, esant negatyviam supančios aplinkos pastirpinimui bei įtakai, jo reakcijos gali būti spontaniškos. Be to, dalį atsakomybės Nuteistasis linkęs perkelti situacijai, kitiems asmenims, aplinkybėms. P. Š. stokoja tinkamų problemų indentifikavimo ir sprendimo būdų – išlieka vengiantis įsitraukti į resocializacijos procesą bei dalyvauti tikslinėse priemonėse, kurios padėtų valdyti aktualius kriminogeninius poreikius.
Taigi nors P. Š. pastaruosius metus labiau įsitraukia į resocializacijos procesą bei stengiasi mokytis valdyti minimus kriminogeninius poreikius, ką teismas vertina išties teigiamai, tačiau vertinant Nuteistojo būsimo elgesio perspektyvą socialinio tyrimo išvada šiuo metu taip pat neleidžia daryti išvados, kad įvyko ženklūs teigiami P. Š. asmenybės pokyčiai, jis pasitaisė ir būdamas laisvėje jis vėl lengvabūdiškai nevertins visuomenės ir teisės aktų keliamų reikalavimų asmens elgesiui, taigi teismas negali konstatuoti, kad P. Š. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atlikdamas bausmę P. Š. privalo itin nuosekliai ir tinkamai laikytis pataisos namuose jo elgesiui keliamų reikalavimų, kad jo elgesys ir asmenybės pokyčiai pataisos namuose vienareikšmiškai būtų įvertinti teigiamai ir būtų neabejotinas pagrindas manyti, jog jis pasimokė ir po lygtinio paleidimo vėl nepasirinks teisei priešingo elgesio.
Šalies argumentai
Savo skunde P. Š. nurodė, kad nei Komisija, nei Vilniaus PN pareigūnai nei raštu, nei žodžiu, neišaiškino jo teisių bei tos aplinkybės, kad jis gali paduoti rašytinį prašymą Komisijai apie savo norą dalyvauti Komisijos posėdyje. Todėl buvo atimta teisė dalyvauti posėdyje ir išsakyti savo poziciją bei ginti savo interesus. Nebuvo informuotas iš anksto apie komisijos posėdžio datą ir laiką.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. V-107 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų patvirtinimo“ 28 punkte įtvirtinta nuostata, kad Komisijos pirmininko patvirtinta komisijos posėdžio darbotvarkė pateikiama paštu, elektroniniu paštu, arba įteikiama asmeniškai komisijos nariams ir pataisos įstaigos direktoriui arba jo įgaliotam pareigūnui. Komisijos nariams pageidaujant, kartu su darbotvarke pateikiamos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatomis nuasmenintos nuteistųjų socialinio tyrimo išvados. Nuostatų 29 punkte nurodyta, kad pataisos įstaigos direktorius arba jo įgaliotas pareigūnas, gavęs komisijos pirmininko patvirtintą komisijos posėdžio darbotvarkę, užtikrina, kad nuteistojo asmens byla būtų pateikta komisijai posėdžio metu, ir apie komisijos posėdį informuoja nuteistąjį, dėl kurio bus priimami sprendimai komisijos posėdyje ir prokurorą. Nuostatų 30 punkte nustatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymo svarstymas arba pakartotinis svarstymas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų komisijos posėdyje apima 30.1. nuteistojo socialinio tyrimo išvados, jam taikytų socialinės reabilitacijos priemonių ir jų įgyvendinimo rezultatų, nusikalstamo elgesio rizikos ir jos pokyčių, taip pat komisijos rekomendacijų įgyvendinimo, kai pakartotinai svarstoma dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, svarstymą ir įvertinimą; 30.2. nutarimo taikyti arba netaikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos priėmimą; 30.3. nutarimo dėl rekomendacijų pataisos įstaigai ir (ar) nuteistajam dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir (ar) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo, šių rekomendacijų įgyvendinimo termino ir pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos datos nustatymo, kai priimamas sprendimas netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, priėmimą. Tų pačių nuostatų 31 punkte nurodyta, kad svarstant ir vertinant šių nuostatų 30.1 papunktyje nurodytą informaciją, komisijos kvietimu arba savo iniciatyva pateikęs prašymą komisijos posėdyje gali dalyvauti nuteistasis, kurį komisijos nariai gali apklausti, siekdami tinkamai įvertinti 30.1 papunktyje nurodytą informaciją ir priimti šių nuostatų 30.2, 30.3 papunkčiuose nurodytus sprendimus. Kartu su nuteistuoju, jo iniciatyva arba pateikę prašymą, komisijos posėdyje gali dalyvauti jo gynėjas, nepilnamečio nuteistojo atstovas pagal įstatymą.
Siekiant išsiaiškinti visas skundo nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, teismas kreipėsi į pataisos įstaiga su paklausimu dėl nuteistųjų informavimo apie Komisijos posėdžius tvarkos. Vilniaus pataisos namų direktoriaus pavaduotoja raštu informavo, kad svarstant nuteistųjų, tame tarpe ir P. Š. lygtinio paleidimo klausimą, Komisijos pirmininko patvirtinama Komisijos posėdžio darbotvarkė, kuri pateikiama administracijai, o pataisos įstaigos administracija informaciją pateikia Resocializacijos skyriaus specialistams, kuruojantiems Komisijoje svarstytinus asmenis. Pastarieji apie įvyksiantį posėdį informuoja nuteistuosius, taip pat buvo informuotas ir P. Š.. Komisijos nuostatų 29 punktas nenumato kokia forma nuteistieji turi būti supažindinami su Komisijos posėdžio darbotvarke, todėl Vilniaus pataisos namų administracija pasirinko informacijos būdą informaciją pateikti žodžiu. Pažymėjo, kad atliekant nuteistųjų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą bei socialinio tyrimo išvadą, nuteistiesiems pranešama preliminari data, kada jie galėtų būti pristatomi Komisijai.
Atsižvelgiant į gautą pataisos įstaigos informaciją bei į asmens byloje esančius duomenis, nėra nustatyta, kad Nuteistasis negalėjo tinkamai ginti savo interesų. Atkreiptinas dėmesys, kad Nuteistasis pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu ar kai buvo atliekama socialinio tyrimo išvada, suprato, kad bus Komisijos posėdis dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Pataisos įstaiga taip pat nurodė, kad tuo metu jie būna informuojami apie preliminarias posėdžių datas. Taigi P. Š. galėjo klausti atitinkamų asmenų apie galimybę teikti prašymus ir norą dalyvauti Komisijos posėdyje. Be to, Nuteistasis ne pirmus metus atlieka laisvės atėmimo bausmę, Vilniaus pataisos namų administracijos teigimu buvo informuotas apie jam paskirto posėdžio datą, tačiau iš asmens bylos duomenų nematyti, kad jis būtų teikęs kokius nors prašymus ar paklausimus dėl galimybės dalyvauti posėdyje. Teismas įvertinęs visus turimus duomenis, konstatuoja, kad Nuteistojo teisės ir interesai nebuvo pažeisti, jis turėjo visas galimybes teikti prašymus, papildomus duomenis ar paklausimus pataisos įstaigai, tačiau to nedarė, todėl teigti, kad jo teisės buvo suvaržytos nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas pažymi, kad skundžiamame Nutarime siūlomos rekomendacijos dėl P. Š. nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo, tęsiant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, teismo manymu, yra parinktos tinkamai, jos padės sumažinti P. Š. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos veiksnius. P. Š. laisvės atėmimo vietoje turi tęsti dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose – ypač programas, susijusias su savo elgesio analize (kreiptis į psichologus, prašant nustatyti tikslias programas, kurios padėtų spręsti problemas, susijusias su mąstymu, problemų sprendimo būdais, savianalize), taip pat programas, susijusias su alkoholio vartojimo problemų sprendimu (atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamų veikų padarymui įtakos turėjo alkoholio vartojimas), tokiu būdu daryti ženklesnę pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamumo riziką; taip pat tęsti finansinių įsipareigojimų vykdymą (teismas teigiamai vertina Nuteistojo pradėjimą savarankišką mokėti jam priteistas sumas, nors ir nedidelėmis sumomis), vadovautis visuomenės vertybėmis bei normomis, stiprinti savo įžvalgas dėl anksčiau turėtų sunkumų, suvokti nusikalstamo elgesio pasekmes, taip pat dar stabiliau laikytis pataisos įstaigos numatytų taisyklių. Teismas teigiamai vertina P. Š. pasiryžimą ir pastangas savo elgesį keisti socialiai priimtina linkme, tačiau šiuo metu P. Š. elgesiui neatitinkant elementarių formaliųjų BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygų, nesant lygtinio paleidimo taikymo pagrindo – padarytos akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos jam netaikytinas.
Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. sausio 6 d. nutarime Nr. 59-7 netaikyti P. Š. lygtinio paleidimo padaryta išvada, jog P. Š. taikyti lygtinį paleidimą šiuo metu nėra pagrindo, yra pagrįsta, todėl P. Š. skundas dėl minėto nutarimo netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu,
nutaria:
Netenkinti nuteistojo P. Š. skundo dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. sausio 6 d. nutarimo Nr. 59-7 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam P. Š.
Nutartis per septynias dienas nuo nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.