Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2018-06-07 · Civilinė byla Nr. e2YT-5792-1067/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-06-07
Bylos Nr.
e2YT-5792-1067/2018
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-02962-2018-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Justė Visakavičienė
Pareiškėjas
R. S.
Suinteresuotas asmuo
Valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, R. R.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-5792-1067/2018Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02962-2018-1Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.3.1.; 3.2.6.1.; 3.4.5.2. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 7 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Justė Visakavičienė,sekretoriaujant Jolitai Kinderienei,dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokatei A. G.,

nedalyvaujant pareiškėjui R. S., suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, R. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo R. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, R. R.,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas palikimo priėmimo tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad 2016-12-28 mirus sutuoktinei E. G. S., R. S. priėmė palikimą, faktiškai pradėjęs turtą valdyti. Nurodo, kad 2016-12-28 mirė pareiškėjo žmona E. G. S.. Po žmonos mirties į notarą dėl turto paveldėjimo per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė dėl nežinojimo. Po sutuoktinės mirties liko turtas: garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad žemės sklypas registruotas pareiškėjo vardu, o žmonos vardu registruotas tik garažas, kuriuo visada naudojosi pareiškėjas, todėl nemanė, kad reikia susitvarkyti paveldėjimo procedūras.

Teigia, kad atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas faktiškai valdo žemės sklypą ir garažą, darytina išvada, kad pareiškėjas priėmė palikimą po žmonos mirties faktiškai jį valdydamas. Pareiškėjas nurodo, kad kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau jam buvo paaiškinta, kad notaras negali priimti pareiškimo, kadangi pareiškėjas yra praleidęs įstatymu nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė advokatė A. G. nurodė, kad pareiškimą palaiko ir prašo jį tenkinti. Teigia, kad pareiškėjas palikimą priėmė faktiškai pradėjęs jį valdyti. Nors garažas buvo registruotas pareiškėjo žmonos E. G. S. vardu, tačiau turtas įgytas santuokoje, todėl ½ turto pareiškėjui priklauso bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, o žmonai priklausančia ½ dalimi faktiškai naudojosi pareiškėjas. Nors žemės sklypas registruotas pareiškėjo vardu, tačiau turtas įgytas santuokoje, todėl ½ turto pareiškėjui priklauso bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, o žmonai priklausančia ½ dalimi faktiškai naudojasi pareiškėjas.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad pareiškėjo pareiškimą prašo nagrinėti teisės aktų nustatyta tvarka ir teismo nuožiūra, prašė bylą nagrinėti nedalyvaujant suinteresuoto asmens atstovui.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), yra registruotas pareiškėjo vardu, todėl suinteresuotas asmuo mano, kad būsimas teismo sprendimas niekaip neįtakos suinteresuoto asmens teisių ir pareigų, prašė bylą nagrinėti nedalyvaujant suinteresuoto asmens atstovui.

Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo R. R. nedalyvavo. Apie teismo posėdį informuota tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (LR CPK 445 str.). Duomenys, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti, nėra registruojami ar kitaip dokumentuojami. Konstatuotina, kad prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pareiškėjas negali patvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais. Juridinę reikšmę turinčio fakto dėl palikimo priėmimo nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Pareiškime nurodytas aplinkybes patvirtina rašytiniai byloje esantys įrodymai.

Pareiškėjas R. S. ir E. G. S. susituokė (duomenys neskelbtini). Santuokoje jiems gimė 2 vaikai: G. S., gim. (duomenys neskelbtini) (miręs), ir R. R., gim. (duomenys neskelbtini). E. G. S. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas R. S. ir E. G. S. gyvendami santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo: garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), registruotą E. G. S. vardu ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), registruotą pareiškėjo vardu. Po E. G. S. mirties dėl palikimo priėmimo į notaro biurą nei testamentiniai, nei įstatyminiai įpėdiniai nesikreipė, paveldėjimo byla nėra užvesta. Byloje pateiktas suinteresuoto asmens R. R. pareiškimas, patvirtintas notarų biure, kad R. R. mirus mamai E. G. S. palikimo nepriėmė, turto nevaldė ir paveldėjimo teisės liudijimo gauti nenori, materialinių ir kitų pretenzijų neturi ir ateityje neturės. Pareiškėjas po sutuoktinės mirties naudojasi garažu ir žemės sklypu, juos prižiūri, moka mokesčius. Netikėti pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis teismas neturi pagrindo.

Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu (LR CK 5.51 str. 1 d.). Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinis savo valią išreiškia veiksmais, liudijančiais savo sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas R. S. iki sutuoktinės mirties ir po jos mirties naudojasi garažu ir žemės sklypu, turtą prižiūri, moka mokesčius. Pareiškėjo veiksmų pobūdis rodo, kad pareiškėjas perėmė turtą ir pradėjo jį valdyti kaip savo, laikė ir laiko save turto savininku.

Įpėdinis priėmęs kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (LR CK 5.51 str. 1 d.). Teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti (įvardyti) palikto turto kiekio, jo dalių, vietos. Pareiškimas tenkintinas, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas R. S. po sutuoktinės E. G. S. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė atsiradusį palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 270 str., 448 str.,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė po sutuoktinės E. G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas E. G. S., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Justė Visakavičienė