- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-08
- Bylos Nr.
- AN2-104-417/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-33-3-00251-2018-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eduardas Maškevičius
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių teritorinio skyriaus vedėjo J. L. (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2019 m. sausio 16 d. nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. V. B. administracinio nusižengimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2018 m. spalio 23 d. 08.30 val. (duomenys neskelbtini) (vykdomos veiklos antrajame gamybiniame ceche), būdamas UAB „G.“ direktoriumi, leido darbuotojui R. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), dirbti UAB „G.“ įmonėje, įstatymų nustatyta tvarka nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios apie asmens priėmimą į darbą, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau DK) 42 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
2. Plungės apylinkės teismas 2019 m. sausio 16 d. nutarimu V. B. pripažino kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ir, pritaikęs ANK 34 straipsnio 5 dalį, paskyrė jam nuobaudą – įspėjimą.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2019 m. sausio 16 d. nutarimą ir V. B. paskirti administracinę nuobaudą neperžengiant ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijos ribų.
3.1. Skunde nurodo, kad nelegalus darbas vertinamas kaip vienas sunkiausių darbo įstatymų pažeidimų, paneigiantis esmines imperatyvias darbo įstatymo nuostatas, todėl ANK šis teisės pažeidimas įvertintas kaip vienas iš pavojingiausių administracinės teisės pažeidimų. Nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai.
3.2. Institucijos manymu, byloje nėra duomenų, kurie rodytų, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui šiuo atveju skiriama nuobauda negalėjo būti tinkamai individualizuota neperžengiant įstatymo leidėjo numatytos sankcijos ribų ar kad tokia nuobauda bus aiškiai neteisinga ar neproporcinga padarytam nusižengimui. Skunde pažymima, kad skiriama administracinė nuobauda turėtų nubausti pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti administracinę nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus nusižengimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Aplinkybės, jog pažeidėjas pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, yra reikšmingos tik parenkant administracinę nuobaudą pagal sankciją už padarytą nusižengimą, tačiau nelaikytinos išimtinėmis ir nesudaro pagrindo neskirti nuobaudos, numatytos ANK 95 straipsnio 1 dalyje. Plungės apylinkės teismas konstatavo, kad nelegalus darbas truko ne visą vieną dieną, su asmeniu darbo sutartis buvo sudaryta, tik apie ją nebuvo tinkamai informuotas VSDFV atitinkamas teritorinis skyrius, UAB „G.“ buhalterė pranešimą „Sodrai“ perdavė vėliau, prisiėmė atsakomybę dėl klaidos ir apie savo aplaidumą informavo įmonės direktorių, apgailestauja dėl savo nesąmoningai padarytos klaidos, kuri nedelsiant buvo ištaisyta.
3.3. Institucijos teigimu, V. B., būdamas juridinio asmens administracijos vadovu, turėjo iš anksto imtis tinkamų priemonių, kad teisės aktų nustatyta tvarka VSDFV teritoriniam skyriui būtų pateikti duomenys apie įdarbinamo asmens pradžią. Teismų praktikoje nustatyta, kad šis pažeidimas būti padaromas tiek tyčia, tiek ir dėl neatsargumo. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 8 ir 12 dalyse nustatyta, kad bendrovės direktorius atsako už kasdienės bendrovės veiklos organizavimą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Įstaigos vadovas, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, kad įstaigos veikla būtų organizuojama tinkamai. Pažymėtina, kad administracinis nusižengimas gali būti padarytas ne tik aktyviais veiksmais (veikimu), bet ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalėjo padaryti, įstaigos vadovas turi užtikrinti, kad darbuotojų darbas būtų legalus. Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra pagrindas administracinei atsakomybei kilti. Administracinės atsakomybės tikslas yra pažeidimų prevencija ir pažeidėjo auklėjimas. Administracinė atsakomybė turi pasireikšti konkrečiomis neigiamomis pasekmėmis pažeidėjui. Šiuo atveju teismo paskirtos nuobaudos – įspėjimo – paskyrimas ne tik neatitinka pažeidimo sunkumo, pobūdžio, pasekmių, bet ir nesukelia pažeidėjui pasekmių, numatytų įstatymų leidėjo, siekiant įgyvendinti administracinės atsakomybės tikslus bei neatitinka sąžiningos konkurencijos sampratos. Dėl nurodytų motyvų mano, kad V. B. už nustatytą nelegaliai dirbusį asmenį turėjo būti skirta bauda neperžengiant ANK 95 straipsnio 1 dalyje nurodytos sankcijos ribų.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į Institucijos apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn patrauktas V. B. nurodo, kad su apeliaciniu skundu visiškai nesutinka ir prašo jį atmesti, nes skundžiamas teismo nutarimas visiškai argumentuotas, pagrįstas ir teisėtas.
4.1. Iš apeliacinio skundo matoma, kad apeliantas nėra kategoriškas priimtam teismo nutarimui, o tik nurodė nuomonę dėl sankcijos už inkriminuotą veiką paskyrimo. V. B. teigimu, apeliaciniame skunde nurodyta teismų praktika neturi jokio ryšio su išnagrinėta byla, ji suformuota galiojant ATPK, esant kitam švelnesnės ar mažesnės nuobaudos skyrimo reglamentavimui (ATPK 30¹ straipsnis), esant kitokiam apskundimui, specializuoto teismo praktikos formuotojui (Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui) ir t. t. Pagal pateiktą deklaratyvaus pobūdžio apeliacinį skundą niekaip nepaneigiama teismo padaryta išvada dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo. Įstatymų leidėjas neišskiria V. B. inkriminuoto administracinio nusižengimo iš kitų nusižengimų, nėra įtvirtintas draudimas skiriant nuobaudą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį.
4.2. V. B. įsitikinimu, Plungės apylinkės teismo nutarimas yra visiškai pagrįstas, teisėtas ir teisingas. Teismas išsamiai, objektyviai ir nešališkai išnagrinėjo bylą ir teisingai padarė išvadas, kurių pagrindu paskyrė individualizuotą nuobaudą. Pateiktas apeliacinis skundas yra deklaratyvaus pobūdžio, nenurodyta, kokią klaidą teismas padarė, kad nutarimas galėtų būti laikomas neteisėtu, nepagrįstu ir naikintinu. V. B. manymu, iš esmės skundas paduotas „iš principo“ skųsti teismo nutarimą, taigi skųsdamas iš esmės teisėtą ir teisingą teismo nutarimą, apeliantas eikvoja valstybės institucijų bei teismų darbinius resursus ir lėšas, skiriamas iš valstybės biudžeto, apkrauna teismus ir pan.
4.3. Atsiliepime V. B. nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad negalima taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų. Šios numatytos teisės negalima riboti vien tik formaliais pagrindais atsižvelgiant į inkriminuojamo padaryto nusižengimo kvalifikavimą, numatytą sankciją ir pan. Būtina įsigilinti į padaryto nusižengimo pobūdį ir aplinkybes: išvakarėse sudarytą rašytinę darbo sutartį, darbuotojo supažindinimą su daugybe dokumentų pasirašytinai, didelį kiekį įmonėje dirbančių darbuotojų – virš šešiasdešimt, V. B. nežinojimą apie iškilusį nesusipratimą, jo prašymą buhalterei dėl paaiškinimo pateikimo, labai trumpą dirbtą laiko tarpą SODRAI neįregistravus darbo pradžios, skubų padėties ištaisymą, piktybiškumo nebuvimą, kaltės formą, pripažinimą nuo pat pirmos akimirkos, nuoširdų gailėjimąsi, žalos nepadarymą nei darbuotojui, nei mokestinei sistemai ir kt. Todėl V. B. teigia, kad iš esmės teisėto ir teisingo teismo nutarimo naikinti nėra jokio pagrindo, jis atitinka nustatytas byloje aplinkybes, kurios suponavo visiškai teisingą teismo išvadą dėl nuobaudos individualizavimo ir neprasilenkia su nuobaudos tikslais ir paskirtimi.
Motyvuojamoji dalis
5. Apeliacinis skundas netenkintinas.
6. Iš Institucijos apeliacinio skundo matyti, kad ginčo dėl administracinio nusižengimo padarymo ir administracinėn atsakomybėn patraukto V. B. kaltės nėra, pats V. B. neneigia padaręs ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, savo kaltę pripažįsta, todėl skundą nagrinėjantis teismas dėl V. B. kaltės nepasisako. Institucija skunde kelia V. B. paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą – nesutinka su apylinkės teismo sprendimu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir paskirti jam kitą nuobaudą, negu yra numatyta ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje.
7. ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, V. B. už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą skyrė įspėjimą.
8. ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014 ir kt.). Apylinkės teismas, skirdamas V. B. įspėjimą, įvertino bylos duomenis ir taikė ANK 34 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą galimybę paskirti kitokią nuobaudą, negu numatyta ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje.
9. ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas atsižvelgus į ANK 34 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.
10. Būtent nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad V. B. nusižengimas nebuvo tyčinis, su darbuotoju R. B. darbo sutartis buvo sudaryta 2018 m. spalio 22 d., R. B. užpildė visus reikalingus dokumentus bei buvo pasirašytinai supažindintas su darbo saugos ir kitais privalomaisiais dokumentais, tik apie ją nebuvo informuotas VSDFV atitinkamas teritorinis skyrius, taigi pažeidimo padarymo motyvai nėra savanaudiški ar piktavališki. Taip pat nustatyta, kad V. B. nuo pat pradžių neneigė administracinio nusižengimo padarymo, savo kaltę pripažino ir dėl nusižengimo gailėjosi, tai apylinkės teismas pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jokių jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Be to, administracinio nusižengimo byloje nėra duomenų apie tai, jog V. B. anksčiau būtų padaręs pažeidimų, susijusių su darbo tvarka. Aptartos aplinkybės ir tai, kad V. B. tokio pobūdžio nusižengimą padarė pirmą kartą, jį charakterizuoja teigiamai ir leidžia manyti, kad padarytas nusižengimas yra daugiau atsitiktinio pobūdžio, nei sąmoningas siekis padaryti žalą valstybei ar iškreipti darbo rinką ir konkurenciją. Taigi, atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, apibūdinančias padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, V. B. asmenybę, jo elgesį po pažeidimo padarymo, teismas konstatuoja, jog šioje byloje V. B. už administracinį nusižengimą pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį paskirtas įspėjimas yra pakankamas, kad būtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Teismas sutinka su apeliantu, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tačiau tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos.
11. Taigi, nors padarytas administracinis nusižengimas paprastai lemia didelę materialinę naudą nusižengimą darančiam asmeniui, pažeidžia legaliai neįdarbinto asmens konstitucines teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą užmokestį už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, tačiau nagrinėjamu atveju, įvertinęs padaryto nusižengimo trukmę, nepranešimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui priežastis, V. B. asmenybę, skundą nagrinėjantis teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog net minimalios sankcijoje paskirtos nuobaudos paskyrimas būtų neproporcingas padarytam administraciniam nusižengimui ir neatitiktų teisingumo ir protingumo principų. Atsižvelgęs į tai, apeliacinės instancijos teismas mano, kad yra pagrindas tikėti, kad V. B. ateityje laikysis įstatymų, gerbs bendro gyvenimo taisykles ir daugiau nedarys teisės pažeidimų. Todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad administracinės nuobaudos tikslai gali būti įgyvendinti pažeidėjui paskyrus kitokią nuobaudą, negu numatyta ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje.
12. Įvertinus visą administracinio nusižengimo byloje esančią medžiagą, skundžiamą nutarimą ir Institucijos apeliacinį skundą, daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes ir padarė pagrįstas išvadas dėl veiksmų juridinio kvalifikavimo bei galimybės taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį. Pagrindų tenkinti apeliacinį skundą nenustatyta, todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2019 m. sausio 16 d. nutarimą nepakeistą ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių teritorinio skyriaus vedėjo J. L. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.