Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2012-12-03 · Civilinė byla Nr. 2-1294/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-12-03
Bylos Nr.
2-1294/2012
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01279-2009-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Gintaras Pečiulis, Alė Bukavinienė, Donatas Šernas
Atsakovas
R. B., L. B., G. B.
Ieškovas
Nordea Bank Finland Plc
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „Kamintro investicija“
Kategorijos
  • 99.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1294/2012Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01279-2009-5Procesinio sprendimo kategorija 99.1.2 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gruodžio 3 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Gintaro Pečiulio ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutarties, kuria atmestas prašymas atidėti žyminio mokesčio už paduotą apeliacinį skundą sumokėjimą, civilinėje byloje Nr. 2-2413-656/2011 pagal ieškovo Nordea Bank Finland Plc (AB), veikiančio per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, ieškinį atsakovams R. B., L. B., G. B., bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Kamintras“ dėl skolos priteisimo ir sandorio pripažinimo negaliojančiu bei atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kamintras“, atstovaujamo bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto administravimo paslaugos“, priešieškinį ieškovui Nordea Bank Finland Plc (AB), veikiančiam per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams, pripažinimo negaliojančiais (trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Kamintro investicija“).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. spalio 21 d. sprendimu ieškovo Nordea Bank Finland Plc (AB), veikiančio per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, ieškinį tenkino visiškai, atsakovo BUAB „Kamintras“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Bankroto administravimo paslaugos“, priešieškinį atmetė.

Atsiliepimas

Atsakovas R. B. dėl šio teismo sprendimo padavė apeliacinį skundą, prašydamas sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 24 d. nutartimi įpareigojo atsakovą R. B. per keturiolika dienų nuo nutarties gavimo dienos apmokėti apeliacinį skundą 15 274 Lt žyminiu mokesčiu arba pateikti motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo.

Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. balandžio 5 d. nutartimi minėtą nutartį iš esmės paliko nepakeistą, nustatė atsakovui R. B. terminą iki 2012 m. balandžio 19 d. apmokėti apeliacinį skundą 15 274 Lt žyminiu mokesčiu arba pateikti pirmosios instancijos teismui motyvuotą prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki nutarties Lietuvos apeliaciniame teisme priėmimo.

Šalies argumentai

2012 m. balandžio 13 d. atsakovas Vilniaus apygardos teismui pateikė prašymą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo. Nurodė, jog dabartinė jo turtinė padėtis riboja procesinę teisę apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kadangi atsakovas šiuo metu negali sumokėti 15 274 Lt dydžio žyminio mokesčio. Laikotarpiu nuo 2011 m. vasario mėn. iki 2012 m. balandžio mėn. jam yra išmokėta 4752,96 Lt darbo užmokesčio ir atostoginių, per laikotarpį nuo 2011 m. sausio mėn. iki 2012 m. kovo mėn. atsakovui yra priskaičiuota 996,50 Lt darbo užmokesčio, tačiau jis neišmokėtas. Atsakovo turtui yra taikytas areštas 11 274 418,55 Lt sumai. Minėti duomenys, atsakovo teigimu, patvirtina, jog jis šiuo metu nepajėgus sumokėti 15 274 Lt žyminio mokesčio. Atsakovas pažymėjo, jog jis yra darbingo amžiaus, turi sveikatos, todėl taikomi areštai neatima iš jo galimybės per ilgesnį laiką sutaupyti už apeliacinį skundą mokėtiną sumą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. balandžio 27 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo atidėjimo atmetė ir nustatė 10 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties gavimo dienos pateikti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą patvirtinančius įrodymus, nurodydamas, kad priešingu atveju apeliacinis skundas bus laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžintas jį padavusiam asmeniui.

Teismas nutartyje pažymėjo, kad žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimas tikslingas tuo atveju, jei šalis dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės jį sumokėti kreipimosi į teismą dieną, tačiau pagal byloje esančias aplinkybes yra pagrindo manyti, kad asmuo gali sumokėti žyminį mokestį per ilgesnį laikotarpį. Sprendžiant žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą, pasak teismo, turi būti vertinama ne tik prašančiojo asmens turtinė padėtis kreipimosi į teismą momentu, bet vertinamos ir prašančiojo asmens nurodytos aplinkybės bei pateikti įrodymai apie galimybes sumokėti žyminį mokestį ateityje. Teismas nustatė, kad atsakovo mėnesio pajamos svyruoja nuo 313 Lt iki 486 Lt, atsakovo lėšos areštuotos 11 274 418,55 Lt sumai bei vykdomas 11 274 418,55 Lt piniginių lėšų išieškojimas iš apelianto darbo užmokesčio ar kitų išmokų. Teismas sprendė, jog minėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog šiuo metu atsakovo finansinė padėtis yra labai apsunkinta, tačiau atsakovo pateikti įrodymai nepatvirtina, jog jo finansinė padėtis ateityje pagerės. Teismo vertinimu, atsakovo nurodyta aplinkybė, jog jis yra darbingo amžiaus ir sveikatos, kitų byloje pateiktų įrodymų kontekste (esant dideliam įsiskolinimui bankui bei ypač mažoms atsakovo pajamoms), nesudaro pagrindo pripažinti, jog ši aplinkybė lems galimybę apeliantui sukaupti 15 274 Lt sumą žyminiam mokesčiui sumokėti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas R. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atidėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą iki nutarties Lietuvos apeliaciniame teisme priėmimo. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Skundžiama nutartis pažeidžia Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsnius bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principą, kurio esmė yra tai, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Skundžiama nutartimi atsakovui yra užkertamas kelias apskųsti teismo sprendimą, ir šis gali įsiteisėti bei tapti vykdytinu dėl to, kad atsakovas yra nepajėgus sumokėti žyminį mokestį.

Žemesnės instancijos teismas

2. Skundžiama nutartimi teismas aiškiai konstatuoja, jog atsakovo finansinė padėtis yra labai apsunkinta, tačiau nutartimi vis tiek įpareigoja sumokėti 15 274 Lt dydžio žyminį mokestį. Tokia teismo išvada neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų, kadangi akivaizdu, jog konstatavus tai, kad proceso dalyvis neturi galimybės sumokėti žyminį mokestį, visiškai nelogiška ir beprasmiška įpareigoti jį sumokėti tokio dydžio žyminį mokestį.

3. Atsakovas nepiktnaudžiauja procesu ar savo teisėmis, tačiau nori tinkamai įgyvendinti CPK numatytą galimybę skųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą, su kuriuo jis nesutinka. Asmens turtinė padėtis ir galimybė sumokėti žyminį mokestį negali apriboti jo teisės įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

4. Teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovas neturės galimybės sumokėti visą žyminį mokestį ateityje, t.y. per ilgesnį laikotarpį. Atsakovas uždirba pinigines lėšas ir yra geros sveikatos, be to, jis turi šeimą, kuri gali prisidėti finansiškai ir apeliacinio proceso metu padėti sukaupti reikiamą pinigų sumą.

5. Visi areštai yra taikomi ieškovo - banko Nordea Bank Finland Plc Lietuvos filialo prašymu. Atsakovas, kuriam bankas pareiškė reikalavimus, negali tinkamai įgyvendinti teisės į teisminę gynybą dėl to, kad jo finansines galimybes sumokėti žyminį mokestį riboja pats ieškovas. Tokiu būdu atsakovas faktiškai praranda galimybę gintis nuo bet kokių banko reiškiamų reikalavimų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovo prašymas atidėti žyminio mokesčio už paduotą apeliacinį skundą sumokėjimą iki nutarties Lietuvos apeliaciniame teisme priėmimo ir jis įpareigotas sumokėti 15 274 Lt žyminį mokestį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Skundžiama nutartimi teismas atsisakė tenkinti apelianto prašymą dėl žyminio mokesčio atidėjimo, nustatęs, kad apeliantas nepateikė jokių įrodymų, jog jo sunki turtinė padėtis iš esmės pagerės vėliau ir kad iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos jis turės galimybę sukaupti 15 274 Lt žyminio mokesčio sumą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad sprendžiant prašymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą pagrįstumo klausimą, reikia ne tik nustatyti asmens turtinę padėtį prašymo pateikimo metu, bet ir nustatyti, ar asmens sunki turtinė padėtis iš esmės pagerės per ilgesnį laikotarpį (CPK 84 str.).

Apeliantas, įrodinėdamas savo sunkią turtinę padėtį, pirmosios instancijos teismui pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad dėl šioje byloje jam pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių yra areštuotas jam priklausantis turtas ir arešto mastas yra 11 274 418,55 Lt, apelianto darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių, sudaro 400 Lt per mėnesį (t5, b.l.52-53). Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės neabejotinai riboja apelianto finansines galimybes sumokėti 15 274 Lt dydžio žyminį mokestį, ką pagrįstai pripažino ir pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje. Todėl iš esmės pagrįstas apelianto argumentas, jog pirmosios instancijos teismo įpareigojimas sumokėti 15 274 Lt dydžio žyminį mokestį, kartu nustačius, jog apeliantas neturi objektyvių galimybių tokios sumos sumokėti, neatitinka protingumo ir sąžiningumo principų.

CPK 83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Šia nuostata siekiama užtikrinti, kad asmuo turėtų realią galimybę kreiptis į teismą tais atvejais, kai dėl sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismą dieną jis neturi galimybės sumokėti įstatymo reikalaujamo žyminio mokesčio. Skundžiama nutartimi teismas nevertino galimybės iš dalies atleisti apeliantą nuo žyminio mokesčio mokėjimo, kadangi tokio prašymo apeliantas 2012 m. balandžio 18 d. teismui pateiktame prašyme nebuvo nurodęs. Vis tik, iš bylos duomenų matyti, kad apeliantas, teikdamas apeliacinį skundą dėl 2011 m. spalio 21 d. sprendimo, prašė teismo atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, o šio prašymo netenkinus – žyminio mokesčio mokėjimą atidėti (t. 5, b.l.12-15). Todėl sprendžiant pagrindo iš dalies atleisti apeliantą nuo žyminio mokesčio mokėjimo egzistavimo klausimą, teisėjų kolegijos vertinimu, jo prašymo ribos nebūtų peržengtos ir dispozityvumo principas nebūtų pažeistas. Apelianto pateikti duomenys patvirtina, kad jo turtinė padėtis šiuo metu objektyviai sudaro pagrindą atleisti jį nuo didžiosios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ir tokiu būdu užtikrinti teisę į pažeistų teisių gynimą. Vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, teisėjų kolegija sprendžia, jog vien dėl to, kad atsakovas neturi realių finansinių galimybių sumokėti visą žyminio mokesčio sumą, negali būti apribota jo teisė į apeliaciją. Atsižvelgdama į byloje pateiktus įrodymus apie apelianto itin sunkią turtinę padėtį, teisėjų kolegija sprendžia, jog yra pagrindas atleisti jį nuo didžiosios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, įpareigojant apeliantą sumokėti 1000 Lt dydžio žyminį mokestį.

Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių ir argumentų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino apelianto prašymo dėl žyminio mokesčio atidėjimo, tačiau nepagrįstai įpareigojo jį sumokėti visą žyminį mokestį, todėl skundžiama nutartis šioje dalyje naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – apeliantas iš dalies atleidžiamas nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutarties dalį, kurią atsakovas R. B. įpareigotas sumokėti 15 274 Lt žyminį mokestį, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – įpareigoti atsakovą R. B. iki 2012 m. gruodžio 17 d. sumokėti 1 000 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir pateikti Vilniaus apygardos teismui šio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį dokumentą. Nuo likusios dalies (14 274 Lt) žyminio mokesčio mokėjimo atsakovą R. B. atleisti. Atsakovui šia nutartimi nustatytu terminu nesumokėjus šia nutartimi nustatyto dydžio žyminio mokesčio, apeliacinį skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

TeisėjaiAlė Bukavinienė Gintaras Pečiulis Donatas Šernas