- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2010-11-30
- Bylos Nr.
- 1A-460-86-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Zenonas Birštonas (pirm.), Jurate Damanskiene, Pavelas Frolovas
- Nuteistasis
- V. S., V. P.
- Advokatai
- Valdas Burneikis
- Kategorijos
Teisejas V.Petraitis Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.8.; 1.2.20.5.; 2.1.4.11.4.; 2.1.7.; 2.4.6.3.1.; 2.4.6.4.1.
2010 m. lapkricio 30 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zenono Birštono,
teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistuju V. S. ir V. P. apeliacini skunda del Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2010 m. vasario 2 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. pripažintas kaltu pagal LR BK 235 str. 1 d. ir nuteistas 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda, bauda sumokant per 3 menesius nuo nuosprendžio isiteisejimo dienos. V. P. pripažinta kalta pagal LR BK 235 str. 1 d. ir nuteista 40 MGL (5200 Lt) dydžio bauda, bauda sumokant per 3 menesius nuo nuosprendžio isiteisejimo dienos.
Aprašomoji dalis
nustate:
V. S. nuteistas už tai, kad ikiteisminio tyrimo Nr. 10-1-01085-08 metu, 2008-06-18 nuo 16.25 val. iki 16.55 val. Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiuros tarnyboje, esancioje Vilniuje, Giraites g. 3, Nusikaltimu veiku eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrejos D. V. budamas ispetas del baudžiamosios atsakomybes už melagingu parodymu davima pagal LR BK 235 str., apklaustas liudytoju parode, kad 2008-05-13 apie 00.30 val. V. P. veže ji i Vilniaus greitosios pagalbos universitetine ligonine, kadangi jis prieš tai namuose, budamas neblaivus, nukrito nuo laiptu ir susižalojo koja, ir vairuodama automobili „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jo nesuvalde, del ko atsitrenke i troleibusu laidu stulpa, esanti (duomenys neskelbtini) sankryžoje, tai yra dave melagingus parodymus apie asmeni, vairavusi automobili ir neva padariusi eismo ivyki.
V. P. nuteista už tai, kad ikiteisminio tyrimo Nr. 10-1-01085-08 metu, 2008-06-19 nuo 13.00 val. iki 13.30 val. Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiuros tarnyboje, esancioje Vilniuje, Giraites g. 3, Nusikaltimu veiku eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrejos D. V. budama ispeta del baudžiamosios atsakomybes už melagingu parodymu davima pagal LR BK 235 str., apklausta liudytoja parode, kad 2008-05-13 apie 00.30 val. ji veže V. S. i Vilniaus greitosios pagalbos universitetine ligonine, kadangi pastarasis prieš tai namuose, budamas neblaivus, nukrito nuo laiptu ir susižalojo koja, ir vairuodama automobili „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jo nesuvalde, del to atsitrenke i troleibusu laidu stulpa, esanti (duomenys neskelbtini) sankryžoje, tai yra dave melagingus parodymus apie jos padaryta eismo ivyki.
Šalies argumentai
Nuteistieji V. S. ir V. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus m. 2 apylinkes teismo 2010-02-02 nuosprendi ir perduoti byla pirmos instancijos teismui nagrineti iš naujo.
Savo skunde nuteistieji teigia, jog Vilniaus m. 2 apylinkes teismo 2010-02-02 nuosprendis nepagristas ir neteisetas, nes teismas neobjektyviai ir netinkamai ištyre ir ivertino byloje esancius irodymus.
Vilniaus m. 2 apylinkes teismas ivertines nuteistojo V. S. 2008-06-18 bei 2009-08-03 ir V. P. 2008-06-19 apklausos protokolus nustate, kad nuteistuju parodymai skiriasi iš esmes. Motyvuodamas tai, teismas nustate skirtuma, kad 2008-08-18 V. S. apklausos metu nepaminejo, kad jis su V. P. važiavo i Antakalnio klinikas, o V. P. 2008-06-19 nurode, kad važiavo i Antakalnio klinikas, taciau persigalvojo ir nuvažiavo i VGPU ligonine. Apylinkes teismas taip pat nustate, kad V. S. 2008-08-18 ir 2009-08-03 parodymai skiriasi, t. y. praejus vieneriems metams, nuteistasis paminejo, jog buvo Antakalnio klinikose. Nuteistieji nurodo, kad teismas visiškai neivertino aplinkybes, jog nuo pirmines 2008-08-18 V. S. apklausos iki velesnes 2009-08-03 apklausos praejo vieneri metai, mano, kad ikiteismini tyrima kontroliuojantis prokuroras privalejo suorganizuoti nuteistuju akistata.
Pati nusikaltimo sudetis - melagingi parodymai, kaip teisesaugos atstovai itare, buvo duodami del 2008-05-13 eismo ivykio, taciau 2010-02-02 Vilniaus m. 2 apylinkes teismo nuosprendyje nera jokiu duomenu apie administracine byla, t.y. Vilniaus m. 2 apylinkes teismas nenagrinejo nuteistiesiems inkriminuojamo nusikaltimo sudeties, jo tikslo, rezultato ir t.t., be to, nesuprantama, kodel Vilniaus m. 2 apylinkes teismas nustates nuteistuju parodymu nesutapimus pakartotinai neapklause V. P. ir nenustate, kad V. P. nubausta administracine atsakomybe už mineta autoivyki.
Šalies argumentai
Taip pat nuteistieji skunde nurodo, jog teismas paliko nenagrinetu klausima del ikiteisminio tyrimo terminu, t.y. ikiteisminis tyrimas buvo pradetas 2008 metu pradžioje, V. S. kaip itariamasis apklaustas tik 2009-08-03, teismo nagrinejimas pradetas tik 2010-02-02. Be to, yra duomenu, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, taciau veliau neaiškiomis aplinkybemis buvo atnaujintas.
Taip pat nuteistuju nuomone, ikiteismini tyrima atliekantys ir prižiurintys pareigunai, siekiant ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes, privalejo prijungti prie bylos filmuota medžiaga, nes visa teritorija aplink Didžiosios Britanijos ambasada yra stebima vaizdo kameromis, taciau tai nebuvo padaryta. Byloje nenustatyta, ar (duomenys neskelbtini) eismo transporto žiedas stebimas vaizdo kameromis. Tuo tarpu iš nuteistuju reikalaujama, kad jie tiksliai prisimintu kas ir kaip buvo prieš dvejus metus.
Teisme apklaustu liudytoju parodymai skiriasi. Antai liudytojas A. A. parode, kad V. P. lygtais buvo eismo ivykio metu, o kiti liudininkai tiksliai nepamena, bet ir nepaneigia jos buvimo eismo ivykio vietoje. Ne vienas iš liudytoju eismo ivykio nemate.
Apylinkes teismas privalejo ivertinti tiek asmeni kaltinancius, tiek juos teisinancius irodymus ir visus prieštaravimus privalejo vertinti nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kuri visos nepašalintos abejones vertinamos atsakomybes traukiamo asmens naudai.
Be to, teismas, skirdamas baudas nuteistiesiems, visiškai neatsižvelge i ju turtine padeti, išlaikytiniu skaiciu, padaryto nusikaltimo pavojinguma ir pasekmes.
Teismo posedyje nuteistasis V. S. , gynejai praše apeliacini skunda patenkinti, prokuroras praše skunda atmesti.
Nuteistuju V. S. ir V. P. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2010 m. vasario 2 d. nuosprendžio dalis, kuria V. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 235 str. 1 d., naikintina ir V. S. išteisintinas, jam nepadarius veikos, turincios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu. Skundas dalyje del nuosprendžio panaikinimo V. P. atžvilgiu atmestinas.
Apeliaciniame skunde išdestyti teiginiai, kad byloje nera irodyta, jog V. P. padare inkriminuota nusikalstama veika, jog ji dave melagingus parodymus, paneigti pirmosios instancijos teismo ištirtais ir teisingai ivertinais bylos irodymais – liudytoju parodymais, kita rašytine bylos medžiaga.
Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistoji V. P. ikiteisminio tyrimo Nr. 10-1-01085-08 metu, budama ispeta del baudžiamosios atsakomybes už melagingu parodymu davima pagal LR BK 235 str., dave parodymus, kad 2008-05-13 apie 00.30 ji veže V. S. i ligonine, kadangi pastarasis, budamas neblaivus, namuose buvo susižalojes koja, ir vairuodama automobili „Audi A6 avant“, v.n.(duomenys neskelbtini) jo nesuvalde, del to atsitrenke i troleibusu laidu stulpa, esanti prie (duomenys neskelbtini) eismo transporto žiedo. Tokiu budu, ji dave parodymus, kad autoivyki, del kurio buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, padare butent ji, o ne V. S. . Analogiškus parodymus ikiteisminio tyrimo metu dave ir kitas kaltinamasis, V. P. sugyventinis V. S. . Taciau tokius ju aiškinimus paneigia byloje surinkti irodymai..
Iš liudytojo – policijos pareiguno I. K. , ivykio metu dirbusio Didžiosios Britanijos ambasadoje, parodymu matyti, kad jis išgirdo atvažiuojanti automobili ir girdejo kaip šis atsitrenkia. Jis minutes begyje priejo prie ivykio vietos, kur mate automobili Audi atsitrenkusi i stulpa. Šalia automobilio iš kaires puses sedejo vienas vyriškis, kuris buvo neblaivus, skundesi kojos skausmu. Kitu asmenu nei prie automobilio, nei šalimais nebuvo. Vyriškis jam nieko nesake apie ivyki, taip pat nesake, kad su juo buvo dar kitu asmenu. Liudytojai – policijos pareigunai, kurie pagal iškvietima pirmieji atvyko i ivykio vieta, E. P. ir A. N. paaiškino, kad, jiems atvykus, ivykio vietoje buvo postinis, dirbantis Didžiojoje Britanijoje (liudytojas I. K. ). Jie mate atsitrenkusi Audi automobili i stulpa. Šalia automobilio sedejes, apsvaiges vyriškis sake, kad automobili vairavo jis. Ivykio vietoje kitu žmoniu nebuvo. Liudytoja O.P., ivykio metu dirbusi greitosios pagalbos brigadoje, atvykusioje i ivykio vieta, parode, kad atvykus i ivykio vieta, mate du pareigunus bei vyriški, kuris buvo patyres kojos trauma. Iš šio vyriškio aiškinimu ji suprato, kad tas vyriškis vairavo automobili. Vyriškis dejavo, skundesi, kad ji bars žmona, nors jokios moters šalia nebuvo. Liudytojai – policijos pareigunai O. S. ir A. A. paaiškino, kad jie i ivykio vieta atveže tyreja, nubraiže ivykio vietos schema. I ivykio vieta iš ligonines buvo grižes ir V. S. , kartu lyg buvo atvykusi ir moteriške. Liudytojas O. S. patvirtino, kad jis kalbejosi su V. S. , kuris sake, kad jis vairavo automobili ir praše, kad moteriške prisiimtu kalte. Taip pat važiuojant link Giraites V. S. praše, kad jie pasakytu, jog vairavo mergina. Liudytojas A. A. patvirtino tai, kad iš pradžiu V. S. sake, kad moteriške vairavo, bet paskui prisipažino, kad vairavo jis.
Iš byloje esancios bendrojo pagalbos centro ivykio ataskaitos matyti, kad apie ivyki buvo pranešta 2008-05-13 00.27 val., pirmasis policijos ekipažas (patruliai E. P. ir A. N. ) i ivykio vieta atvyko apie 00.38 val. (b.l. 9). Iš greitosios medicinos pagalbos kvietimo korteles matyti, kad i ivykio vieta greitosios pagalbos ekipažas atvyko apie 00.40 val. (b.l. 81).
Šie byloje ištirti irodymai patvirtina, kad neužilgus po automobilio atsitrenkimo i stulpa i ivykio vieta atskubejo policijos pareigunas, kuris ten aptiko tik V. S. . V. S. buvo susižalojes koja, sedejo šalia mašinos iš kaires automobilio puses, tai yra iš vairuotojo puses. Ivykio vietoje kitu asmenu nebuvo. Nuo to momento, kai prie patekusio i avarija automobilio priejo liudytojas I. K. , ivykio vietoje nuolatos buvo policijos pareigunai. Net ir praejus nemažam laiko tarpui nuo autoivykio, kuomet i ivykio vieta atvyko tiek pirmasis patruliu ekipažas, tiek ir greitosios pagalbos ekipažas bei buvo suteikiama V. S. butina pagalba vietoje, i ivykio vieta nebuvo atejusi jokia moteris, ka patvirtino teisme apklausti liudytojai E. P. , A. N. , E. P. . I ivykio vieta atvyke policijos pareigunai patvirtino, kad V. S. jiems sake, jog automobili vairavo jis. Ta pati iš V. S. aiškinimu suprato ir liudytoja E. P. . Dar veliau, V. S. grižus iš ligonines i ivykio vieta, jis policijos pareigunams O. S. ir A. A. prisipažino, kad automobili vairavo butent jis, bet praše ju pasakyti, kad automobili vairavo jo drauge – V. P. . Atsižvelgtina i tai, kad iki autoivykio liudytojai nei V. S. , nei V. P. nepažinojo, jie neturejo pagrindo ju apkalbeti. Liudytoju duoti parodymai yra nuoseklus, neprieštaraujantys, vieni kitus papildantys. Todel apylinkes teismas neturejo pagrindo netiketi šiais liudytoju parodymais. Be to, specialisto išvadoje Nr. G.1828/09(01) R 1782/09, nustatant V. S. padarytus sužalojimus, ju sunkumo lygi, neatmesta galimybe, kad V. S. blauzdikaulio kulkšnies lužis padarytas autoivykio metu, tiketina, kad traumos patyrimo metu jam sedint vairuotojo vietoje. Šios specialisto duotos išvados, apklaustu policijos pareigunu, greitosios pagalbos slaugytojos parodymai, kita rašytine bylos medžiaga patvirtina, kad automobili ivykio metu vairavo butent V. S. ir sužalojimus jis patyre butent šio autoivykio metu. Tai kartu paneigia V. P. ir V. S. aiškinimus, kad jis sužalojimus patyre namuose, kad automobili vairavo V. P. , o ivykus autoivykiui V. P. nuejo iš ivykio vietos ieškoti pagalbos, taksi automobilio, kas yra visiškai neitiketina. Taigi šios aplinkybes rodo, kad V. P. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu dave melagingus parodymus del esminiu autoivykio aplinkybiu. Ta ji dare, siekdama, kad jos sugyventinis V. S. , padares autoivyki budamas neblaiviu, išvengtu griežtos administracines atsakomybes. Tai rodo, kad ji veike tiesiogine tycia. Pirmosios instancijos teismas, teisingai ivertines bylos irodymus, pagristai padare išvada, kad kaltinime nustatytu laiku ir nustatytoje vietoje V. P. , budama ispeta del atsakomybes už melagingu parodymu davima, dave melagingus parodymus apie esmines autoivykio aplinkybes.
Šios teismo išvados nepaneigia ir kiti apeliaciniame skunde išdestyti teiginiai. Kaip matyti iš bylos medžiagos ikiteisminis tyrimas Nr. 10-1-01085-08 Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos skyriaus prokuroro 2008-07-17 nutarimu buvo nutrauktas bei nutarta pradeti administracinio teises pažeidimo byla V. P. atžvilgiu, o 2008-07-25 jos atžvilgiu buvo surašyti administracinio teises pažeidimo protokolas bei nutarimas del administracinio teises pažeidimo Nr. E842971. Taciau aukštesnysis prokuroras – Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas, savo kompetencijos ribose, panaikino aukšciau minima apylinkes prokuraturos skyriaus prokuroro nutarima nutraukti ikiteismini tyrima ir nurode atlikti papildomus tyrimo veiksmus, tam, kad tyrimas butu atliktas išsamiai ir byloje butu priimtas pagristas ir teisetas procesinis sprendimas. Toks aukštesniojo prokuroro sprendimas yra teisetas, atitinkantis LR BPK 170 str. 4 d., 217 str. 1 d. nuostatas. Atnaujinus ikiteismini tyrima ir atlikus papildomus tyrimo veiksmus buvo nustatyta, kad autoivyki sukele ne V. P. , o V. S. . Todel anksciau surašyti administracinio teises pažeidimo protokolas bei nutarimas del administracinio teises pažeidimo yra neteiseti bei jie nešalina V. P. baudžiamosios atsakomybes pagal LR BK 235 str. 1 d. del melagingu parodymu davimo. Be to, V. P. ir V. S. aiškinimus apie autoivykio aplinkybes paneigia liudytoju parodymai, kita rašytine bylos medžiaga. Surinktu ir ištirtu irodymu pakanka konstatuoti, kad V. P. padare jai inkriminuota nusikalstama veika. Kaip matyti iš bylos medžiagos tiek V. P. , tiek ir V. S. , nors ir turejo jiems paskirtus gynejus, jiems buvo teikiama teisine pagalba, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei byla nagrinejant pirmosios instancijos teisme nepareiške prašymu byla papildyti ar surinkti naujus irodymus. Šiuo atveju konstatuotina, kad papildomu irodymu ieškojimas (nes nera jokiu objektyviu duomenu, kad (duomenys neskelbtini) transporto žiedas eismo ivykio metu buvo stebimas vaizdo kameromis, kad Didžiosios Britanijos ambasados teritorija stebinciu vaizdo kameru apžvalgos laukas aprepia ir ta vieta, kur ivykio eismo ivykis, bei ivertinus tai, kad nuo eismo ivykio yra praejes gan ilgas laiko tarpas, del ko vaizdo irašai galejo neišlikti, taciau byloje esant pakankamai irodymu, patvirtinanciu V. P. kalte) nepagristai užvilkintu bylos išnagrinejima.
Ivertinus šias aukšciau išdestytas aplinkybes, apeliacines instancijos kolegija yra isitikinusi, kad V. P. skundžiamu nuosprendžiu teisetai ir pagristai pripažinta kalta bei nuteista pagal LR BK 235 str. 1 d.
Nuteistajai V. P. paskirta tinkama bausme, nepažeidžiant bendruju bausmiu skyrimo pagrindu. V. P. anksciau neteista. Skundžiamu nuosprendžiu ji teisetai pripažinta kalta padarius tycini nesunku nusikaltima. Byloje nenustatytos jos atsakomybe sunkinancios bei lengvinancios aplinkybes. Nusikaltimu nebuvo padaryta reali žala. Ji dirbanti, turinti legalu pragyvenimo šaltini, nuolatine gyvenamaja vieta. Ivertines visas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas V. P. pagristai skyre bauda, jos dydi nustatydamas mažesni nei LR BK 47 str. 3 d. 2 p. numatytos bausmes vidurkis. Paskirta bausme yra teisinga, atitinkanti padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsni, kaltininko asmenybe. Paskirta bausme keisti ar švelninti nera pagrindo. To nepaneigia ir apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai.
Byloje ištirti ir ivertinti irodymai patvirtina, kad V. S. dave melagingus, tikroves neatitinkancius parodymus apie esmines autoivykio aplinkybes. Taciau pirmosios instancijos teismas, pripažindamas ji kaltu pagal pareikšta kaltinima, neatsižvelge i tai, kad melagingi parodymai iš jo buvo paimti pažeidžiant BPK reikalavimus bei jis nagrinejamu atveju negali buti traukiamas atsakomyben del melagingu parodymu davimo.
2008-05-13 pranešime apie pradeta ikiteismini tyrima nurodoma, kad 2008 m. gegužes 13 d. pradetas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-1-01085-08 del Vilniaus VPK VP EPT gauto pranešimo apie eismo ivyki, buvo nustatyti nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 281 str. 1 d. požymiai, t.y.: kad 2008-05-13 apie 00.27 val. Vilniuje, Antakanio g. ties pastatu Nr. 2 automobilis Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas V. S. , nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenke i kelio apšvietimo stulpa (b.l. 4). Iš cia matyti, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradetas del V. S. galimai padaryto eismo ivykio. Lietuvos Respublikos BPK 80 str. 1 p. numatyta, kad kaip liudytojas negali buti apklausiamas asmuo, kuris gali duoti parodymus apie savo paties galimai padaryta nusikalstama veika, išskyrus atvejus, kai jis sutinka duoti tokius parodymus, taikant šio kodekso 82 str. 3 d. numatytus liudijimo ypatumus. LR BPK 82 str. 3 d. numatyta, kad asmuo, kuris prokuroro nutarimu yra apklausiamas apie savo galimai padaryta nusikalstama veika, turi teise apklausos metu tureti igaliotaji atstova, reikalauti buti pripažintas itariamuoju. Tokiam asmeniui netaikoma atsakomybe, numatyta šio Kodekso 83 straipsnio 2 ir 4 dalyse, tame tarpe už melagingu parodymu davima. Esant aukšciau išdestytoms faktinems ir teisinems aplinkybems konstatuotina, kad atliekant ikiteismini tyrima del autoivykio, kuri pagal turetus pradinius duomenis galimai sukele V. S. (kas tiesiogiai yra nurodyta ir pranešime apie pradeta ikiteismini tyrima, kuri istatymo nustatyta tvarka patvirtino prokuroras), šis asmuo ikiteisminio tyrimo metu (o butent 2008-06-18) privalejo buti apklausiamas ne kaip paprastas liudytojas, o kaip specialusis liudytojas, kuriam negali buti taikoma baudžiamoji atsakomybe už apklausos metu duotus melagingus parodymus. Todel pripažintina, kad 2008-06-18 V. S. parodymai, kuriu pagrindu ir buvo pareikštas nagrinejamoje byloje kaltinimas, buvo paimti pažeidžiant LR BPK reikalavimus, suvaržant V. S. teises. Esant LR BPK 82 str. 3 d. numatytoms išimtims, V. S. atžvilgiu nagrinejamu atveju negali buti taikoma atsakomybe del melagingu parodymu pagal LR BK 235 str., jis nera šio nusikaltimo subjektas. Todel V. S. del jam pareikštu kaltinimu pagal LR BK 235 str. 1 d. išteisintinas jam nepadarius veikos, turincios šio nusikaltimo požymiu.
Šalies argumentai
Skunde pareiškejai prašo panaikinti skundžiama nuosprendi ir byla perduoti ja pirmosios instancijos teismui nagrineti iš naujo. Nagrinejant apeliacini skunda nebuvo nustatyti LR BPK numatyti pagrindai (LR BPK 326 str. 1 d. 4 p.), igalinantys byla gražinti nagrineti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Todel toks apeliantu prašymas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
nusprende:
nuteistuju V. S. ir V. P. apeliacini skunda tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2010 m. vasario 2 d. nuosprendžio dali, kuria V. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 235 str. 1 d., ir pagal ši baudžiamaji istatyma ji išteisinti, jam nepadarius veikos, turincios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu.
Skunda dalyje del nuosprendžio panaikinimo V. P. atžvilgiu atmesti.