Telšių apylinkės teismo įsakymas

2016-08-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-138-1037/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2016-08-04
Bylos Nr.
1-138-1037/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-31212-2016-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Tomas Pukšmys
Kaltinamasis
T. B.
Baudžiamoji byla Nr. 1-138-1037/2016Proceso Nr. 1-01-1-31212-2016-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.4.8.3; 1.2.10.1; 2.10.1.
TELŠIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugpjūčio 4 d.Telšiai

Telšių rajono apylinkės teismo teisėjas Tomas Pukšmys, išnagrinėjęs Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Arūno Gailiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje T. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis(duomenys neskelbtini), laikomas neteistu;

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 140 straipsnio 2 dalyje, 165 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. B. 2016-07-03, apie 19 val. 00 min., neteisėtai atvirai, prieš savininko valią, įlipo per R. B. ir V. B. priklausančio namo, esančio(duomenys neskelbtini), langą, pažeisdamas asmens būsto neliečiamumą įsibrovė į gyvenamąjį namą, kur namo virtuvėje tyčia vieną kartą delnu sudavė savo buvusiai sugyventinei (buvusiam šeimos nariui) G. R. į veido sritį, suėmė už plaukų ir už jų palaikė, taip nukentėjusiajai G. R. sukeldamas fizinį skausmą, po to, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, tuo pačiu metu, būdamas toje pačioje vietoje, R. B. matant smurtinius veiksmus ir siekiant apginti savo draugę G. R., jai atsistojus tarp T. B. ir G. R., jis tyčia ne mažiau kaip tris kartus kumščiu sudavė savo seseriai (artimam giminaičiui) R. B. į galvos sritį, taip nukentėjusiajai R. B. sukeldamas fizinį skausmą.

Kaltinamasis T. B., apklaustas kaip įtariamasis, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2016 m. liepos mėn. pradžioje, tiksliai datos nepamena, su sugyventine G. R. nuėjo į svečius pas savo seserį R. B., gyvenančią(duomenys neskelbtini). Jie visi vartojo alkoholį, tarp jo ir G. R. kilo žodinis konfliktas. Jam išėjus į lauką parūkyti ir norint grįžti į namo vidų, durys buvo užrakintos, niekas jo neįleido, todėl jis įlipo per vaikų kambario langą. Su G. R. konfliktavo namo virtuvėje, konflikto metu sudavė vieną kartą sugyventinei į veidą, patempė už plaukų ir marškinėlių. Jis norėjo dar suduoti G. R., tačiau kumščiu sudavė į galvą kelis kartus savo seseriai R. B., kuri stengėsi užstoti G. R.. Įvykio metu buvo labai neblaivus, todėl tikslių įvykio detalių nepamena. Nukentėjusiųjų G. R., R. B. atsiprašė, dėl savo elgesio gailisi (b. l. 66-68, 73-74).

Kaltinamojo kaltė, padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 140 straipsnio 2 dalyje, 165 straipsnio 1 dalyje, be paties kaltinamojo prisipažinimo, visiškai įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais.

Nukentėjusioji G. R. parodė, kad 2016-07-03 ji su sugyventiniu T. B. svečiavosi pas jo seserį R. B.. Ten būnant, tarp jos ir sugyventinio kilo konfliktas, kurio metu T. B. jai trenkė vieną kartą į veidą, griebė už plaukų, rūbų bei tempė per virtuvę link koridoriaus. Jai buvo sukeltas fizinis skausmas. R. B. bandė juos išskirti, stūmė T. B. nuo jos. Nežino ar T. B. sudavė smūgius R. B., nes įvykio tiksliai nepamena dėl neblaivumo (b. l. 22-24, 27-29).

Nukentėjusioji R. B. parodė, kad 2016-07-03 ryte pas ją į namus atvyko brolis T. B. su sugyventine G. R.. Jie visi trys vartojo alkoholį. T. B. su G. R. pradėjo konfliktuoti, todėl ji išvarė T. B. iš namo, užrakino duris ir daugiau jo į namus neįleido. T. B. į namą įlindo per langą, vėl ėmė konfliktuoti su G. R., griebė jai už kaklo, pradėjo tempti nuo kėdės. Ji puolė ginti G. R., stūmė T. B. nuo jos. Tuo metu T. B. nustūmė ją, sudavė tris smūgius į galvą, jai buvo sukeltas fizinis skausmas (b. l. 31-33, 39-40 b. l.).

Liudytoja K. K. parodė, kad yra R. B. dukra. 2016-07-03 jos motinos brolis T. į namus įlipo per jos kambario langą, nes R. B. jo neįsileido pro duris, jas užrakino. Kambaryje T. B. puolė G. R., tempė ją ant grindų, bandė suduoti jai, tačiau sudavė jos motinai R. B. ( b. l. 41-43).

Iš 2016-07-03 tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, jog buvo gautas R. B. pranešimas apie tai, jog neblaivus brolis T. B. agresyviai elgiasi, laužia duris, lipa per langą, grąsina. Įvykio vietoje nustatyta, kad 2016-07-03 apie 19.50 val., R. B. namuose, esančiuose(duomenys neskelbtini), neblaivus jos brolis T. B. elgėsi agresyviai, konfliktavo. Konflikto metu ėmė mušti savo sugyventinę G. R. ir seserį R. B., taip joms sukeldamas fizinį skausmą (b. l. 10-13).

Iš apžiūros protokolo ir fotolentelės matyti, kad įvykio vieta yra gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 16–20).

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad T. B. neteisėtai atvirai, prieš savininkės R. B. valią, įsibrovė į jos gyvenamąjį namą ir smurtaudamas prieš sugyventinę G. R. bei seserį R. B. sukėlė joms fizinį skausmą. T. B. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikuotos pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį, 165 straipsnio 1 dalį teisingai, nes atitinka šiuose straipsniuose įtvirtintus nusikalstamų veikų sudėties požymius.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo T. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė pripažinta tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis), atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę bei atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. T. B. padarė nesunkius tyčinius nusikaltimus, laikomas neteistu, administracine tvarka baustas (b. l. 48-50), nedirba. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam T. B. paskyrus 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę už nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymą ir 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę už nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 165 straipsnio 1 dalyje padarymą. Bausmės subendrintinos vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d. 2 d., 5 d. 1 p.

Kaltinamasis T. B. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, baudžiamoji byla baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta subendrinta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Panaikinti T. B. 2016-07-07 nutarimu paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Civilinio ieškinio byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

T. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

T. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 165 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintinos ir subendrinta bausmė skiriama - 6 (šeši) mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Panaikinti T. B. 2016-07-07 nutarimu paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti T. B., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Tomas Pukšmys