Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nepilnamečio vaiko išlaikymo, sutuoktinio prievolių prieš kreditorius pagal ieškovės J. S.-V. ieškinį atsakovui A. V., tretysis asmuo Akcinė Bendrovė „Swedbank“ bankas į bylos nagrinėjimą įtraukiant Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas A. V. per įstatymo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį ir patikslintą ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio datą, vietą ir laiką jis informuoti tinkamai. Prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta.

Tretysis asmuo Swedbank AB bankas per įstatymo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį ir patikslintą ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko apie posėdžio datą, vietą ir laiką jis informuoti tinkamai. Prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta.

Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba pateiktoje išvadoje siūlė M. V. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškove, nes tai labiau atitinka mažamečio vaiko interesus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl santuokos nutraukimo. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) įregistruota A. V. ir J. S.- V. santuoka, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 77). Šalių santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė dukra M. V..

CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį (ieškovas), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas. Siekiant proporcingai paskirstyti šalių įrodinėjimo pareigas, nurodyto straipsnio 3 dalimi nustatyta šios taisyklės išimtis, išvardijant atvejus, kai atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo preziumuojama. Tačiau ir šioje normoje nustatytais atvejais ieškovui tenka pareiga įrodyti faktą, su kuriuo siejama kitos šalies kaltės prezumpcija. CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės.

Ieškovė prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, nurodydama, kad atsakovas kaltas dėl nesirūpinimo šeima, vaiko nepriežiūra, girtavimu. Šias ieškovės nurodytas priežastis galimai lėmusias santuokos iširimą, teismas laiko įrodytomis, nes liudytojos J. B., gimusi (duomenys neskelbtini) ir R. T.- M., gimusi (duomenys neskelbtini) patvirtino, kad dėl atsakovo girtavimo šeimoje kildavo problemos ir nesutarimai, atsakovas neteko nuolatinio darbo (duomenys neskelbtini).

Todėl teismas konstatuoja, kad šalių šeima iširo dėl atsakovo atsiradusios priklausomybės alkoholiui, ir tai neigiamai įtakojo ne tik šeimos santykius, bet ir šeimos biudžetą. Atsakovui iš esmės pažeidus savo kaip sutuoktinio pareigas, bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.

Teismas, įvertinęs visus bylos įrodymus daro vienareikšmišką išvadą, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, jam pažeidus savo kaip sutuoktinio pareigas būti lojaliam, gerbti sutuoktinį, rūpintis šeima, paisyti ne tik savo, bet ir kitų šeimos narių interesų. Atsakovas nejautė pareigos sukurti normalų ir visiems priimtiną gyvenimą šeimoje, girtavimas sukeldavo neigiamas pasekmes šeimos santykiams. Todėl šalių santuoka nutrauktina dėl atsakovės kaltės, po santuokos nutraukimo atsakovui paliekant jo santuokinę pavardę , ieškovei iki santuokos turėtą pavardę ( LR CK 3.60str.2d., 3.62str., 3.69str.1d.). Po santuokos nutraukimo, ieškovei palikti iki santuokos turėtą pavardę „S.“, atsakovui- V.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo. Materialinės teisės normos (CK 3.82 straipsnis, 3.87 straipsnio 1 dalis) įtvirtina įstatyminį sutuoktinių turto teisinį režimą, kuris grindžiamas bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, t. y. turtas, sutuoktinių įgytas gyvenant santuokoje, laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, vieno sutuoktinio ar abiejų vardu jis įgytas, kol nėra įrodyta priešingai (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Taikant šį turto režimą, preziumuojama, kad po santuokos sudarymo įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol neįrodyta, kad turtas priklauso vienam iš sutuoktinių asmeninės nuosavybės teise (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 str. 4 p.). Tokiu atveju pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 str. 1 d.). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Padalijamas turi būti tiek turto aktyvas, tiek ir pasyvas.

Byloje pateikti įrodymai, jog santuokos metu šalys pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu įsigijo 13 000 Eur vidutinės rinkos vertės 0,1281 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 19 900 Eur vidutinės rinkos vertės pastatą- gyvenamąjį namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 830 Eur vidutinės rinkos vertės pastatą- ūkinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 587 Eur vidutinės rinkos vertės pastatą- garažą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 45 Eur vidutinės rinkos vertės kiti inžinieriniai statiniai- šulinį unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), 1 500 Eur vidutinės rinkos vertės automobilį VW Sharan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 3 000 Eur vidutinės rinkos vertės automobilį Mersedes Benz C200, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ( b. l. 70-71, 79-86). Į dalintino turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam iš jų priklausantis nuosavybės teise turtas. Laikytina, jog turtas realiai egzistuoja, jeigu prašantis padalyti bendrą turtą sutuoktinis nurodo konkretų bendrosios nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantį turtą ir pateikia įrodymus apie tokio turto buvimo vietą ir jo valdymą. Tarp sutuoktinių kilus ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris laiko, kad šis turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, kad santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, pateikiant tam rašytinius įrodymus, įstatymui leidžiant įrodyti šį faktą liudytojų parodymais arba įrodyti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė ( CK 3.89 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju, nutraukiant šalių santuoką, teismas į dalintino turto balansą įtraukė ieškovės ir atsakovo įgytą žemės sklypą ir namų valdą. Sutuoktiniai nepateikė rašytinių įrodymų ir neįrodė, kad šis turtas priklauso vienam iš sutuoktinių asmeninės nuosavybės teise (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis) ar yra įgytas už asmenines lėšas ar lėšas, gautas realizavus asmenine nuosavybe esantį turtą (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Šalys neginčijo dalintino turto vertės ir sutiko, jog ji būtų nustatoma pagal Valstybės įmonės registrų centro pateiktus duomenis ir rinkos kainas, galiojančias bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis).

Dalinant santuokoje įgytą turtą, įstatymas nustato, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis (CK 3.127 str. 3 d.). Toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Tiek butas, tiek žemės sklypas yra dalūs objektai, todėl jie gali būti dalinami natūra. Ieškovė savo ieškiniu reikalavo nenukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo ir atsakovui priteisti namų valdą ir žemės sklypą bei automobilį VW Sharan natūra, o atsakovei (1/2 dalį) kompensaciją pinigais. Teismas daro išvadą, jog šis ieškovo reikalavimas yra nepagrįstas, nes jo tenkinimas prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis). Teismas, nagrinėdamas šeimos bylas, turi išspręsti turto padalijimo klausimus tokiu būdu, jog laikantis įstatymų reikalavimų turtas būtų padalytas atsižvelgiant ne tik į vieno ar kito sutuoktinio norus, bet ir į jų objektyvius poreikius, kartu stengiantis užtikrinti sutuoktinių individualių poreikių pusiausvyrą bei maksimaliai eliminuojant galimybę poreikius užtikrinti vienas kito sąskaitą. Šiuo atveju ieškovės nurodytos aplinkybės, kad atsakovo pajamos buvo didesnės, jis papildomai daug dirbo pagal autorines sutartis, įsigyjant žemės sklypą ir namų valdą buvo panaudotos lėšos pardavus kitą atsakovo asmeninės nuosavybės teise valdomą turtą ir tai sudaro pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo. Šalys turi nepilnametį vaiką. Be to byloje nepateikta jokių įrodymų, ar atsakovas turės galimybę sumokėti kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį. Taip pat dalijant santuokoje įgytą turtą, jei turtas dalus, prioritetas teikiamas, turtą dalijant natūra. Pažymėtina, kad, vienam iš sutuoktinių priteisus turto dalį natūra, o kitam – piniginę kompensaciją, šiam gali tekti papildomai patirti ir infliacijos padarinius. Dalindamas sutuoktinių turtą teismas parinkdamas turto padalijimo būdą, teismas atsižvelgia ne tik į sutuoktinių interesus, bet ir į šalių kreditorių interesus išieškojimo procese (CK 1.5 str., 3.123 str.1d.). Apibendrindamas aukščiau aptartus šalių reikalavimus, teismas konstatuoja, kad sutuoktinių bendro turto dalys nėra lygios ir įžvelgęs poreikį nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, turtą – žemės sklypą ir namų valdą, priklausančią A. V. ir J. S.- V. bendrosios jungtinės nuosavybės teise dalija natūra, ieškovei priteisiant 1/3 dalį turto už 11 454 Eur sumą, atsakovui priteisiant 2/3 dalis turto už 22 908 Eur sumą .

Šioje byloje nustatyta, kad automobilis Mersedes Benz C200, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra asmeninė ieškovės nuosavybė, o automobilis VW Sharan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra atsakovo asmeninė nuosavybė. Nutraukiant santuoką, šalys reikalavimo dėl minėto turto padalinimo nereiškia, todėl šis turtas ir po santuokos nutraukimo išlieka asmeninė šalių nuosavybe.

Teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, turi pagrindą pripažinti, jog šalys visus kilnojamuosius daiktus yra pasidaliję iki kreipimosi į teismą dėl santuokos nutraukimo, nenurodydami ir nereikalaudami už tai vienas iš kito jokių kompensacijų.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Nutraukus santuoką tarp šalių spręstinas ir nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos klausimas. Šioje byloje nustatyta, kad mažametė M. V. faktiškai gyvena su mama. Iš Panevėžio rajono savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyriaus 2018-03-08 išvados ( b. l. 40 ) matyti, kad pas ieškovę M. V. yra sudarytos tinkamos gyvenimo ir ugdymo sąlygos. Jokių duomenų apie tai, kad ieškovė netinkamai rūpinasi savo vaiku ir netinkamai ją auklėja, byloje nėra.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 str. įtvirtinta vaiko teisė reikšti savo pažiūras visais jį liečiančiais klausimais ir būti išklausytam bet kokio jį liečiančio teisminio ar administracinio nagrinėjimo metu tiesiogiai arba per atstovą ar atitinkamą organą nacionalinių įstatymų nustatyta tvarka. CK 3.177 str. nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išsiaiškinti vaiko norus ir pažiūras nepriklausomai nuo jo amžiaus, svarbiausia, kad jis sugebėtų šiuos suformuluoti ir išreikšti. Vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, teisme turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą (CK 3.164 str.). Nepilnametė M. V. dėl savo mažametystės teismo posėdyje betarpiškai išklausyta nebuvo, jos gyvenamoji vieta dėl jau nurodytų priežasčių nustatytina su ieškove. Atsakovas neišreiškė noro pats auginti ir rūpintis dukra.

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Nustačius nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki jų pilnametystės yra konstitucinė pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d.). Konstitucinė tėvų pareiga reiškia nepilnamečių vaikų konstitucinę teisę gauti iš tėvų šį išlaikymą. Ši tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki jų pilnametystės yra nustatyta ir įstatymuose: CK 3.156 str. 2 d. ir 3.192 str. 1 d. imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Vykdydami šią prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 str. 1 d.). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium.

Išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. CK 3.192 str. 2 d. nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi pagal šią įstatymo normą, kurioje nustatyta ir tėvų galimybių pusiausvyra, išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą; mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jo teikti didesnio, tačiau tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia priteisti didesnį išlaikymą, toks didesnis išlaikymas ir turi būti priteisiamas. CK 3.192 str. 3 d. nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Ši nuostata reiškia proporcingumą ne tik nustatant vaikų poreikių ir tėvų galimybių pusiausvyrą, bet ir įvertinant abiejų tėvų galimybių teikti išlaikymą vaikams tarpusavio santykį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad proporcingumo principas yra pusiausvyra tarp vaiko poreikių ir abiejų tėvų suminės turtinės padėties, nes abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką; paskirstant nustatytą vaiko poreikiams būtiną sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios; nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių; be to, turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu. CK 3.192 str. imperatyviai nustatyta tėvų asmeninė pareiga teikti vaikams materialinį išlaikymą, kurios tėvai negali atsisakyti ar perleisti jos vykdymą kitiems asmenims. Kilus ginčui dėl išlaikymo dydžio, siekiant priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, teismas turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis. Vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis (CK 3.201 str.). Todėl teismui priimant sprendimą dėl vaiko išlaikymo dydžio, imama domėn sprendimo priėmimo momentu esanti faktinė tėvų turtinė padėtis ir esami vaiko poreikiai, o ne būsima situacija. Tai neapriboja nei vieno iš vaiko tėvų teisės kreiptis ateityje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Kaip matyti, ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai po 190 Eur kas mėnesį. Įvertinus ieškovės nurodytas pinigines sumas konkrečioms išlaidoms, ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus, jos paaiškinimus teismo posėdžio metu matyti, kad ši suma nėra padidinta, atitinka M. V. poreikius. Negalima pamiršti, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena, sveikata ir pan.), bet skiriamas dėmesys ir vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami vaikų gabumai. M. V. lanko darželį, todėl reikalingos išlaidos ne tik jos buitiniams poreikiams, bet ir lavinimui bei ugdymui, išlaidos kelionei į darželį, išlaidos laisvalaikiui ir t.t. . Taigi, ieškovės nurodytos išlaidos vaiko išlaikymui pripažintinos pagrįstomis ir būtinomis išlaidomis, todėl darytina išvada, kad M. V. išlaikymui reikalinga skirti viso 380 Eur kas mėnesį. Manytina, kad tokia suma atitinka protingumo kriterijus ir tokio amžiaus vaiko poreikius.

Vertinant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį turi būti atsižvelgiama į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, autorinį atlyginimą, pensiją, stipendiją, socialinę pašalpą; pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos: nuompinigius, dividendus ir kt.; lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; kilnojamąjį (automobilius, vertingus kilnojamuosius daiktus, brangakmenius) ir nekilnojamąjį (gyvenamuosius namus, butus, kitus pastatus, žemę, mišką ir kt.) turtą; vertybinius popierius (akcijas, obligacijas); juridinius asmenis (individualias įmones ir kt.) bei jų turtą, taip pat visas kitas pajamas.

Iš pateiktų rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų matyti, kad ieškovė ir atsakovas nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto ir po automobilį. Ieškovės pajamos apie 632 Eur per mėnesį, duomenų apie atsakovo pajamas nėra. Įvertinus tą aplinkybę, kad atsakovas neturėdamas sveikatos problemų, galėtų imtis priemonių susirasti geriau apmokamą darbą ir gauti didesnes pajamas, kurių dalį jis galėtų skirti vaiko išlaikymui. Taigi, nurodytais motyvais ir įvertinus tą aplinkybę, kad vaiko interesai yra prioritetiniai, ieškovės pajamos yra apie 632 Eur per mėnesį, ieškovei taip pat turi likti tam tikra suma pragyvenimui, iš atsakovo priteistinas išlaikymas po 190 Eur per mėnesį, išlaikymą priteisiant nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (2018-06-18) iki vaiko pilnametystės, išlaikymą uzufrukto teise pavedant tvarkyti ieškovei.

Ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2014-11-27 iki 2017-11-27- 6 840 Eur (36 mėnesius x 190 Eur). Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nurodė, kad ji viena pati rūpinosi dukters išlaikymu, atsakovas tam neskyrė jokio dėmesio. Šio fakto teisme atsakovas neginčijo, todėl teismas iš atsakovo priteisia išlaikymo įsiskolinimą už 36 mėnesius sumoje 6 840 Eur ( CK 3.200 straipsnis).

2017-11-29 Panevėžio miesto apylinkės teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones ir nuo 2017-11-27 iki teismo sprendimo priėmimo priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnametei M. V. po 100 Eur periodinėmis išmokomis. Tokiu būdu į priteisiamą išlaikymą įskaičiuotinas kas mėnesį po 100 Eur iš atsakovo priteistas išlaikymas laikotarpiu nuo 2017-11-27 iki 2018-06-17. Nustačius, kad M. V. išlaikymui reikalingų lėšų dydį priteisiamas išlaikymo įsiskolinimas 540 Eur (190-100 Eur x 6 mėn.).

Ieškovė skirtina vaiko materialinio išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnio 1dalis).

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo. Pagal CK 3.170 straipsnį tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant ir tik esant ginčams tarp tėvų, bendravimo tvarką gali nustatyti teismas. Nagrinėjamu atveju ieškovė J. S.- V. teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsakovas gali netrukdomai bendrauti su dukra. Ji pati norėtų, kad dukters ir tėvo ryšys nenutruktų. Atsakovas nereiškė reikalavimo dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Vaiko teisių apsaugos skyrius nepateikė duomenų apie tai, kad tarp sutuoktinių yra kilęs ginčas dėl bendravimo su dukra. Šiuo atveju laikoma, kad tėvų bendravimo su vaiku tvarka nustatoma šalių sutarimu.

Dėl prievolių kreditoriams. Atsakovas įpareigojimo nurodyti teismui jo turimus kreditorius nevykdė. Teismas nenustatė, kad atsakovas turi prievolių kreditoriams. Ieškovė teismui nurodė, kad ji turi kreditorių Swedbank AB banką. Kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu skola – Swedbank AB bankui susidarė tuo metu, kai šalys kartu negyveno ir ieškovė asmeniškai prisiėmė įsipareigojimus šiam kreditoriui. Todėl prievolę Swedbank AB bankui teismas pripažįsta asmenine J. S.- V. prievole. Kitų sutuoktinių galimų kreditorių teismas nenustatė. Šalys vienas iš kito išlaikymo nereikalauja, todėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymas nepriteistinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Šalims bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 88 straipsnis, 93 straipsnis, 96 straipsnis, 98 straipsnis). Ieškovė sumokėjo 50 Eur žyminį mokestį, o nuo likusios 517 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimas atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo (b. l. 12-13). Ieškovė pateikė dokumentus apie patirtas 600 Eur dydžio patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir prašė jas priteisti iš atsakovo. Iš atsakovo ieškovei priteistina 530 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio1 dalis). Iš atsakovo priteistina 400 Eur žyminio mokesčio išlaidų į valstybės biudžetą. Iš šalių lygiomis dalimis priteistinos 17,90 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei : iš kiekvieno po 8,65 Eur (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 265, 268, 269, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. S.- V, asmens kodas (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl atsakovo A. V. kaltės.

Išregistruojant santuoką A. V. palikti pavardę „V.“, J. S.- V. – „S.“.

13 000 Eur vidutinės rinkos vertės 0,1281 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 19 900 Eur vidutinės rinkos vertės pastatą- gyvenamąjį namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 830 Eur vidutinės rinkos vertės pastatą- ūkinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 587 Eur vidutinės rinkos vertės pastatą- garažą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 45 Eur vidutinės rinkos vertės kiti inžinieriniai statiniai- šulinį unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), bendros 34 362 Eur vertės nekilnojamąjį turtą ir priteisti :

A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2/3 dalis 13 000 Eur vidutinės rinkos vertės 0,1281 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 19 900 Eur vidutinės rinkos vertės pastatą- gyvenamąjį namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 830 Eur vidutinės rinkos vertės pastatą- ūkinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 587 Eur vidutinės rinkos vertės pastatą- garažą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 45 Eur vidutinės rinkos vertės kiti inžinieriniai statiniai- šulinį unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) , t. y. viso nekilnojamojo turto už 22 908 Eur sumą.

J. S.- V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti : 1/3 dalį 13 000 Eur vidutinės rinkos vertės 0,1281 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 19 900 Eur vidutinės rinkos vertės pastatą- gyvenamąjį namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 830 Eur vidutinės rinkos vertės pastatą- ūkinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 587 Eur vidutinės rinkos vertės pastatą- garažą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 45 Eur vidutinės rinkos vertės kiti inžinieriniai statiniai- šulinį unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), t. y. viso nekilnojamojo turto už 11 454 Eur sumą.

Pripažinti asmenine A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybe 1 500 Eur vidutinės rinkos vertės automobilį VW Sharan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

Pripažinti asmenine J. S.- V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybe 3 000 Eur vidutinės rinkos vertės automobilį Mersedes Benz C200, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Pripažinti asmenine J. S.- V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievole kreditoriui – "Swedbank", AB bankui, juridinio asmens kodas 112029651, iki visiško šios prievolės įvykdymo.

Nepilnamečio vaiko M. V., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti kartu su jos motina J. S.- V., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai M. V., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 190 Eur dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos – 2018-06-18 iki jos pilnametystės, išlaikymo sumas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2014-11-27 iki 2017-11-27 sumoje 6 840 Eur.

Priteisti iš A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2017-11-27 iki 2018-06-17 sumoje 540 Eur.

Ieškovė J. S.- V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skirtina vaiko M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinio išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su vaiku M. V. tvarka nustatoma šalių sutarimu.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 530 Eur bylinėjimosi išlaidas J. S.- V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir 400 Eur žyminio mokesčio ir 8,65 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (įmokos kodas 5660).

Priteisti iš J. S.- V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8,65 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, per šį teismą