- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2006-01-06
- Bylos Nr.
- N-575-306-06
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Arūnas Sutkevičius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaidos Urmonaitės (kolegijos pirmininkė), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A.G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 15 d. nutarties A.G. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
VĮ Šalčininkų miškų urėdijos miško apsaugos inžinierius 2005 m. balandžio 25 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą A.G. dėl ATPK 83¹ str. l d. numatyto teisės pažeidimo padarymo už tai, kad jis kartu su Č.F. 2005-04-16 apie 16⁰⁰ val. degino pernykštę žolę Tribonių kaime, nuo ko užsidegė didelis plotas žolės ir gaisras išsiplėtė į mišką, iš įvykio vietos pasišalino. Protokole nurodyta, kad A.G. pažeidė aplinkos ministro 1999-09-01 įsakymu Nr. 269 patvirtintus Aplinkos apsaugos reikalavimus deginant sausą žolę, nendres, šiaudus bei laukininkystės ir daržininkystės atliekas.
VĮ Šalčininkų miškų urėdijos 2005 m. balandžio 29 d. nutarimu A.G. pagal ATPK 83¹ str. l d. paskirta 400 litų bauda. Nutarime nurodyta, kad A.G. atsakomybę lengvina tai, kad jis pranešė apie gaisrą, o sunkina - tai, kad pažeidimas buvo padarytas grupės asmenų, be to pažeidimas sukėlė sunkias pasekmes ir didelį turtinį nuostolį.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas A.G. kreipėsi į administracinį teismą prašydamas panaikinti VĮ Šalčininkų miškų urėdijos 2005-04-29 nutarimą ir administracinę bylą nutraukti, nes jo veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Pareiškėjo nuomone, jis yra nubaustas nepagrįstai, kadangi jokio pažeidimo nepadarė. Paaiškino, kad pareigūnas, priimdamas jo atžvilgiu nutarimą, vadovavosi liudytojos M.S. pareiškimu. Tačiau ši liudytoja nepatvirtino mačiusi, kad nurodytą dieną 16 val. jis padegė žolę kvartale 171 skl. 5 ir kvartale 462 skl. 49. Be to, surašyti miško gaisro aktai patvirtina tik gaisro faktą, bet ne jo kaltę. Aktuose konstatuojama, kad gaisro kaltininkai nenustatyti, o gaisro kilimo vietoje nerasta priežasčių, galinčių padėti nustatyti kaltininką. Pareiškėjas pažymėjo, jog gaisro dieną 2005-04-16 jis vyko prie bendrovės sulūžusio traktoriaus kai jį pamatė urėdijos darbuotojai, tačiau su žolės deginimu jis niekaip nėra susijęs. Todėl ir iš įvykio vietos pasišalinti negalėjo. A.G. skunde taip pat nurodė, kad tą pačią dieną su V.P., kuris vairavo tokios pat markės ir spalvos džipą, medžiojo bendrovės teritorijoje. Teismo posėdyje A.G. ir jo atstovas papildomai paaiškino, kad 2005-04-16 vyko įžuvinimo darbai, apie 15 val. jis pastebėjo dūmus miško teritorijoje, todėl Č.F. pasakė nuvažiuoti į gaisro vietą. Jis nuvažiavo bei pranešė priešgaisrinei tarnybai. Tada jie su Č.F. skirtingais automobiliai važiavo gaisro link ir pamatė jų žuvininkystės ūkiui priklausantį sulūžusį traktorių. Todėl, jis žinodamas, jog iškviesta priešgaisrinė tarnyba, skubėjo prie sugedusio traktoriaus. Iki gaisravietės nuvažiavęs nebuvo. Be to, nurodė, kad jis M.S. nematė, negali paaiškinti kaip pastaroji jį galėjo matyti gaisro vietoje. Pareiškėjo nuomone, M.S. galėjo suklysti.
Šalies argumentai
VĮ Šalčininkų miškų urėdija prašė pareiškėjo skundo netenkinti. Atstovas paaiškino, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas vadovaujantis M.S. pareiškimu, kuriame ji neabejotinai nurodė betarpiškai mačiusi A.G. padegant žolę. Tai ji patvirtino ir teismo posėdyje. Todėl nėra abejonių dėl A.G. kaltės.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005 m. rugsėjo 15 d. nutartimi nutarė A.G. skundo netenkinti, VĮ Šalčininkų miškų urėdijos 2005-04-29 nutarimą skirti A.G. administracinę nuobaudą palikti nepakeistą. Teismas konstatavo, kad byloje surinkta pakankamai objektyvių ir neginčytinų įrodymų, patvirtinančių, kad A.G. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 83¹ str. l dalyje, t.y. 2005 m. balandžio 16 d. apie 16 val. degino pernykštę žolę Tribonių kaime, dėl ko užsidegė didelis plotas žolės ir gaisras išsiplėtė į mišką. Teismas pažymėjo, kad M.S. 2005-04-16 pareiškime nurodė, jog ji 2005-04-16 apie 15 val. pamatė dūmus, kylančius iš tos pusės kur yra jos motinai priklausantis žemės sklypas, pribėgusi pamatė (bendrovės duomenys neskelbiami) priklausantį šviesios spalvos džipą, netoli buvo kitas automobilis, vairuojamas Č.F., jai priėjus prie pastarųjų, šie iš karto pasišalino. Teismo posėdyje apklausta liudytoja M.S. patvirtino savo pareiškimą, be to, papildomai parodė, kad ji matė gaisro vietoje A.G. dėl to ji jokių abejonių neturi, apsirikti negalėjo. Teismas taip pat nurodė, kad įsiteisėjusiame Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005-07-04 nutarime, kuriuo buvo panaikintas 2005-04-29 nutarimas, priimtas Č.F. atžvilgiu, konstatuota, jog liudytoja M.S. patvirtino, kad žolę padegė su šviesiu džipu atvažiavęs A.G. Teismas nurodė, kad liudytojos M.S. parodymus patvirtina ir Šalčininkų miškų urėdijos girininko pavaduotojo Viliaus Bereznausko tarnybinis pranešimas bei teisme jo duoti paaiškinimai. V.Bereznauskas teismui parodė, jog gaisro vietoje A.G. pripažino, jog degino pernykštę žolę kitame kanalo krašte. Padegimo faktą patvirtina miško gaisro aktas. Teismas vertino, kad šie įrodymai yra nuoseklūs, logiški, vieni kitus papildantys. Byloje nenustatyta juos paneigiančių faktinių aplinkybių. Nenustatyta ir aplinkybių, kurios leistų abejoti nurodytų asmenų objektyvumu bei suinteresuotumu bylos baigtimi. Tuo tarpu pareiškėjo A.G. įvykio aplinkybių aiškinimas prieštaringas ir nepagrįstas objektyviais įrodymais. Tiek A.G., tiek Č.F. prieštaringai aiškina aplinkybes - neaišku kuris iš jų pamatė kylančius dūmus, kas iš jų važiavo į gaisro vietą ir pan. Pareiškėjo prašymu byloje apklausti liudytojais (duomenys neskelbiami) darbininkai Č.S., I.L., V.B. teismui nenurodė jokių aplinkybių, kurios leistų paneigti A.G. padarytą pažeidimą. Teismas taip pat vertino, kad A.G. nurodyta aplinkybė, jog M.S. galėjo matyti kitą tos pačios markės automobilį, medžiojusį tą dieną ūkio teritorijoje, neįrodo jo nekaltumo dėl padaryto teisės pažeidimo. Į bylą pateiktas medžioklės lapas nagrinėjamu atveju įrodomosios reikšmės neturi. Skunde pareiškėjas nurodė V.P., kuris vairuodamas tokios pat markės ir spalvos džipą, medžiojo pagal minėtą medžioklės lapą, tačiau pareiškėjas neparašė jo apklausti teisme liudytoju. Teismas priėjo išvados, kad A.G. administracinėn atsakomybėn patrauktas pagrįstai.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas A.G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 15 d. nutartį ir bylą nutraukti. Taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir į posėdį iškviesti liudytoją V.P., kadangi jo parodymai gali turėti įtakos teisingam šios bylos išsprendimui. Apelianto nuomone, teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Paaiškina, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nėra nurodyta, kokius aplinkos ministro 1999 m. rugsėjo l d. įsakymu Nr. 269 patvirtintų Aplinkos apsaugos reikalavimų deginant sausą žolę, nendres, šiaudus, bei laukininkystės ir daržininkystės atliekas punktus jis pažeidė, todėl jam pareikštas kaltinimas yra nekonkretus. Taip pat paaiškina, kad miško gaisrų aktuose Nr. l ir Nr. 2 aiškiai nurodyta, kad gaisro kilimo vieta nerasta, o gaisro kaltininkai nenustatyti. Miškų gaisrų aktuose nurodžius, jog nėra nustatyta jokių gaisro priežastis galinčių atskleisti aplinkybių ir nėra kaltininko, darytina išvada, kad jame nurodyta gaisro priežastis „padegimas“ tėra subjektyvus pareigūno spėjimas. Apelianto teigimu, miško gaisro aktai įrodo tik vieną aplinkybę - kad miškas degė dvejose vietose. A.G. atkreipia dėmesį, kad jo kaltė yra grindžiama tik vienintelės liudytojos M.S. paaiškinimais. Tačiau jos parodymai yra priešingi, prieštarauja jo parodymams, kad jis jokios žolės ar miško 2005 m. balandžio 16 d. nepadeginėjo, jis gaisrų kilimo metu vadovavo (darbovietės duomenys neskelbiami) vykdomiems įžuvinimo darbams, kurie vyko kitoje negu kilę gaisrai vietoje, ir tai patvirtina šiuos darbus atlikę bendrovės darbuotojai Č.S., I.L., V.B. bei Č.F. Teismas neteisingai vertino liudytojų parodymus, nes net keturi liudytojai paliudijo, kad jis gaisro kilimo metu buvo ne gaisro vietose. M.S. pirmame pareiškime nurodė nenuoseklias ir neišsamias aplinkybes - tik tai, kad netoli gaisro vietos buvo šviesus džipas ir kitas raudonas automobilis ir šie automobiliai, liudytojai bėgant link jų, išvažiavo. Todėl liudytoja ne tik nematė, kas konkrečiai tariamai padegė jos žemės sklype esančią žolę, bet ji net nematė, kas vairavo tariamai jos matytus automobilius. M.S. pareiškimą reikėtų vertinti kritiškai, kadangi jame pateikiama informacija yra paremta spėlionėmis, o ne objektyviu tikrų žinių ir faktų įvertinimu. Apeliantas pažymi, kad kitoje byloje sprendžiant Č.F. atsakomybės už tą patį pažeidimą klausimą ji nurodė dar kitokias aplinkybes, t. y. teigė, kad gaisro vietoje Č.F. vis dėlto buvo, tačiau jis žolės nedegino. Šios aplinkybės patvirtina, kad liudytojos parodymai apie gaisro aplinkybes po gaisro nuolat keitėsi. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad byloje yra pateikti duomenys apie atstumus nuo M.S. sodybos bei tos vietos iš kur ji teigia mačiusi pareiškėją, iki M.S. priklausančio žemės sklypo, kuris degė, bei nuo M.S. žemės sklypo iki miško, kur kilo dar du kiti gaisrai. M.S. teigia, jog nuo kiosko ar savo sodybos ji matė prie jos sklypo esančiuose automobiliuose sėdinčius žmones, pareiškėją ir Č.F. Tačiau nuo kiosko ir nuo jos sodybos atstumas iki žemės sklypo yra apie 950-800 m., todėl realiai ji nieko negalėjo matyti. Be to, M.S. teismo posėdyje nurodė, kad pareiškėjo iki įvykio nepažinojo, tačiau iš karto po įvykio rašytame pareiškime nurodė, kad įvykio vietoje buvo (duomenys neskelbiami) direktorius A.G. Teismo posėdyje M.S. pripažino, kad ji nematė pareiškėjo padegant jos žemės sklypą, nors vėliau ir vėl tvirtino, kad pareiškėjas padegė žemę. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad žolė buvo padegta mažiausiai dvejose vietose, tiek M.S. žemės sklype, tiek šalia miško. Administracinio teisės pažeidimo protokolas jam yra surašytas ne už M.S. žemės sklype esančios žolės deginimą, bet už žolės, esančios šalia miško, padegimą, dėl ko tariamai užsidegė ir pats miškas. Tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad miškas užsidegė nuo M.S. žemės sklypo. Apelianto teigimu, gaisro židiniai buvo kitoje kanalo pusėje, o UAB (duomenys neskelbiami) teritorijoje esanti žolė užsidegė tik dėl kitoje kanalo pusėje kilusio gaisro. M.S. teiginiai, kad ji ne vieną kartą UAB (duomenys neskelbiami) darbuotojų prašė nedeginti žolės, nesusiję su 2005 m. balandžio 16 d. gaisrais. A.G. pažymi, jog neatitinka tikrovės ir M.S. teiginiai, kad ji matė pareiškėją padegant žolę, o paskui pasišalinant džipu, kuris stovėjo ant šalia kanalo išilgai einančio keliuko. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad tiek liudytojos tariamai padegtas laukas, tiek nuo lauko už 1600 m. degę miško kvartalai yra kitoje kanalo pusėje negu keliukas, ant kurio tariamai stovėjo pareiškėjo visureigis tuo metu, kai pareiškėjas padeginėjo žolę. Todėl realiai buvo neįmanoma perplaukti kanalą, padegti žolę, nubėgti 1600 m. ir padegti prie miško žolę (dėl ko užsidegė du miško kvartalai), o po to vėl grįžti atgal prie visureigio ir su juo pasišalinti. Apeliantas taip pat pažymi, jog jis teismui nurodė ir pateikė įrodymus, kad tokios pačios spalvos, tokio pačio modelio ir turinčių tokius pačius skaičius numeryje automobiliu 2005 m. balandžio 16 d. UAB (duomenys neskelbiami) teritorijoje, šalia kurios ir vyko gaisrai, medžiojo V.P. Esant tokioms aplinkybėms, yra tikimybė, kad liudytoja M.S. galėjo matyti visai ne jo, o V.P. priklausiusį visureigį. Apelianto nuomone, teismas turėjo savo iniciatyva iškviesti liudyti V.P. ir jį apklausti. V.G. paaiškina, kad jis bendrauja su V.P. ir jis jam yra nurodęs, kad tą dieną medžiodamas ir pravažiuodamas keliuku šalia tvenkinių jis matė dvi moteris deginančias žolę. Apelianto įsitikinimu, V.P. reikėtų apklausti byloje apeliacinės instancijos teisme. Apeliantas taip pat pažymi, jog byloje yra nustatyta, kad miškas degė jau 15 val. 35 min., o jis yra kaltinamas padegęs mišką 16 val., todėl jis negalėjo padegti to pačio jau degančio miško. Apeliantas paaiškina, kad jis gaisro metu apie gaisrą ir apie žolės deginimą nekalbėjo nei su vienu iš miškų urėdijos pareigūnų. Todėl nepagrįstas pareigūno teiginys, kad pareiškėjas pasišalino iš įvykio vietos. Taip pat paaiškina, kad jis niekada neprisipažino deginęs žolę 2005 m. balandžio 16 d. Po gaisrų praėjus kelioms dienoms bendraujant su miškų urėdijos pareigūnais ir teismo posėdyje jis davė nuoseklius paaiškinimus, kad UAB (duomenys neskelbiami) bendrovės darbuotojai kartais, bet ne 2005 m. balandžio 16 d., degino nendres bei kitas augalininkystės atliekas, tačiau tai buvo atliekama griežtai laikantis aplinkos apsaugos reikalavimų. Teismas nepagrįstai jo paaiškinimus vertino kaip prieštaringus ir nesutampančius su Č.F. parodymais. Pažymi, jog gaisro dūmus matė tiek jis, tiek Č.F., tiek kiti darbuotojai, todėl nėra jokio skirtumo, kuris iš jų dūmus pamatė pirmas. Apelianto nuomone, visos skunde išdėstytos aplinkybės, paneigia jo kaltę, todėl skundžiama teismo nutartis ir nutarimas skirti administracinę nuobaudą turėtų būti panaikinti.
VĮ Šalčininkų miškų urėdija prašo pareiškėjo A.G. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 15 d. nutartį. Institucijos nuomone, pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad protokole nei nutarime nėra nurodyti konkretūs žolės degimo aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimai. Miškų urėdija taip pat paaiškina, kad pareiškėjo prašymu byloje buvo apklausti (duomenys neskelbiami) darbuotojai Č.S., I.L., V.B. Tačiau šių liudytojų parodymus reikia įvertinti kritiškai, kadangi visi jie yra pavaldūs (duomenys neskelbiami) A.G. Jų parodymai prieštarauja faktams, išdėstytiems dokumentuose, kurie yra byloje. Visi žuvininkystės ūkio darbuotojai patvirtino, kad 2005 m. balandžio 16 d. direktorius A.G. pastoviai buvo visą laiką šalia jų, niekur nebuvo išvykęs. Bet pats pareiškėjas A.G. skunde nurodė kad jis tą dieną kartu su V.P. medžiojo bendrovės teritorijoje. Teismo posėdyje nei vienas liudytojas nepatvirtino, kad 2005 m. balandžio 16 d. žuvininkystės ūkio teritorijoje matė kitą automobilį, panašų į pareiškėjo automobilį. Faktą, kad A.G. automobilis buvo gaisro įvykio vietoje, patvirtino liudytoja M.S. Be to, VĮ Šalčininkų miškų urėdijos darbuotojas V.Bereznauskas 2005-04-28 tarnybiniame pareiškime nurodė, kad užsiminus apie padegtą žolę pats direktorius teigė, kad žolę degino tik priešingoje nuo miško griovio pusėje. Miškų urėdijos nuomone, teismas padarė tinkamas išvadas pagal byloje surinktus įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 83¹ str. 1 d. nustato, kad sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimas pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus užtraukia baudą piliečiams nuo penkiasdešimties iki keturių šimtų litų ir pareigūnams - nuo vieno šimto iki penkių šimtų litų.
Kaip matyti iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 1999 m. rugsėjo 1 d. įsakymo Nr. 269 „Dėl Aplinkos apsaugos reikalavimų deginant sausą žolę, nendres, šiaudus bei laukininkystės ir daržininkystės atliekas patvirtinimo“ turinio, sausą žolę leidžiama deginti, bet būtina laikytis tam tikrų taisyklių.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 9 str. 1 d. numato, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.
Sistemiškai vertinant šias teisės normas akivaizdu, kad siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 83¹ str. 1 d. nepakanka nustatyti tik gaisro faktą, ir asmenį, susijusį su gaisro kilimu. Būtinai turi būti konstatuota, kokias konkrečias pažeidė asmuo degindamas sausą žolę, nendres, nukritusius medžių lapus, šiaudus, laukininkystės ir daržininkystės atliekas, o taip pat turi būti įrodyta ir to asmens kaltė.
Administracinių teisės pažeidimo protokolas surašytas netinkamai – jame nėra įvardintos konkrečios taisyklės, kurias pažeidė A.G. Tuo yra pažeistas Administracinių teisės pažeidimų kodekso 260 str. 1 d., bei apribotos asmens teisės į gynybą. Iš bylos medžiagos galima spėti, kad A.G. nubaustas už tai, kad jis degino nenupjautas, nesugrėbtas (nesurinktas) į krūvas žolę, nendres, t.y. pažeidė paminėtu 1999 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. 269 patvirtintų „Aplinkos apsaugos reikalavimų deginant sausą žolę, nendres, šiaudus bei laukininkystės ir daržininkystės atliekas“ 2 p. ir 3 p. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus konstatuoja, kad byloje esančių įrodymų nepakanka konstatuoti, kad A.G. pažeidė šiuos reikalavimus. Miško priežiūros pareigūnai gaisro kilimo ir A.G. veiksmų nematė. M.S. neparodė, kad A.G. pažeidė kokias nors „Aplinkos apsaugos reikalavimų deginant sausą žolę, nendres, šiaudus bei laukininkystės ir daržininkystės atliekas“ normas.
Teismas taip pat atmeta M.Spirgulevič parodymus, kad ji matė, kaip A.G. padegė „žemę“ (b.l. 48). 2005-04-18 ji paaiškino, kad pamačiusi dūmus savo žemėje ji atbėgo į gaisro vietą. Ten ji pamatė automobilius. Jai pribėgus prie automobilių automobiliai nuvažiavo. Vienas automobilis priklausė (duomenys neskelbiami) direktoriui (b.l. 25-26). Pirmą kartą teikdama paaiškinimus M.S. neparodė, kad ji matė A.G., kad jis padegė žolę, pažeisdamas konkrečias 1999 m. rugsėjo 1 d. įsakymo Nr. 269 nuostatas. 2005-06-21 apklausiama teisme M.S. teigė, kad ji bėgdama gaisro link pamatė automobilius, kurie nuvažiavo. A.G. sėdėjo automobilyje (b.l. 48). Tik vėliau apklausiama ji teigė, kad „matė, kaip A.G. padegė žemę“. Teismas vertina, ši liudytoja davė nenuoseklius ir prieštaringus parodymus. Vien tik prieštaringų ir nenuoseklių asmens paaiškinimų pagrindu asmens kaltė negali būti grindžiama.
A.G. pripažinimas V.Bereznauskui, jog degino pernykštę žolę kitame kanalo krašte šioje byloje esminės reikšmės neturi, kadangi pats savaime deginimas pernykštės žolės atsakomybės pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 83¹ str. 1 d. neužtraukia. Byloje nėra įrodymų, kad A.G. buvo pripažinęs, kad pažeidė kokias nors 1999 m. rugsėjo 1 d. įsakymo Nr. 269 normas.
Byloje esančios abejonės vertinamos asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn naudai. Byloje nėra įrodyta, kad A.G. padegė sausą žolę, nendres, nukritusius medžių lapus, šiaudus, laukininkystės ir daržininkystės atliekas nesilaikydamas aplinkos apsaugos reikalavimų. Todėl jo atsakomybė pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 83¹ str. 1 d. negalima.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu, Administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 p. teisėjų kolegija
nutaria:
A.G. apeliacinį skundą patenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 15 d. nutartį ir Šalčininkų miškų urėdijos 2005 m. balandžio 29 d. nutarimą panaikinti, o administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Nutarimas neskundžiamas.