- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-29
- Bylos Nr.
- 2S-746-585/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-12177-2011-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Zelianka
- Pareiškėjas
- B. V.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Vytautas Zelianka, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo B. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo B. V. skundą suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl nutarimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas B. V. pateikė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti LR generalinio prokuroro 2011-07-21 nutarimą, kuriuo buvo atsisakyta kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-78-836/2011, išnagrinėtoje Kėdainių rajono apylinkės teisme pagal ieškovo DNSB „Jaunatvė“ ieškinį atsakovui B. V. dėl įsiskolinimo priteisimo, kurioje Panevėžio apygardos teismas 2011-05-03 nutartimi Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011-01-27 sprendimą paliko nepakeistą. Į generalinį prokurorą pareiškėjas kreipėsi remdamasis CPK 366 str. 9 p. Prašyme nurodė, kad apylinkės teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų, yra nauja bylos aplinkybė – sklypai prie namų pradedami projektuoti, ieškovas aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą ir kitus duomenis, teismas kaip valstybės institucija neatliko savo funkcijos.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo LR generalinė prokuratūra atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad skundžiamame nutarime išsamiai išanalizuotos visos pareiškėjo prašyme nurodytos aplinkybės ir šiuos klausimus reglamentuojantys teisės aktai. Šiame nutarime nenustatytas teisinis pagrindas inicijuoti proceso atnaujinimą civilinėje byloje, kadangi nėra būtinos teisės aktais nustatytos sąlygos – viešojo intereso. Pareiškėjas nepateikė jokių pagrįstų argumentų, paneigiančių ginčijamame nutarime padarytas išvadas, išskyrus prie skundo pridėtame prašyme teismui išdėstytus bendro pobūdžio deklaratyvius teiginius, nesiejant jų su konkrečiomis bylos aplinkybėmis.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 2 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas sutiko su ginčijamame nutarime padaryta išvada dėl viešo intereso nebuvimo, nurodydamas, kad Kėdainių rajono apylinkės teisme išnagrinėta byla esminės reikšmės asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams neturi, kadangi byla buvo nagrinėjama dėl įsiskolinimo priteisimo, buvo sprendžiami privatūs šalių interesai. Teismas nurodė, kad pagal CPK 443 str. nustatytą reglamentavimą pareiškėjas pats CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu negali kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo. Kadangi pareiškėjas prašyme prokurorui iš esmės nurodė teisinius argumentus ir faktines aplinkybes, kurie buvo teismų įvertinti priimant procesinius sprendimus, apylinkės teismas sprendė, kad vien tai, jog pareiškėjas nesutinka su teismų procesinių sprendimų argumentais, nėra aplinkybė, sudaranti pagrindą generaliniam prokurorui kreiptis dėl proceso atnaujinimo byloje. Teismo nuomone, pareiškėjas nepagrindė konkrečiomis bylos aplinkybėmis, kuo jo keliami klausimai turi esminės reikšmės asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams, todėl pareiškėjo veiksmus vertino tik kaip siekį pakartotinio bylos nagrinėjimo.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį. Atskirajame skunde pareiškėjas iš esmės remiasi pirmos instancijos teismui pateiktame skunde nurodytomis aplinkybėmis, pakartotinai pateikdamas faktinį bei teisinį ginčo situacijos vertinimą, kreipimosi į įvairias valstybės institucijas esmę, eigą, skundą iš esmės grįsdamas vieninteliu argumentu, kad apylinkės teismas nepagrindė savo teiginių, kuriais remiantis atmetė apelianto skundą dėl generalinio prokuroro 2011-07-21 nutarimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo LR generalinė prokuratūra prašo apelianto atskirąjį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Pažymi, kad su apelianto argumentu dėl skundžiamos nutarties nepagrįstumo negalima sutikti, kadangi pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjęs apelianto skundą, nutarties motyvuojamojoje dalyje pateikė svarius argumentus, kuriais remiantis netenkino apelianto skundo. Suinteresuoto asmens nuomone, skunde nėra jokių duomenų, paneigiančių teismo padarytą išvadą, kad apelianto prašymas dėl proceso atnaujinimo nepagrįstas jokiomis konkrečiomis bylos aplinkybėmis, kurios liudytų apie viešojo intereso buvimą nagrinėjamu atveju, priešingai, iš nustatytų bylos aplinkybių matyti, kad apelianto situacija liečia jo privačius interesus, kuriuos jis bando apginti pasitelkęs viešojo intereso institutą.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, bylos medžiagą, daro išvadą, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas privalėjo tenkinti pareiškėjo B. V. skundą dėl LR generalinio prokuroro 2011-07-21 nutarimo, kuriuo buvo atsisakyta kreiptis dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal jo 2011-06-22 prašymą, panaikinimo.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad proceso atnaujinimas dėl užbaigtose civilinėse bylose priimtų įsiteisėjusių teismų sprendimų yra išimtinė civilinio proceso stadija. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad šį institutą įstatymų leidėjas vertina kaip ekstraordinarų būdą peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Proceso atnaujinimo institutas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (LAT 2005-03-23 nutartis c.b. Nr. 3K-3-188/2005, 2006-05-29 nutartis byloje Nr. 3K-3-356/2006, 2008-01-21 Nr. 3K-7-57/2008).
CPK 365 str. 2 d. nuostata, kuria suteikiama galimybė generaliniam prokurorui inicijuoti proceso atnaujinimą, yra bendrosios taisyklės, kad procesas gali būti atnaujinamas tik šalių, trečiųjų asmenų bei neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų (jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl jų teisių ar pareigų) iniciatyva (CPK 365 str. 1 d.), išimtis, įstatymų leidėjo suteikta siekiant apsaugoti viešąjį interesą. Taigi generalinis prokuroras šią įstatymų leidėjo jam suteiktą teisę gali įgyvendinti tik esant dviem sąlygoms: 1) esant rimto pagrindo manyti, kad egzistuoja aplinkybės, sudarančios bent vieną iš CPK 366 str. 1 d. 1-9 p. numatytų proceso atnaujinimo pagrindų, ir 2) esant būtinybei proceso atnaujinimo instituto pagalba apginti viešąjį interesą. Atsižvelgiant į išimtinį proceso atnaujinimo instituto pobūdį, taip pat į tai, kad generalinio prokuroro teisė (ir pareiga) inicijuoti proceso atnaujinimą yra bendrųjų civilinio proceso principų išimtis, akivaizdu, kad viešojo intereso sąvoka CPK 365 str. 2 d. prasme negali būti aiškinama plečiamai, kaip įpareigojanti generalinį prokurorą kreiptis į teismą bet kuriuo atveju, kai byloje dalyvavusiems asmenims kyla abejonių byloje priimtų sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Proceso įstatymuose teismų sprendimų kontrolei nustatyta speciali – instancinė tvarka, kuria turi galimybę naudotis byloje dalyvaujantys asmenys, nesutinkantys su byloje priimtais teismų sprendimais. Nors viešojo intereso sąvoka yra neišvengiamai plati, ir apie viešojo intereso egzistavimą turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju, akivaizdu, kad viešojo intereso gynimas negali būti tapatinamas vien tik su konkretaus asmens teisių ar interesų gynimu, jis turi būti susijęs su neindividualizuotu visos visuomenės, jos dalies ar tam tikrų asmenų grupių socialiai vertingų teisių bei interesų pažeidimo pašalinimu. Kadangi teisė inicijuoti proceso atnaujinimą generaliniam prokurorui suteikta viešojo intereso apsaugos tikslais, šia teise generalinis prokuroras negali naudotis vien siekdamas apginti byloje dalyvavusio privataus asmens interesus, ypač tais atvejais, kai tokiam asmeniui buvo sudarytos visos galimybės savo interesus procese ginti savarankiškai.
Ginčas civilinėje byloje Nr. 2-78-836/2011 buvo kilęs dėl apelianto įsiskolinimo pagal pateiktas sąskaitas už komunalines paslaugas ir atliktus gyvenamojo namo einamuosius remonto darbus, t.y. ginčo pagrindas yra išimtinai asmeninio pobūdžio, neturintis jokių viešojo intereso požymių. Be to, kaip matyti iš pareiškėjo skundo pirmosios instancijos teismui, pareiškėjas pats neneigė viešojo intereso nebuvimo nagrinėjamu atveju, nurodydamas, kad CPK 366 str. nenumato sąlygos kreiptis į LR generalinį prokurorą tik tada, kai byla domisi visa visuomenė, todėl, jo nuomone, visais skunde keliamais klausimais generalinis prokuroras turi pasisakyti. Tačiau tiek skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje, tiek atsiliepime į atskirąjį skundą pagrįstai atkreipiamas dėmesys į tai, kad generalinis prokuroras inicijuoti proceso atnaujinimą gali tik esant būtinai teisės aktais nustatytai sąlygai – viešajam interesui apsaugoti, todėl byloje nesant duomenų, leidžiančių teigti, kad civilinėje byloje Nr. 2-78-836/2011 apeliacinės instancijos teismo priimto sprendimo panaikinimu būtų suinteresuotas ne tik pareiškėjas B. V., bet ir visuomenė ar jos dalis, kurios interesą įstatymų nustatyta tvarka turėtų ginti generalinis prokuroras, pateikdamas teismui prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje, apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto atskirąjį skundą kaip nepagrįstą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo teisinė galia saisto ne tik bylos šalis, bet ir generalinį prokurorą, todėl ne bet kuri abejonė byloje priimto teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu gali būti pagrindu kreiptis į teismą prašant atnaujinti procesą dėl aiškios teisės normos taikymo klaidos, o nepalankus vienai iš bylos proceso šalių teismo sprendimas savaime nereiškia nei teismo sprendimo neteisėtumo, nei byloje esančio viešojo intereso bei jo ignoravimo. Atkreiptinas apelianto dėmesys, jog jis civilinės bylos Nr. 2-78-836/2011 nagrinėjime dalyvavo asmeniškai, jam buvo suteikta galimybė pasinaudoti apeliacijos teise, kuria jis ir pasinaudojo. Taigi apeliantui nebuvo kokiu nors būdu apribota galimybė ginti galimai savo pažeistas teises. Aplinkybė, jog apeliantas nesutinka su teismų procesiniais sprendimais iš esmės tuo pagrindu, kad buvo tenkintas jo atžvilgiu pareikštas ieškinys, kaip minėta, nesudaro pagrindo abejoti sprendimų teisėtumu bei pagrįstumu ar bylą nagrinėjusių teismų nešališkumu.
Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ginčijama teismo nutartimi pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą, nenustatęs įstatymo nustatytų pagrindų generaliniam prokurorui kreiptis dėl proceso byloje atnaujinimo. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 336 str., 337 straipsnio 1 d. 1 p., 339 str., apeliacinės instancijos teismas,
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.