Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2016-11-14 · Administracinė byla Nr. eAS-744-492/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-11-14
Bylos Nr.
eAS-744-492/2016
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01101-2016-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Artūras Drigotas (pirm.), Dainius Raižys, Virginija Volskienė (pran.)
Pareiškėjas
A. K.
Atsakovas
Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Trečiasis asmuo
D. V., A. K., D. S., E. M.
Kategorijos
  • 63.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. eAS-744-492/2016Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01101-2016-6Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2016 m. lapkričio 14 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. K. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims D. V., A. K., D. S. ir E. M. dėl aktų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja A. K. per atstovą elektroninėmis ryšio priemonėmis 2016 m. birželio 17 d. išsiuntė skundą, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ir ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyriaus vedėjo 2016 m. gegužės 19 d. įsakymo Nr. 10VĮ-321-(14.10.2.) „Dėl (duomenys neskelbtini) žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“, dalį, kurioje buvo patvirtinti ginčijami laisvos žemės fondo žemės plotai Nr. 460, Nr. 461, Nr. 465, Nr. 75-2, Nr. 452, Nr. 68 ir Nr. 69; 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. birželio 1 d. atsakymą Nr. 1SS-1736-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“; 3) pripažinti, kad Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir Birštono skyriaus vedėjo 2015 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. 10VĮ-850-(14.10.2.) „Dėl (duomenys neskelbtini) nustatytų laisvos valstybinės žemės plotų plano patvirtinimo“ patvirtinti laisvos žemės fondo žemės plotai Nr. 460, Nr. 461 ir Nr. 465 buvo suprojektuoti pažeidžiant A. K. pirmumo teisę nuomoti šiuos plotus, bei atkurti pažeistą teisę; 4) pripažinti, kad nepagrįstai pareiškėjai nebuvo išnuomoti laisvos žemės fondo žemės plotai Nr. 75-2, Nr. 452, Nr. 68 ir Nr. 69, bei atkurti pažeistą teisę.

Šalies argumentai

A. K. taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos uždrausti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su laisvos žemės fondo žemės plotais Nr. 460, Nr. 461, Nr. 465, Nr. 75-2, Nr. 452, Nr. 68 ir Nr. 69, esančiais (duomenys neskelbtini).

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 22 d. nutartimi pareiškėjos skundą atsisakė priimti ir pasiūlė jai kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir jos padaliniai, kaip viešieji asmenys, vykdo dvejopas funkcijas. Be tam tikrų valdžios, t. y. viešojo administravimo, funkcijų jie vykdo ir ūkinę–komercinę veiklą, dalyvauja civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip civilinių teisinių santykių subjektai. Dalyvaudama šiuose santykiuose, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir jos skyriai atlieka veiksmus ir priima sprendimus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys tam tikrus civilinius teisinius santykius (subjektines civilines teises bei pareigas). Viešojo administravimo institucijų veikla, šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose, negali būti pripažinta viešuoju administravimu. Administravimo institucija tokiu atveju veikia ne kaip viešojo administravimo subjektas, o kaip civilinių teisinių santykių subjektas ir jos priimti aktai (atlikti veiksmai), dalyvaujant tokiuose santykiuose, nepakeičia tų santykių pobūdžio. Jei ginčas kyla iš civilinių teisinių santykių, tai nepriklausomai nuo to, jog viena šio ginčo šalis yra viešojo administravimo institucija, jis laikytinas civiliniu ir nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 11 d. nutartį, priimtą byloje UAB „Nuaras“ prieš Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją; 2008 m. liepos 29 d. nutartį, priimtą byloje viešoji įstaiga „Alytaus regioninė televizija“ prieš Alytaus miesto savivaldybės tarybą; 2007 m. spalio 8 d. nutartį, priimtą byloje Aukštaitijos nacionalinio parko direkcija prieš Utenos apskrities viršininko administracija; 2006 m. rugpjūčio 30 d. nutartį, priimtą byloje J. B. prieš Klaipėdos apskrities viršininko administraciją, valstybės įmonę Registrų centrą).

Teismas padarė išvadą, kad pareiškėja nesutinka, jog su ja nebuvo sudarytos valstybinės žemės nuomos sutartys. Teismo nuomone, A. K. skundas yra civilinio pobūdžio ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ir ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyrius atliko veiksmus ne kaip subjektas, vykdantis įstatymu priskirtas viešojo administravimo funkcijas, o kaip civilinių santykių subjektas, todėl keliamas ginčas turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnis). Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir A. K. pasiūlė dėl sutarčių keitimo kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.

III.

Pareiškėja padavė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį.

A. K. paaiškina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 ir 2 dalys bei 22 straipsnio 1 dalis suponuoja išvadą, jog administraciniai teismai gali nagrinėti bylas dėl viešojo administravimo subjektų veiksmų, neveikimo ar vilkinimo, kuriais buvo (galėjo būti) pažeistos asmens teisės ar laisvės. A. K. skundžia viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ir veiksmų teisėtumą. Jos nuomone, teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes: pareiškėja 2016 m. birželio 7 d. skunde nesutiko ne su tuo, kad su ja nebuvo sudarytos valstybinės žemės nuomos sutartys; ji teigė, kad buvo pažeista A. K. įstatymu jai nustatyta pirmumo teisė nuomotis laisvos žemės fondo žemės plotus Nr. 460, Nr. 461 ir Nr. 465 bei kad valstybinės žemės nuomos organizatorius nepagrįstai pareiškėjai nuomai nesuprojektavo laisvos žemės fondo žemės plotų Nr. 75-2, Nr. 452, Nr. 68 ir Nr. 69.

Remdamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio ir 5 straipsnio 1 dalies nuostatomis, A. K. tvirtina, kad asmuo, nusprendęs kreiptis į teismą, turi nurodyti kokias teises jis gina, taip pat įrodyti, kad jo teisės buvo pažeistos. Pareiškėja siekė, kad teismas pripažintų, jog buvo pažeistas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnis, reglamentuojantis pirmumo teisę išsinuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus kaimo vietovėje. A. K. taip pat prašė pripažinti, kad administravimo subjektas viršijo kompetenciją ir įstatymo jam suteiktas teises ir nepagrįstai be jokio pagrindo nesuprojektavo pareiškėjai laisvos žemės fondo žemės plotų Nr. 75-2, Nr. 452, Nr. 68. Nr. 69.

Specialioji teisėjų kolegija yra ne kartą pažymėjusi, kad valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiai, nepaisant pardavimo ar nuomos subjektų teisinio statuso bei to, jog sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų. Valstybinę žemę parduodantis (nuomojantis) subjektas šiuose santykiuose veikia ne kaip viešojo administravimo subjektas, o kaip civilinių teisinių santykių dalyvis, įgyvendinantis atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 9 d. nutartį byloje Nr. T-74, 2013 m. liepos 10 d. nutartį byloje Nr. T-84 ir kt.). Atkreipia dėmesį, kad A. K. ginčija ne žemės nuomos sutarčių sudarymo faktą, o 2015 m. gruodžio 22 d. susirinkimo metu vykusio pretendentų valstybinės žemės nuomai pirmumo teisės, renkantis žemės plotus, pažeidimą bei nepagristus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos veiksmus. Taigi, konkrečiu atveju civiliniai teisiniai (nuomos) santykiai dar nėra susiklostę. Nors valstybinės žemės nuoma yra civilinis sandoris, tačiau prieš sudarant tokį sandorį, yra atliekamos specialių teisės aktų reglamentuotos viešojo administravimo procedūros, kurių metu įgalioti viešojo administravimo subjektai suformuoja atitinkamus sklypus, nustato, ar egzistuoja teisės aktuose numatytos sąlygos sklypų nuomai, parengia reikiamus dokumentus ir atlieka kitus būtinus veiksmus. Pareiškėjos skundas iš esmės buvo susijęs su viešojo administravimo procedūrų vykdymu. A. K. nuomone, atsakovas, kaip atsakingas viešojo administravimo subjektas, netinkamai atliko savo funkcijas, t. y. pažeidė jos pirmumo teisę sklypų nuomai bei nepagrįstai nesuteikė nuomai tam tikrų žemės plotų, kurie teisėtai galėjo būti suteikti pareiškėjai. Kadangi aptariamame ginče dominuoja administraciniai teisiniai aspektai, jis turi būti nagrinėjamas administraciniame teisme. Be to, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. birželio 1 d. sprendime Nr. 1SS-1736-(7.5.) nurodyta, kad jis gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas Nr. XII-2399). Vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, kuris nustato šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija išnagrinėjo pareiškėjos atskirąjį skundą, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, galiojusio iki 2016 m. liepos 1 d., nustatytas procesines taisykles.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas yra Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 22 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjos skundą, nustačius, kad jis nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Lietuvos įstatymų leidėjas teisės kreiptis į administracinį teismą ribojimus iš esmės įtvirtino Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5, 23, 24, 33 ir 39 straipsniuose. Aiškindamas minėtas nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą akcentavo, kad skundo, atitinkančio Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytus reikalavimus, pateikimas yra būtina sąlyga teismui teisingai išspręsti skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-86/2009). Pabrėžtina, jog skundo (prašymo) priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo (prašymo) atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-460/2010). Teismas, sprendžiantis skundo (prašymo) priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-244/2012). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą). Jei teismas prieš priimdamas skundą (prašymą) nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą).

Kalbant apie skundo reikalavimą, t. y. tai, kokį sprendimą teismo prašoma priimti, reikia pažymėti, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog skundo reikalavimas turi atitikti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas, reglamentuojančias teisę kreiptis į teismą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnis), teismo kompetencijos ribas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3, 15 straipsniai), teismo priimamų sprendimų rūšis (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88–91 straipsniai) bei jų vykdymo tvarką (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 97 straipsnis) (žr., pvz., 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-94/2009). Suinteresuotas asmuo teisme gali pareikšti tik tokį reikalavimą ir prašyti taikyti tik tokį teisminės gynybos būdą, kuris, pirma, atitiktų įstatymais viešojo administravimo subjektui suteiktus įgalinimus ir jų neviršytų, antra, atitiktų bendruosius reikalavimus, keliamus teisinės gynybos būdams, kuriuos gali taikyti teismas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad tiek administraciniai teismai, tiek bendrosios kompetencijos teismai yra savarankiški bei nepriklausomi ir nė viena iš šių teismų sistemų nėra dominuojanti kitos atžvilgiu. Kiekvienos teismų sistemos teismas pagal įstatymus vykdo būtent tas funkcijas, kurios yra būdingos tos teismų sistemos teismams. Konstitucinė teisingumo vykdymo samprata suponuoja tai, kad teismai bylas turi spręsti tik griežtai laikydamiesi įstatymuose nustatytos kompetencijos ir neperžengdami savo jurisdikcijos ribų, neviršydami kitų įgaliojimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-704/2013).

A. K. skundo ir atskirojo skundo turinys patvirtina, kad pareiškėja kelia ginčą dėl to, jog jai nebuvo suteikta pirmumo teisė nuomotis nurodytus laisvos žemės fondo žemės plotus, bei dėl to, kad valstybinės žemės nuomos organizatorius nepagrįstai jai nuomai nesuprojektavo nurodytų laisvos žemės fondo žemės plotų.

Atkreiptinas dėmesys, kad valstybinės žemės nuoma yra civilinis sandoris. Specialioji teisėjų kolegija yra ne kartą nurodžiusi, jog valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiai, nepaisant pardavimo ar nuomos subjektų teisinio statuso bei to, jog sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų. Be teisės aktais priskirtų valdžios, t. y. viešojo administravimo funkcijų, valstybė ir savivaldybės dalyvauja ir civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip lygiateisiai šių teisinių santykių subjektai įgyvendinantys atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Dalyvaudama šiuose santykiuose, valstybė ir savivaldybė atlieka veiksmus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys atitinkamas subjektines civilines teises ir pareigas. Taigi, viešojo administravimo institucijų veikla šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose, nėra viešasis administravimas (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 9 d. nutartį byloje Nr. T-74, 2013 m. liepos 10 d. nutartį byloje Nr. T-84, 2014 m. balandžio 29 d. nutartį byloje Nr. T-60-2014, 2014 m. liepos 21 d. nutartį byloje Nr. T-93-2014, 2016 m. sausio 15 d. nutartį byloje Nr. T-3/2016).

Pareiškėjos skundo bei atskirojo skundo turinys patvirtina, kad ji prašomų panaikinti aktų bei atsakovo atliktų veiksmų neteisėtumą grindžia jos pirmumo teisės nuomoti žemės sklypus pažeidimu, t. y. civilinio teisinio pobūdžio pagrindais. Taigi, jos keliamas ginčas, atsižvelgiant į aptartus Specialiosios kolegijos išaiškinimus, turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme, o motyvai, kuriais yra grindžiamas prašomų panaikinti aktų bei viešojo subjekto veiksmų neteisėtumas, keliamo ginčo pobūdžio ir esmės, lemiančio ginčo rūšinį teismingumą, nekeičia. Nors teismas, nagrinėdamas ginčą, turės atsižvelgti ir į tam tikras administracines procedūras, tačiau šis ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio.

Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė proceso teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos analogiško pobūdžio bylose ir prašomoje panaikinti nutartyje pagrįstai bei teisėtai nusprendė, kad pareiškėjos keliamas ginčas nepatenka į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnyje apibrėžiamą sritį ir yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui, todėl skundą priimti atsisakė ir A. K. išaiškino teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą. Nėra pagrindo šią nutartį naikinti ar keisti pareiškėjos atskirajame skunde išdėstytais argumentais. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nepriėmus A. K. skundo, nebuvo pagrindo spręsti klausimo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2000 m. rugsėjo 19 d. įstatymo Nr. VIII-1927 redakcija) 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos A. K. atskirąjį skundą atmesti

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiArtūras DrigotasDainius RaižysVirginija Volskienė