Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėjas Vaidas Gasiūnas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Biovasto investicijos“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Rietavo veterinarinė sanitarija“ prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjai kreipėsi į teismą prašydami patvirtinti pareiškėjų 2020 m. kovo 3 d. sudarytą taikos sutartį. Nurodė, jog uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Biovasto investicijos“ turi 164 360,64 Eur piniginį reikalavimą į UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“, kuris kyla iš pareigos sumokėti už suteiktas paslaugas bei grąžinti kreditoriui sumokėtas sumas pagal kreditoriaus atliktus mokėjimus atsakovui ir atsakovo vardu tretiesiems asmenims. Šalys siekiant užkirsti kelią teisminiam ginčui ateityje kilti, sudarė taikos sutartį, kurią teikia teismui tvirtinti.

Prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Kai sprendžiamas klausimas dėl taikos sutarties patvirtinimo, prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, reikšmingi sprendžiant klausimą dėl taikos sutarties bei patvirtinantys taikos sutartyje išdėstytas aplinkybes (CPK 581 straipsnis).

Iš CK 6.985 straipsnio normos turinio išplaukia, kad teismas supaprastinto proceso tvarka taikos sutartis tvirtina tik tokiais atvejais, kai materialinių teisinių santykių subjektai tarpusavio nuolaidų būdu ir esant jų suderintai valiai išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus, t. y. iš esmės tokios sutarties tvirtinimas teismine tvarka galimas tik esant ginčui ar galimybei jam kilti tarp materialinių teisinių santykių subjektų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161-248/2017).

Teismas turi teisę netvirtinti šalių taikos sutarties, kai yra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnio 2 dalyje nustatyti pagrindai, t. y. jeigu konstatuojama, kad tai prieštarautų imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Viešasis interesas, be kita ko, reikalauja, kad civilinėje apyvartoje nebūtų neteisėtų sandorių. Neteisėtais yra pripažįstami sandoriai, kuriuos šalis sudarė dėl suklydimo, taip pat grasinimo, apgaulės ar kitokio poveikio į asmens valią atvejais. Dėl to teismas, prieš patvirtindamas šalių rašytine forma sudarytą ir jų pasirašytą taikos sutartį, turi pareigą patikrinti ir įsitikinti, ar taikos sutartyje išreikšta tikroji abiejų šalių valia, ar sutarties sąlygos joms aiškios ir priimtinos, taip pat išaiškinti šalims šių procesinių veiksmų teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456/2010).

Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjų pateikto pareiškimo dėl taikos sutarties patvirtinimo, tiek iš pačios taikos sutarties matyti, jog šalys sudarė taikos sutartį, siekiant užkirsti kelią galimam teisminiam ginčui ateityje dėl 164 360,64 Eur piniginio reikalavimo į UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“.

Pažymėtina, kad nei taikos sutartyje, nei pareiškime dėl taiko sutarties sudarymo nėra nurodyta, kokiu konkrečiai pagrindu ir už kokias prievoles, UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ pripažįsta kreditoriaus UAB „Biovasto investicijos“ 164 360,64 Eur piniginį reikalavimą. Nors pareiškėjai prie pareiškimo pridėjo 2020 m. kovo 2 d. sutartį dėl reikalavimo perleidimo, kuriuo UAB „Noringė“ perleido UAB „Biovasto investicijos“ turimą 86 680,76 Eur reikalavimo teisę į UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“, tačiau vien pats sutarties pridėjimas prie pareiškimo, nereiškia, kad taikos sutartimi UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ pripažįsta piniginį reikalavimą, kylantį būtent iš minėtos reikalavimo perleidimo sutarties. Negana to, teismui lieka neaišku, kokiomis aplinkybėmis UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ įsiskolinimas susidarė likusioje sumoje.

Taigi, atsižvelgiant į pirmiau paminėtas aplinkybes, darytina išvada, kad iš pareiškėjų sudarytos taikos sutarties nėra galimybės identifikuoti šalių susiklosčiusius materialinius teisinius santykius, dėl kurių ateityje tarp šalių galėtų kilti ginčas, todėl pareiškėjų pateiktą taikos sutartį atsisakytina tvirtinti (CK 6.983 straipsnis, CPK 3 straipsnio 7 dalis, 177, 178, 185 straipsniai).

Pažymėtina, kad kreiptis į teismą dėl taikos sutarties patvirtinimo, kai civilinė byla dėl taikos sutartimi išspręstų klausimų teisme nėra iškelta, šalys neprivalo. Šalys tokią sutartį gali sudaryti, apsiribodamos vien paprasta rašytine sandorio forma (CK 1.73 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 6.983 straipsnio 3 dalis), arba, esant įstatymų numatytiems pagrindams, dėl taikos sutarties patvirtinimo šalys gali kreiptis ir į notarą.

Pasikeitus aplinkybėms bei pašalinę priežastis, dėl kurių nebuvo patvirtinta taikos sutartis, pareiškėjai gali pakartotinai kreiptis su prašymu dėl taikos sutarties patvirtinimo (CPK 582 straipsnio 6 dalis). Nutartis atsisakyti patvirtinti taikos sutartį yra neskundžiama (CPK 582 straipsnio 11 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161-248/2017).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.983–6.986 straipsniais, civilinio proceso kodekso 290–292, 579–582 straipsniais,

nutaria:

netenkinti pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Biovasto investicijos“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Rietavo veterinarinė sanitarija“ prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.

Nutartis neskundžiama.