Šiaulių apygardos teismo nutartis

2013-03-25 · Civilinė byla Nr. 2S-287-210/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-03-25
Bylos Nr.
2S-287-210/2013
Teisminio proceso Nr.
2-18-3-01097-2012-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vytautas Kursevičius
Atsakovas
V. S.
Ieškovas
K. T.
Kategorijos
  • 110.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja R. Volikienė Civilinė byla Nr. 2S-287-210/2013
Teisminio proceso Nr. 2-18-3-01097-2012-6Procesinio sprendimo kategorija 110.3;122.4. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. kovo 25 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Kursevičius,

teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo atsakovo V. S. atskirąjį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo K. T. ieškinį atsakovui V. S. dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo, žemės nuomos mokesčio, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Atsakovas V. S. pateiktu teismui prašymu prašė pakeisti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartimi pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę - uždraudimą naudotis išnuomotu žemės sklypu, įpareigojant jį per teismo nustatytą terminą sumokėti 2000,00 Lt į teismo sąskaitą. Savo prašymą grindė CPK 148 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinta atsakovo galimybe sumokėti reikalaujamą sumą į teismo sąskaitą, kas suteikia teisę teismui pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę pakeisti ar panaikinti, nes iš esmės ginčas vyksta dėl neva susidariusio 2000,00 Lt dydžio nesumokėto žemės nuomos mokesčio, o teismui paskyrus rašytinę ekspertizę, bylos nagrinėjimas užsitęs, todėl atsakovas negalėdamas naudotis išsinuomotu žemės sklypu patirs didelių nuostolių.

Atsiliepimas

Ieškovas K. T. atsiliepime į atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo nurodė, kad atsakovas savaip interpretuoja ginčo dalyką ir teismo nutartį bei byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones, nes ginčas tarp šalių yra kilęs dėl žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo ir būtent šio reikalavimo galimam įvykdymui buvo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė, o ne reikalavimui dėl žemės nuomos mokesčio priteisimo. Todėl atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ieškovas prašė netenkinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Pakruojo rajono apylinkės teismas 2013 m. sausio 31 d. nutartimi atmetė atsakovo V. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.

Teismo nurodyta, kad Pakruojo rajono apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 26 d. nutartimi pritaikė laikinąją apsaugos priemonę – uždraudė atsakovui V. S. naudotis 2011 m. kovo 13 d. žemės nuomos sutartimi išnuomotu ieškovui K. T. priklausančiu 20,50 ha ploto žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, kad atsakovas teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo įstatymo nustatyta tvarka neskundė ir nutartis yra įsiteisėjusi. Teismas sutiko su ieškovo atstovės nuomone, kad šioje byloje ieškiniu siekiama nutraukti šalis siejantį teisinį santykį ir būtent šio reikalavimo galimam įvykdymui, t.y. galimai palankiam ieškovui teismo sprendimo įvykdymui, ir buvo pritaikyta tokia laikinoji apsaugos priemonė. Teismas nurodė, kad žemės nuomos mokesčio nemokėjimo faktas yra šiuo atveju ieškovo nurodomas esminis sutarties pažeidimas – pagrindas, kuriuo grindžiamas ieškinys. Todėl ieškovo ieškinio faktinį pagrindą sudarančias aplinkybes, t.y. ar atsakovas nevykdė jam priskiriamos sutartinės prievolės mokėti žemės nuomos mokestį nuomotojui ir ar pradelstų nuomos mokesčio mokėtinų sumų dydžiai, neapmokėti laikotarpiai gali būti laikomi esminiu nuomos sutarties pažeidimu, kaip jį apibūdina CK 6.217 ir 6.564 straipsnių normų dispozicijos, bus teismo patikrintos nagrinėjant bylą iš esmės. Dėl šių aplinkybių atsakovo V. S. argumentą, jog iš esmės byloje ginčas vyksta dėl nesumokėto žemės nuomos mokesčio, teismas laikė nepagrįstu ir neatitinkančiu bylos faktinių aplinkybių. Kartu teismas atkreipė dėmesį, į tai, kad ieškovui K. T. kilo atsakovo V. S. pateiktame 2011-11-07 kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) esančiojo parašo tikrumo klausimas, todėl yra gautas ieškovo prašymas skirti teismo rašysenos ekspertizę dalyje dėl ieškovo parašo autentiškumo.

Teismas įvertinęs atsakovo V. S. prašyme dėl laikinųjų apsaugos pakeitimo nurodytus motyvus, jog teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės neproporcingos, su jais nesutiko. Atsižvelgiant į šio ginčo pobūdį ir šiuo metu iškilusio byloje ekspertizės skyrimo poreikį, nustatant ieškovo parašo autentiškumo klausimą, teismas padarė išvadą, jog ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo dalyje dėl 2050,00 Lt dydžio žemės nuomos priteisimo įvykdymo užtikrintas kitu būdu, t.y. atsakovui sumokėjus 2000,00 sumą į teismo sąskaitą (CPK 148 str. 2 d., 3 d.), nėra pakankama užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą dalyje dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo. Teismo pažymėta, kad šiuo atveju teismo 2012 m. lapkričio 26 d. taikyta laikinoji apsaugos priemonė suteikia pagrindą būtent išvengti kliūčių, kurios esant galimai ieškovui palankiam teismo sprendimui užkirstų galimybę nutraukus sutartį ieškovui nevaržomai netrukus po teismo sprendimo įsiteisėjimo įgyvendinti visas savo, kaip turto savininko, teises, t.y. laisvai naudoti, valdyti ir disponuoti jam priklausančiu žemės sklypu. Teismui suprantama, jog nuomininko žemės ūkio paskirties sklypo naudojimo tikslas - gauti derlių ir atitinkamas pajamas, tačiau nutraukiant žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartį prieš terminą nuomotojo reikalavimu, derlių nusiima nuomininkas, arba nuomotojas turėtų atlyginti nuomininkui su sutarties nutraukimu susijusius nuostolius (CK 6.564 str. 3 d.), kas pareikalautų papildomų laiko sąnaudų ir lėšų. Todėl įvertinus pastarąsias aplinkybes, teismui buvo akivaizdu, jog įsiteisėjus galimai palankiam teismo sprendimui, žemės sklypo grąžinimas savininkui užsitęstų ir pareikalautų papildomų sąnaudų. Kita vertus, teismas nesutiko su atsakovo V. S. argumentais, kad jis negalėdamas naudotis žemės sklypu, t.y. jį užsėti, įdirbti ir pan., patirs neigiamus padarinius, t.y. tam tikrus nuostolius. Todėl šiuo atveju teismo pažymėta, jog CPK 146 straipsnio 2 dalis numato teisę atsakovui reikalauti, įsiteisėjus sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos atsakovas patyrė dėl ieškovo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Taip pat teismas nurodė, jog netenkinus prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ar panaikinimo, nėra užkertamas kelias kreiptis į teismą tapačiais prašymais pakartotinai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas V. S. prašo panaikinti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pakeisti 2012 m. lapkričio 26 d. nutartimi pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę – draudimą naudotis išsinuomotu žemės sklypu, įpareigojant atsakovą sumokėti 2000,00 Lt į teismo sąskaitą per teismo nustatytą terminą.

Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Teismas neteisingai išaiškino, kad atsakovo siūlytas taikomų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas nėra pakankama priemonė užtikrinti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo realų įvykdymą. Teismas neteisingai nurodė, kad šiuo metu taikoma laikinoji apsaugos priemonė padeda išvengti kliūčių, esant galimai ieškovui palankiam teismo sprendimui, nevaržomai netrukus po teismo sprendimo įsiteisėjimo įgyvendinti savininko teises. Teismas neįvertino, kad dėl paskirtos rašysenos ekspertizės byla iki pavasario nebus išnagrinėta, ir apeliantas, kaip nuomininkas, atsižvelgiant į nuomos objekto paskirtį ir naudojimo ypatumus, patirs realių nuostolių, todėl klaidingai teismo nurodyta, kad jau netrukus po ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo priėmimo, ieškovas galės realizuoti savo, kaip savininko, teises. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas daro kokį nors neleistiną poveikį žemės sklypui, blogina jo būklę ar panašiai.

2. Teismas atmesdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, nukrypo nuo aukštesnės grandies bendrosios kompetencijos teismų formuojamos teismų praktikos.

3. Apeliantas laiko, kad teismo nutarties motyvai yra prieštaringi, todėl teismas preliminariai neįvertino ieškovo ieškinio pagrįstumo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą ieškovas K. T. prašo atsakovo atskirojo skundo netenkinti ir palikti galioti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartį.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

Ieškovas su ieškiniu į teismą kreipėsi ne dėl nuomos mokesčio priteisimo, o dėl nuomos sutarties nutraukimo su visomis iš to kylančiomis pasekmėmis, tame tarpe ir negauto nuomos mokesčio priteisimu. Teismas, užkirsdamas kelią teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimui ar neįvykdymo rizikai, pasielgė teisingai ir pritaikė mažiausiai atsakovo teises varžančią priemonę, kuri realiai užtikrina būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Ieškovas, teikdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, visiškai įrodė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ir bus priklausomas nuo sąlygos – atsakovo derliaus nuėmimo. Apelianto pareiga įrodyti, kad paskirtoji laikinoji apsaugos priemonė nepagrįstai varžo jo teises, yra neproporcinga siekiamam tikslui ir, kad siūloma naujai taikyti laikinoji apsaugos priemonė yra pakankama užtikrinti būsimo, galimai palankaus ieškovui, teismo sprendimo įvykdymą. Atsakovas visiškai ignoruoja teismo motyvus ir išaiškinimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, jo išvados visiškai priešingos, tiek byloje esantiems įrodymams, tiek teismo padarytoms išvadoms, tiek netgi paties atsakovo pateiktai teismų praktikai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 338, 320 str. 1 d.), t.y. apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, jeigu nenustato LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse numatytų nutarties negaliojimo pagrindų. Apskųstos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik pagal atskirojo skundo argumentus, neišplečiant skundo argumentų sąrašo, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 338, 329 str.).

Dėl teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių sąsajos su ieškinio dalyku

Apeliantas teigia, kad teismas neteisingai išaiškino, jog jo siūlytas taikomų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas nėra pakankama priemonė užtikrinti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo realų įvykdymą, o teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės nesusijusios su ieškinio reikalavimais, kadangi ieškinį tenkinus jis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo prarastų galimybę ir teisinį pagrindą naudotis žemės sklypu.

Akcentuotina, kad nagrinėjamu atveju ieškovas pagrindiniu ieškinio reikalavimu prašo nutraukti tarp šalių 2011-03-13 sudarytą žemės nuomos sutartį. Tokiu būdu ieškovas siekia nutraukti šalis siejantį teisinį santykį, laikydamas esminiu sutarties pažeidimu – atsakovo nuomos mokesčio nesumokėjimą visą sutarties laikotarpį. Apelianto argumentas, jog iš esmės byloje ginčas vyksta dėl nesumokėto žemės nuomos mokesčio, atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas ir neatitinkantis faktinių bylos aplinkybių. Iš ieškinio matyti, kad ieškovas siekia nutraukti nuomos sutartį ir būtent šio reikalavimo galimam įvykdymui, t.y. galimai palankiam ieškovui teismo sprendimo įvykdymui, teismo ir buvo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – draudimas naudotis ieškovui priklausančiu žemės sklypu. Pažymėtina ir tai, kad šios teismo paskirtos laikinosios apsaugos priemonės atsakovas įstatymo nustatyta tvarka neskundė. Teismas pastebi, kad ieškovas reikalavimo dėl žemės nuomos mokesčio priteisimo užtikrinimui neprašė taikyti jokios laikinosios apsaugos priemonės. Todėl akivaizdu, kad pagrindinis ieškovo materialinis teisinis reikalavimas atsakovui yra nematerialaus pobūdžio, o atsakovo siūlomas laikinosios apsaugos priemonės pakeitimas įpareigojimu sumokėti 2000,00 Lt į teismo sąskaitą, niekaip neužtikrins būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad LR CPK 148 straipsnio 2 dalis taikytina tik turtinio pobūdžio reikalavimams. Remiantis išdėstytu teismas konstatuoja, kad apelianto prašoma pakeisti laikinoji apsaugos priemonė yra neadekvati pareikštam ieškovo reikalavimui.

Teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad taikyta laikinoji apsaugos priemonė – draudimas naudotis žemės sklypu, padeda išvengti kliūčių, esant galimai ieškovui palankiam teismo sprendimui, nevaržomai netrukus po teismo sprendimo įsiteisėjimo įgyvendinti savininko teises. Atsakovui pradėjus naudotis išsinuomotu žemės sklypu ir tenkinus ieškovo ieškinio, teismo sprendimo įvykdymas būtų laikinai neįmanomas ir taptų priklausomu nuo sąlygos lemiančios atsakovo derliaus nuėmimą, kas nagrinėjamu atveju pažeistų ieškovo, kaip žemės savininko, teises ir interesus.

Nepagrįstu laikytinas ir apelianto argumentas, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog dėl paskirtos rašysenos ekspertizės byla iki pavasario nebus išnagrinėta, ir apeliantas, kaip nuomininkas, atsižvelgiant į nuomos objekto paskirtį ir naudojimo ypatumus, patirs realių nuostolių.

Visų pirma, pirmosios instancijos teismas atmesdamas atsakovo prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo, byloje nebuvo išsprendęs klausimo dėl rašysenos ekspertizės skyrimo. Antra, teisėjų kolegija vertindama apelianto argumentus dėl jo galimų nuostolių patyrimo pažymi, kad nagrinėjamu atveju, neišsprendus laikinųjų apsaugos priemonių klausimo ir nepriėmus galutinio sprendimo, nuostolių gali patirti tiek ieškovas – teismui tenkinus ieškinį ir atsakovui leidus užsėti sklypą, tiek atsakovas – ieškinio netenkinus ir atsakovui neleidus užsėti sklypo, todėl teismo vertinimu, šiuo argumentu laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas, negali būti grindžiamas.

Apelianto argumentas, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie atsakovo daromą kokį nors neleistiną poveikį žemės sklypui, blogina jo būklę ir panašiai, šioje byloje laikytinas nereikšmingu, kadangi laikinųjų apsaugos priemonių tikslas yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

Teismas sutinka, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su tam tikrais draudimais, tačiau siekiant teisingo bylos išnagrinėjimo ir šalių interesų pusiausvyros, minėti draudimai nagrinėjamu atveju yra būtini ir negali būti vertintini kaip proporcingumo, ekonomiškumo principų pažeidimas. Remiantis išdėstytu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai įvertino materialiojo teisinio ginčo tarp šalių pobūdį bei pateiktus įrodymus, o remdamasis ekonomiškumo, protingumo, tikslingumo ir proporcingumo principais, pritaikė laikinąją apsaugos priemonę atsakovo teisių nevaržančios daugiau, nei būtina galimai palankaus ieškovui būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, todėl jos keisti nėra pagrindo.

Dėl formuojamos teismų praktikos taikymo

Nepagrįstu laikytinas apelianto argumentas, kad teismas atmesdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, nukrypo nuo aukštesnės grandies bendrosios kompetencijos teismų formuojamos teismų praktikos.

Visų pirma, apelianto nurodytoje Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 8 d. nutartyje civ. byloje Nr. 2-886/2010 yra sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o ne laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimas. Antra, apeliantas dabartinėje proceso stadijoje iš esmės kvestionuoja įsitesėjusią teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Dėl bylos aplinkybių vertinimo ir teismo nutarties motyvų

Apelianto nurodoma, kad teismas formaliais motyvais atmetė jo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, neįvertino bylos aplinkybių, padarė hipotetines išvadas, o nutarties motyvai prieštaringi ir nepakankami prašymui atmesti.

Pažymėtina, kad siekiant teisingai išspręsti klausimą dėl pritaikytos vienos laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo, būtina atsižvelgti į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, tikslą, ištirti faktines aplinkybes ir nustatyti, ar ši priemonė užtikrina ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymą, ar atitinka šalių interesų pusiausvyrą. Todėl teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, turi įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principų, proceso šalių interesų pusiausvyros. Nagrinėjamu atveju atsakovas, kreipęsis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo turėjo pareigą įrodyti, kad paskirtoji laikinoji apsaugos priemonė nepagrįstai varžo jo teises, yra neproporcinga siekiamam tikslui ir, kad siūloma naujai taikyti laikinoji apsaugos priemonė yra pakankama užtikrinti būsimo, galimai palankaus ieškovui, teismo sprendimo įvykdymą. Tik esant šių aplinkybių visumai, o ypač, kad naujoji apsaugos priemonė yra pakankama užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, atsakovo prašymas galėtų būti pripažįstamas pagrįstu. Neįrodžius, kad naujai siūloma laikinoji apsaugos priemonė yra pakankama užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, prašymas dėl laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo negali būti tenkinamas. Juo labiau, atsakovas visiškai neįrodė, kad pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė jo teises varžo labiau, nei būtina būsimam teismo sprendimui įvykdyti, yra neproporcinga siekiamam tikslui. Teismas nustatė visas reikšmingas bylos aplinkybes ir tinkamai kvalifikavo teisinį santykį tarp šalių. Todėl atsakovo teiginiai dėl prieštaringų ir hipotetinių teismo išvadų, formalių ir nepakankamų motyvų yra aiškiai nepagrįsti ir prieštaraujantys tiek byloje esančiai medžiagai, tiek teismo padarytoms išvadoms.

Pažymėtina ir tai, kad teismas nesiūlė atsakovui inicijuoti kažkokių kitų procesų, teismas tiesiog nurodė, kad įsiteisėjus sprendimui, kuriuo ieškinys būtų atmestas, atsakovas, pagal LR CPK 146 straipsnio 2 dalį turės teisę reikalauti iš ieškovo nuostolių, atsiradusių dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo. Taip pat, pagrįstai teismo nurodyta, kad jei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantys atsakovo interesus, atsakovas gali pateikti prašymą taikyti kitas jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones.

Teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, teisingai aiškino ir taikė civilinio proceso normas, dėl to pagrindų panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra (LR CPK 329, 330, 338 str.). Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (LR CPK 337 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Pakruojo rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Vytautas Kursevičius