Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2018-11-06 · Civilinė byla Nr. e2-36340-608/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-11-06
Bylos Nr.
e2-36340-608/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-30006-2018-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lidija Valentukonytė
Atsakovas
A. L.
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-36340-608/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30006-2018-9Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6.6.2; 2.6.1.3.6; 2.6.1.4; 2.6.3;2.6.8.10; 2.6.29.3. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 6 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė rašytinio proceso tvarka už akių atsakovo A. L. atžvilgiu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ ieškinį atsakovui A. L. dėl skolos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė ,,Gelvora“ kreipėsi į teismą su ieškiniu A. L., kuriuo prašo priteisti iš atsakovo 109,79 Eur skolą, 11,46 Eur palūkanas, 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimo išlaidas. Ieškovė nurodo, kad skola susidarė atsakovui nevykdant įsipareigojimų pagal sutartį dėl viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė prašo teismo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį.

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 123 straipsnio 1 dalis). Atsakovas teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovui išaiškintos. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovės prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas dėl atsakovo rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, priimti sprendimą už akių (CPK 142 str. 4 d.).

Atlikęs formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, teismas daro išvadą, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, ieškinys tenkintinas visiškai.

Akcinė bendrovė „Telia Lietuva“ (buvęs UAB „Omnitel“) ir atsakovas A. L. 2010 m. rugpjūčio 17 d. sudarė sutartį dėl viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią akcinė bendrovė (toliau – AB) „Telia Lietuva“ atsakovui suteikė mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio tinklo paslaugas, o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis sumokėti už minėtas paslaugas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.716 str. 1 d. numato, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. UAB ,,Omnitel“ už suteiktas paslaugas atsakovui išrašė ir pateikė apmokėti PVM sąskaitas-faktūras, kurių atsakovas neapmokėjo, todėl liko skolingas 109,79 Eur.

Ieškovė UAB „Gelvora“ ir AB „Telia Lietuva“ 2016 m. rugpjūčio 11 d. pasirašė Reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. IL-3023/16-50-08, kurios pagrindu AB „Telia Lietuva“ perleido ieškovei visus reikalavimus atsakovo atžvilgiu.

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, atsakovas apie reikalavimo perleidimą buvo informuotas 2016 m. rugsėjo 9 d. pranešimu, todėl darytina išvada, kad atsakovas tinkamai informuotas apie reikalavimo teisių perleidimą.

Motyvuojamoji dalis

CK 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Byloje nėra duomenų, kurie leistų teigti, kad atsakovas būtų visiškai atsiskaitęs su ieškovu (CPK 178, 185 straipsniai), todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 109,79 Eur skolą yra pagrįstas ir tenkintinas.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 11,46 Eur palūkanas, paskaičiuotas taikant 5 procentų dydžio metinių palūkanų dydį už laikotarpį nuo 2016 m. rugpjūčio 11 d. iki 2018 m. rugsėjo 12 d. Vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas dėl 11,46 Eur palūkanų priteisimo yra tenkintinas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, t. y. ieškovo ieškinį patenkinus visa apimtimi, ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 15,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteistinos, kadangi neviršija 3,00 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsniu, 285-288 straipsniais,

nusprendžia:

Priimti atsakovo A. L. atžvilgiu sprendimą už akių ir ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo A. L. ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ naudai 109,79 Eur (vieną šimtą devynis eurus septyniasdešimt devynis euro centus) skolos ir 11,46 Eur (vienuolika eurų keturiasdešimt šešis euro centus) palūkanų, iš viso 121,25 Eur (vieną šimtą dvidešimt vieną eurą dvidešimt penkis euro centus).

Priteisti iš atsakovo A. L. ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ naudai 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 121,25 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2018 m. spalio 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo A. L. ieškovoės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ naudai bylinėjimosi išlaidas - 15,00 Eur (penkiolika eurų) sumokėto žyminio mokesčio.

Atsakovas neturi teisės apskųsti sprendimą už akių apeliacine nei kasacine tvarka.

Atsakovas sprendimą už akių priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per dvidešimt dienų gali skųsti sprendimą už akių Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Lidija Valentukonytė