- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-12
- Bylos Nr.
- 2-164-157/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02909-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Čekanauskaitė
- Pareiškėjas
- kreditorės R
- Kreditorius
- R. B., akcinė bendrovė DNB bankas
- Suinteresuotas asmuo
- kreditorius akcinė bendrovė DNB bankas
- Kategorijos
- 3.4.3.7.3pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos kreditorės R. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 10 d. nutarties, kuria atsisakyta panaikinti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Regsana“ 2016 m. birželio 30 d. kreditorių susirinkimo nutarimą šios bendrovės bankroto byloje Nr. B2-5416-562/2016, suinteresuotas asmuo kreditorius akcinė bendrovė DNB bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 9 d. nutartimi atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Regsana“ (toliau – UAB ,,Regsana“) iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirta uždaroji akcinė bendrovė „Restrus“ (UAB ,,Restrus“); teismo 2015 m. gegužės 11 d. nutartimi patvirtintas įmonės kreditorių sąrašas, kuris vėliau buvo tikslinamas. Atsakovės 2016 m. birželio 30 d. kreditorių susirinkime antruoju darbotvarkės klausimu buvo sprendžiama dėl taikos sutarties sudarymo šioje bankroto byloje pagal pareiškėjos R. B. – atsakovės akcininkės ir kreditorės, turinčios 107 874,31 Eur dydžio patvirtintą finansinį reikalavimą, pateiktą nutarimo projektą, už kurį balsavo kreditorė Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija, turinti 0,006 proc. balsų nuo visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos, o prieš – kreditoriai valstybės įmonė Turto bankas (toliau – VĮ Turto bankas), Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir akcinė bendrovė DNB bankas (toliau – AB DNB bankas), t. y. 79,502 proc. balsų nuo visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos. Todėl šiam nutarimo projektui nebuvo pritarta.Pareiškėja R. B. pateikė teismui skundą, prašydama panaikinti šį nutarimą, nurodydama, kad minimas kreditorių susirinkimas laikytinas neteisėtu, nes kreditoriai, balsavę prieš taikos sutarties sudarymą, dėl pateikto projekto nepareiškė jokių pastabų, papildymų, nekėlė savo sąlygų. Tvirtino, kad bankroto administratorius turi siekti suderinti kreditorių interesus, padėti šalims pasiekti susitarimą, užtikrinti, kad galimybės taikos sutarties sudarymui bankroto byloje būtų visiškai išnaudotos, nes atsakovė tęsia ūkinę – komercinę veiklą, mažina nuostolius. Sudarius taikos sutartį ir ją įgyvendinus būtų visiškai atsiskaityta su visais bendrovės kreditoriais.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2016 m. spalio 10 d. nutartimi pareiškėjos kreditorės R. B. skundo nepatenkino, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.Teismas, remdamasis bylos medžiaga, nustatė, kad už taikos sutarties sudarymą balsavo tik vienas kreditorius, turintis 0,006 proc., o prieš – turintys 79,502 proc. balsų nuo visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos; kad ginčo dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, darbotvarkės, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos nėra; kad esminių procedūrinių pažeidimų nenustatyta. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 3 dalies, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.156 straipsnio, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 23 straipsnio 12 punkto, 24 straipsnio, šeštojo skirsnio normų nuostatomis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais nagrinėjamais klausimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007; 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012; 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011; 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011), – sprendė, jog kreditoriai, kurie neprivalo nurodyti balsavimo motyvų, aiškiai išreiškė valią nesudaryti taikos sutarties, todėl pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą (CPK 178 straipsnis). Vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnio 1 dalimi, Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą nurodytą maksimalų dydį (8.16 punktas) ir remdamasis bylos medžiaga teismas sprendė, kad kreditoriaus AB DNB banko prašymas atlyginti 363 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas tenkintinas iš dalies iš pareiškėjos R. B. priteisiant 150 Eur minėtų išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Pareiškėja BUAB „Regsana“ kreditorė R. B. atskirajame skunde prašo panaikinti paminėtą Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 10 d. nutartį, priimti naują sprendimą – patenkinti jos skundą. Atskirajame skunde teigiama, kad:Teismas neteisingai įvertino bylos aplinkybes ir be pagrindo sprendė, kad jos skundas yra nepagrįstas, nes bankrutuojanti bendrovė tęsia veiklą, mažina nuostolius, todėl kreditoriams neradus kompromiso nebus atsiskaityta su visais kreditoriais ir nukentė tiek pačios atsakovės, tiek jos kreditorių, tiek ir jos pačios – įmonės akcininkės, teisėti interesai. Teismas be pagrindo neįvertino aplinkybės, kad nutraukus įmonės veiklą dėl hipotekinio kreditoriaus AB DNB banko privilegijuotos padėties bus pažeistos kitų kreditorių teisės ir teisėti interesai.
Atsakovė BUAB „Regsana“ atsiliepime į R. B. atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.Atsiliepime teigiama, kad:Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, aiškino bei taikė įstatymą bei teismų praktikos nurodymus.Apeliantė skunde nenurodė jokių argumentų, suteikiančių pagrindą naikinti skundžiamą teismo sprendimą.
Kreditorius AB DNB bankas atsiliepime į pareiškėjos R. B. atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 10 d. nutartį palikti nepakeistą. Šio kreditoriaus atsiliepime nurodoma, kad:Teismas teisingai aiškino ir taikė aktualias teisės normas ir teisingai sprendė, jog pareiškėjos skundžiamas BUAB „Regsana“ kreditorių susirinkimo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliantė be pagrindo teigia, kad šis pažeidžia atsakovės bei kreditorių teises ir teisėtus interesus.Priešingai nei teigiama atskirajame skunde, teismų praktikoje yra nurodyta, kad įstatymai iš viso nenumato mechanizmo priversti kreditorius balsuoti už taikos sutarties sudarymą bankroto byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-384/2016).Apeliantės argumentas, kad atsakovė vykdo ūkinę komercinę veiklą, taip pat nesuteikia pagrindo naikinti skundžiamą teismo sprendimą, nes nepateikta įrodymų, jog tokiu būdu bendrovė pajėgi atsiskaityti su kreditoriais.Apeliantės argumentai yra deklaratyvūs, o jos procesinis elgesys traktuotinas kaip bankroto proceso vilkinimas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 320, 338 straipsniai).Apeliacinis teismas, remdamasis bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai, pilnai ir objektyviai išnagrinėjo aktualias bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias materialinės bei proceso teisės normas ir, atmesdamas pareiškėjos R. B. skundą dėl atsakovės BUAB „Regsana“ kreditorių susirinkimo antruoju darbotvarkės klausimu priimto nutarimo panaikinimo, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį (CPK 302 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu atskirojo skundo argumentai nepaneigia skundžiamos teismo nutarties išvadų teisingumo (CPK 185 straipsnis).Minėta, kad apeliantė, nesutikdama su skundžiama teismo nutartimi, teigia, jog, priešingai nei sprendė teismas, ginčijamas nutarimas yra neteisėtas, nes neatitinka nei pačios bankrutuojančios įmonės, nei jos kreditorių, nei akcininkės interesų, kad patvirtinus taikos sutartį, būtų atstatyta jos veikla, visiškai atsiskaityta su kreditoriais.Apeliacinis teismas atmeta šiuos argumentus. Pirmiausiai pabrėžtina tai, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, jog minimas kreditorių susirinkimas, kuriame priimtą nutarimą skundė pareiškėja, buvo sušauktas, įvyko ir nutarimai buvo priimti laikantis ĮBĮ numatytų procedūrinių reikalavimų. Taigi remiantis gausia ir nuosekliai susiformavusia Lietuvos apeliacinio teismo praktika, nenustačius procedūrinių pažeidimų, ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas, gali būti naikinamas tuo atveju, jei jo turinys iš esmės pažeidžia kreditorių ir pačios bankrutuojančios įmonės interesus, viešą interesą bei savo esme prieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugpjūčio 9 d. nutartis Nr. 2-2065/2011 etc.). Antra, kreditorius AB DNB bankas atsiliepime į atskirąjį skundą teisingai nurodo, kad teismų praktikoje yra pasisakyta, jog įstatymai nenumato mechanizmo priversti kreditorius balsuoti už taikos sutarties sudarymą bankroto byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-384/2016). Be to, apeliacinis teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, skundžiamas kreditorių susirinkimo nutarimas pažeidžia pačios bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių teises, aukščiau paminėtus principus ar viešąjį interesą (CPK 178, 185 straipsniai). Taigi apeliacinis teismas, remdamasis šioje byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog nėra pagrindo naikinti skundžiamą atsakovės BUAB „Regsana“ kreditorių susirinkimo nutarimą (ĮBĮ 23 straipsnio 12 punkto, 24 straipsnio, 28 straipsnio 3 dalis, 4 dalis). Kadangi apeliantė R. B. nepaneigė šios teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl jos atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista, nepasisakant dėl kitų tiek atskirojo skundo, tiek ir atsiliepimų į jį argumentų, kaip neturinčių teisinės reikšmės (CPK 338, 302 straipsniai, 263 straipsnio 1 dalis). Kaip žinoma, teismas privalo paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, jas priteisdamas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Suinteresuotas asmuo kreditorius AB DNB bankas prašo priteisti apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro 181,50 Eur. Netenkinus pareiškėjos kreditorės R. B. atskirojo skundo, prašymas dėl šių išlaidų atlyginimo yra tenkintinas, tačiau atsižvelgiant į Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytą maksimalų dydį (8.16 punktas), apeliacinės bylos apimtį, sudėtingumą ir kt., – šis prašymas tenkinamas iš dalies ir iš apeliantės R. B. suinteresuotam asmeniui AB DNB bankas priteisiamas 90 Eur dydžio minėtų išlaidų atlyginimas (CPK185 straipsnis).
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš apeliantės R. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) suinteresuoto asmens akcinės bendrovės DNB bankas naudai (įmonės kodas 112029270) 90 Eur (devyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.