Kauno apylinkės teismo sprendimas

2020-10-27 · Civilinė byla Nr. e2YT-23687-986/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-10-27
Bylos Nr.
e2YT-23687-986/2020
Teisminio proceso Nr.
2-22-3-01873-2020-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Mindaugas Nekrašas
Pareiškėjas
A. P.
Suinteresuotas asmuo
Š. R., V. R.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-23687-986/2020Teisminio proceso Nr. 2-22-3-01873-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.4.10, 2.5.5; 3.2.3.2; 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 27 d.Kėdainiai

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėjas Mindaugas Nekrašas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Š. R. ir V. R. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas A. P. pateiktu pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad: 1) pareiškėjo motina S. P. po jos sutuoktinio V. P. mirties priėmė palikimą pagal V. P. valią, faktiškai pradėdama valdyti jo turėtą turtą; 2) pareiškėjas A. P. po jo motinos S. P. mirties priėmė palikimą pagal S. P. valią, faktiškai pradėdamas valdyti jos turėtą turtą.

Pareiškime nurodė, kad juridinę reikšmę turintys faktai reikalingi nustatyti sprendžiant klausimą dėl nekilnojamojo turto paveldėjimo. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas V. P.. Po pareiškėjo tėvo mirties dėl jo palikimo priėmimo į notaro biurą niekas nesikreipė. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina ir V. P. sutuoktinė S. P. Po S. P. mirties dėl mirusiosios palikimo priėmimo į notarą taip pat niekas nesikreipė. Pareiškėjo tėvams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė gyvenamasis namas ir kiti pastatai, esantys adresu: (duomenys neskelbtini). Kadangi po V. P. mirties S. P. liko ir toliau gyventi jai bendrosios jungtinės nuosavybės teise drauge su sutuoktiniu priklausiusiame name, juo rūpinosi ir laikė save šio namo savininke, ji V. P. priklausiusį nekilnojamąjį turtą, t. y. 1/2 dalį gyvenamojo namo ir kitų statinių, esančių adresu: (duomenys neskelbtini), priėmė pagal V. P. valią, pradėdama šį nekilnojamąjį turtą faktiškai valdyti ir tvarkyti. Po S. P. mirties pareiškėjas jo motinai priklausiusį nekilnojamąjį turtą, t. y. gyvenamąjį namą ir kitus statinius priėmė pagal motinos valią, pradėdamas šį turtą faktiškai valdyti ir tvarkyti. Pareiškėjas taip pat perėmė visus išlikusius motinos kilnojamuosius daiktus: baldus, indus, nuotraukas, dokumentus, susijusius su namu, bei kitus asmeninius dokumentus. Gyvenamąjį namą ir ūkio pastatus sutuoktiniai statėsi 1970–1971-aisiais metais. Po sutuoktinio mirties minėto nekilnojamojo turto 1/2 dalis liko S. P. asmeninės nuosavybės teise, o kitą šio turto dalį ji priėmė faktiškai valdyti. Po V. P. mirties visu namu liko rūpintis ir jame gyveno V. P. sutuoktinė S. P., jai padėdavo ir Pareiškėjas, kuris drauge gyveno. Pareiškėjas savo gyvenamąją vietą tėvų name deklaravo (duomenys neskelbtini), dar abejiems tėvams būnant gyviems. Mirus tėvams, pareiškėjas su savo sutuoktine J. P. liko toliau gyventi adresu: (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas su šeima šį nekilnojamąjį turtą valdė kaip savo, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius ir laikė save šio namo savininku. Taigi, yra tiek atliktų veiksmų fakto, tiek atliktų veiksmų pobūdžio visuma. S. P. po jos mirties Kauno apskrities sprendimu buvo atkurta nuosavybės teisė į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Šiuo žemės sklypu nuo pat jo nuosavybės teisės atkūrimo rūpinosi, valdė ir prižiūrėjo pareiškėjas. Pareiškėjo motina ketino kreiptis dėl mirusiojo sutuoktinio palikimo priėmimo. Tuo tikslu jai buvo išduotas (duomenys neskelbtini) LR Respublikinio valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro pažymėjimas, skirtas notarinei kontorai. Tačiau S. P. sveikata buvo silpna ir ji nespėjo susitvarkyti palikimo priėmimo. Notarai paaiškino, jog pareiškėjas nebegali priimti savo motinos ir tėvo palikimo, kadangi yra praleistas įstatymo nustatytas terminas mirusiųjų palikimui priimti, dėl ko pareiškėjas privalo kreiptis į teismą dėl šių juridinių faktų nustatymo.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Š. R. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su pareiškimu sutinka visiškai ir prašo jį tenkinti. Į palikimą nepretenduoja. Visu V. P. ir S. P. nekilnojamuoju turtu po jų mirties iki šios dienos rūpinasi, prižiūri bei ten gyvena A. P., kas įrodo, jog šį turtą pareiškėjas praktiškai valdė ir iki šios dienos faktiškai valdo.

Suinteresuotas asmuo V. R. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su pareiškimu sutinka visiškai ir prašo jį tenkinti. Į palikimą nepretenduoja. Visu V. P. ir S. P. nekilnojamuoju turtu po jų mirties iki šios dienos rūpinasi, prižiūri bei ten gyvena A. P., kas įrodo, jog šį turtą pareiškėjas praktiškai valdė ir iki šios dienos faktiškai valdo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas) yra vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų, teismo nustatomas ypatingos teisenos tvarka.

CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti, tuo iš esmės palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis siekia sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo teises ir pareigas. Tai yra aktyvūs įpėdinio veiksmai, nukreipti įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Kadangi pareiškėja kita tvarka gauti reikiamų dokumentų, kurie patvirtintų jos prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, negali, todėl juridinis faktas nustatytinas teismo keliu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis). Pagal palikėjo V. P. ir palikėjos S. P. mirties metu galiojusio Civilinio kodekso nuostatas – įpėdinio veiksmai turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą – šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) 587 straipsnio 3 dalis).

Iš byloje esančių duomenų (gimimo, santuokos ir mirties liudijimų, gyventojų registro pažymų) matyti, kad V. P., miręs (duomenys neskelbtini), ir S. P., mirusi (duomenys neskelbtini), buvo sutuoktiniai ir pareiškėjo A. P. tėvai. V. P. ir S. P. dar turėjo dvi dukras: V. R. ir V. G., kurios jau mirusios. Į bylą suinteresuotais asmenimis įtraukti mirusių dukrų vaikai. Iš (duomenys neskelbtini) Kėdainių rajono Josvainių apylinkės viršaičio pažymėjimo kopijos matyti, kad po V. P. mirties jo vardu liko įregistruotas gyvenamasis namas ir šeši ūkiniai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini). Prie pastatų yra 0,25 ha žemės sklypas. Minėtame pažymėjime nurodyta, kad V. P. paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini) kaimas, čia jis (duomenys neskelbtini)-aisiais metais statėsi namą ir name kartu gyveno su sutuoktine S. P., kuri liko šiame name gyventi ir po V. P. mirties. Pareiškėjo motina S. P. ketino kreiptis dėl mirusiojo sutuoktinio palikimo priėmimo, jai buvo išduotas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos Respublikinio valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro pažymėjimas, skirtas valstybinei notarinei kontorai dėl mirusiojo V. P. paveldėjimo bylos tvarkymo. Iš pažymos apie pareiškėjo deklaruotą gyv. vietą matyti, kad pareiškėjas savo gyvenamąją vietą tėvų name deklaravo (duomenys neskelbtini). Iš Josvainių seniūnijos pateiktų išrašų iš Ūkio knygų matyti, kad tiek V. P. ir S. P. šeima, tiek pareiškėjo šeima gyveno (duomenys neskelbtini), tame pačiame pastate. S. P. po jos mirties (duomenys neskelbtini) Kauno apskrities sprendimu buvo atkurta nuosavybės teisė į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Iš pateiktų mokėjimo kvitų matyti, kad nuo 1997 m. pareiškėjas mokėjo už elektrą, suvartotą po tėvų mirties likusiame nekilnojamame turte, nuompinigius ir žemės mokesčius. Kėdainių 1-ojo notarų biuro notarė 2020 m. rugpjūčio 12 d. išdavė liudijimus, kad mirus S. P. ir V. P. į notarų biurą su pareiškimu dėl turto paveldėjimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta. Kėdainių 2-ojo notarų biuro notarė 2020 m. rugsėjo 4 d. išdavė pareiškėjui nutarimą dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą, kuriame nurodė, kad dėl S. P. palikimo priėmimo po jos mirties niekas nesikreipė ir paveldėjimo byla neužvesta.

Pareiškėjo A. P. pareiškime ir suinteresuotų asmenų atsiliepimuose pateiktais paaiškinimais bei byloje esančių įrodymų pagrindu nustatyta, kad pareiškėjo motina S. P. po sutuoktinio V. P. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti: tiek iki sutuoktinio mirties, tiek po jos gyveno tame pačiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), rūpinosi šiuo namu, valdė likusius dokumentus, iš esmės elgėsi kaip paveldėto turto savininkė iki savo mirties (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas A. P. po savo motinos S. P. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą pradėdamas likusį turtą faktiškai valdyti: gyveno ir iki šiol gyvena po motinos mirties likusiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), juo rūpinasi ir prižiūri, perėmė likusius motinos kilnojamuosius daiktus bei asmeninius dokumentus. Nors pareiškėjo pateikti mokėjimai už elektrą, nuompinigius ir žemės mokesčius yra vėlesni nei šešių mėnesių terminas po S. P. mirties (duomenys neskelbtini), tačiau byloje nepaneigtos aplinkybės, kad mokesčiai buvo mokami ir šešių mėnesių laikotarpiu po S. P. mirties. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad A. P. su palikėjos S. P. turtu po jos mirties elgėsi kaip su savu, iš esmės elgėsi kaip paveldėto turto savininkas, tai atliko aktyviais veiksmais, išreiškiančiais jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnio 1–3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis). Visos įstatyme bei susiformavusioje teismų praktikoje įtvirtintos sąlygos tam, kad būtų nustatyti palikimo priėmimo faktai, nurodant, kad jis priimtas faktiškai pradedant turtą valdyti, egzistuoja (CPK 447 straipsnis).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 448 straipsnio 1 dalis).

Nors pareiškėjas prašo nustatyti palikimo priėmimo faktus nurodant konkretų palikimą sudarantį turtą, tačiau CK 5.50 straipsnio 1 dalis nustato, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis. Todėl, nesant pakankamai duomenų ar pareiškime yra išvardintas visas palikimą sudarantis turtas, skolos, kiti įsipareigojimai, pareiškėjo prašymas tenkintintas nedetalizuojant palikimą sudarančio turto.

Iš pareiškėjo valstybei priteistinos 6,18 Eur bylinėjimosi (teismo procesinių dokumentų siuntimo) išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 263, 270 straipsniais, 444 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), motina S. P., gim. (duomenys neskelbtini), po jos sutuoktinio V. P., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini). priėmė palikimą faktiškai pradėdama valdyti mirusiajam V. P. priklausiusį turtą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po jo motinos S. P., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą faktiškai pradėdamas valdyti mirusiajai S. P. priklausiusį turtą.

Juridiniai faktai nustatomi paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Priteisti iš pareiškėjo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 6,18 Eur (šešių eurų 18 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybei (sumokėti pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Teisėjas (pasirašyta elektroniniu parašu) Mindaugas Nekrašas