Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Zigmas PociusTeisėja Skaistė Bystriakovienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-132-382/2016 Teisminio proceso Nr. 01-1-46481-2015 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.26.2 (S)

2016 m. gegužės 23 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Pociaus,

asmens, kuriam taikytos priverčiamosios medicinos priemonės, E. L. gynėjui advokatui Alvydui Kvaščevičiui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal E. L., kuriam taikytos priverčiamosios medicinos priemonės, apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 27 d. nutarties, kuria E. L. taikytos priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. L. priverčiamosios medicinos priemonės taikytos už tai, kad jis 2015 m. rugpjūčio 19 d., apie 22.20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje, ant Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento pastato, esančio Naujojo Sodo g. 3, Klaipėdoje, sienos, raudonos spalvos dažais užrašė žodį „VAGYS“ ir taip viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Sprendžiant klausimą, ar taikyti asmeniui priverčiamąsias medicinos priemones, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 401 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktai įpareigoja teismą nustatyti, ar padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika ir ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė asmuo, kurio byla nagrinėjama.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad E. L., būdamas nepakaltinamas, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog pripažindamas E. L. padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, apylinkės teismas netinkamai įvertino surinktus bylos duomenis, padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas.

Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį baudžiamas tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šiame straipsnyje numatytos nusikaltimo sudėties objektas yra viešoji tvarka, o objektyvieji požymiai yra veika, jos padariniai, priežastinis ryšys, veikos padarymo būdas ir vieta. Viešosios tvarkos pažeidimas gali būti padaromas vienu ar keliais alternatyviais BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytais veiksmais, įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandališkais veiksmais. Teismas procesiniame dokumente privalo nurodyti, kokius konkrečius kaltininko veiksmus pripažįsta ir laiko įžūliais, kokius – grasinimais, kokius – patyčiomis arba vandališkais.

Pirmosios instancijos teismas nutartyje nustatęs, kad E. L. 2015 m. rugpjūčio 19 d., apie 22.20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje, ant pastato, kuris priklauso Valstybės saugumo departamentui, raudonos spalvos dažais užrašė žodį „VAGYS“, konstatavo, jog E. L. tokiais veiksmais viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Apylinkės teismas, aptardamas veikos kvalifikavimo klausimą, nuosprendyje deklaratyviai nurodė, jog nusikalstama veika yra baigta, kvalifikuota tinkamai, tačiau kokiu būdu pasireiškė viešosios tvarkos sutrikdymas ir kokius konkrečius E. L. veiksmus teismas pripažįsta įžūliais, apskritai nenurodė ir tokio savo sprendimo nemotyvavo.

Iš nuosprendžio nustatomosios dalies galima daryti išvadą, jog ant pastato sienos užrašytą žodį „VAGYS“ teismas pripažino ir laikė E. L. įžūliais veiksmais. Pažymėtina, kad įžūlus elgesys ir vandališki veiksmai nėra tapatūs veiksmai BK 284 straipsnio prasme. Pagal BK 284 straipsnio prasmę bei kasacinio teismo praktiką įžūliu elgesiu, kaip viešosios tvarkos pažeidimo objektyviuoju požymiu, laikomas agresyvus, moralės aspektu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis veikimas ar neveikimas, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, neteisėtas žmogaus laisvės ribojimas, trukdymas kitiems asmenims dirbti, mokytis ir pan. Vandališkais veiksmais, kaip viešosios tvarkos objektyviuoju požymiu, laikomi veiksmai, kai tyčia daužomas, ardomas, padegamas, apipilamas dažais ar kitaip niokojamas svetimas turtas (LAT nutartys Nr. 2K-513/2010 Nr. 2K-429/2012).

Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nenustatyti veiksmai, kurie galėtų būti įvertinti kaip įžūlus elgesys ar vandališki veiksmai BK 284 straipsnio prasme.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu E. L. parodė, kad jis yra supykęs ant valdžios, nes negali rasti darbo. 2015 m. rugpjūčio 19 d. vakare, supykęs ant visų, ant valdininkų, turėdamas dažų balionėlį, nuėjo prie Valstybės saugumo pastato ir užrašė žodį „Vagys“. Įžeisti nieko nenorėjo, tiesiog supykęs ant visų parašė tokį žodį (t. 1. b. l. 69–71).

Liudytojas V. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog atlikdamas budėtojo funkcijas, vėlai vakare, tamsiu paros metu pastebėjo žmogų, kuris priėjęs prie pastato sienos išsitraukė dažų flakonėlį ir pradėjo atlikti judesius prieš sieną. Kadangi šios sienos per vaizdo kameras nesimato, todėl išėjo iš pastato į lauką ir pamatė žmogų, kuris rašė ant sienos. Asmuo buvo sulaikytas (t. 1. b. l. 104).

Byloje nenustatyta, kad dėl tokių E. L. veiksmų būtų šokiruoti aplinkiniai žmonės, kurie būtų matę įvykį ir dėl to būtų patyrę pažeminimą, išgąstį ir pan. Nustatęs minėtas faktines aplinkybes apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad E. L. veikoje nėra jam inkriminuoto viešosios tvarkos pažeidimo būdo – įžūlaus elgesio. Akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas įžūliais E. L. veiksmus, neįsigilino į sąvokos prasmę ir be pagrindo pripažino juos viešosios tvarkos pažeidimo objektyviuoju požymiu.

Be to, pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino, ar tokie E. L. veiksmai pagal savo pavojingumo laipsnį užtraukia baudžiamąją ar administracinę atsakomybę.

Baudžiamasis įstatymas nenustato aiškios ribos tarp baudžiamosios ir administracinės atsakomybės už viešosios tvarkos pažeidimą, nes veikomis, aprašytomis BK 284 str. ir ATPK 174 str., kėsinamasi į tą pačią vertybę – viešąją tvarką. Pagrindinis kriterijus, atribojant šiuos pažeidimus, yra nusikalstamai veikai būdingas pavojingumas (BK 11 str. 1 d., 12 str.), apie kurį sprendžiama įvertinus veiksmų intensyvumą, trukmę, nukentėjusiųjų skaičių, juos apibūdinančius duomenis, viešosios vietos specifiką bei kitas bylos aplinkybes (LAT nutartis Nr. 2K-171-788/2015).

Teisėjų kolegijos vertinimu, E. L. veiksmai – žodžio „VAGYS“ užrašymas ant pastato – pagal savo pavojingumo laipsnį (veiksmas buvo momentinis ir vienkartinis, nepasižymėjo agresyvumu ir intensyvumu, padaryta žala – nedidelė) gali užtraukti ne baudžiamąją, o administracinę atsakomybę pagal ATPK 174 straipsnį, nes baudžiamosios atsakomybės kaip kraštutinės priemonės taikymas šiuo atveju yra nepagrįstas, neteisingas ir neproporcingas. E. L. veiksmas nevertintinas kaip veiksmas, pasižymintis nusikalstamai veikai būdingu pavojingumu, todėl administracinės atsakomybės taikymas už nedidelį chuliganizmą būtų visiškai proporcinga teisinė priemonė. Tačiau E. L., atsižvelgiant į jo sveikatos būklę, negali būti administracinio teisės pažeidimo subjektu, kadangi ir baudžiamojon, ir administracinėn atsakomybėn gali būti traukiami tik veiksnūs ir pakaltinami asmenys.

Nesant pagrindo pripažinti, kad E. L. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, baudžiamoji byla dėl BK 284 straipsnio 1 dalies E. L. nutrauktina. Kadangi baudžiamoji byla E. L. turi būti nutraukta, taip pat naikintina ir E. L. taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Iš byloje esančio Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto (b. l. 60–62) matyti, kad E. L. dėl jo ligos pobūdžio reikalingas stacionarinis gydymas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Konstatavus, kad E. L. nepadarė įstatyme uždraustos veikos, jo priverstinio gydymo klausimas spręstinas Lietuvos Respublikos psichikos priežiūros įstatymo VI skyriuje nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 3 str. 1 d. 1 p., 326 str. 5 d. 5 p., 403 str. 1 d. 6 p.,

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 27 d. nutartį panaikinti ir baudžiamąją bylą E. L. nutraukti.

Panaikinti E. L. taikytą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.