Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Olegas Šibkovas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs R. G. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 8 d. nutarimo R. G. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teismo 2013-05-08 nutarimu R. G. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, paskirta 100 (vieno šimto) litų bauda, už pažeidimą, numatytą LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, paskirta 3000 (trijų tūkstančių) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams. LR ATPK 33 straipsnio 2 dalimi nuobaudos subendrintos paskiriant galutinę nuobaudą – 3000 (trijų tūkstančių) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

R. G. nubaustas už tai, kad (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, automobilio nesuvaldė ir kliudė kitą stovintį automobilį, nesant įvykio vietoje nukentėjusiojo asmens apie įvykį policijai nepranešė, iš įvykio vietos nuvažiavo, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 133, 232 punktų reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliantas taip pat nurodo, kad tokiu atveju, jei teismas manys, kad jo kaltė įrodyta, yra pagrindas taikyti LR ATPK 30¹ straipsnį ir neatimti teisės vairuoti transporto priemones. Skundo autorius pažymi, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra gyvybiškai reikalinga, pažeidimas padarytas pirmą kartą, jis yra senyvo amžiaus, pažeidimas sunkių padarinių nesukėlė, administracinių nuobaudų neturi, transporto priemonė reikalinga vykti pačiam į gydymo įstaigas ir vežti sunkiai sergančią žmoną.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2013-05-08 nutarimą palikti nepakeistą ir R. garnelio skundo netenkinti. Pažymi, kad teismas tinkamai įvertino visas bylos aplinkybes, priimtas nutarimas teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti nėra pagrindo.

R. G. apeliacinis skundas atmetamas, nutarimas paliekamas nepakeistas.

Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl R. G. kaltės pasišalinus iš eismo įvykio vietos, t. y. apeliantas mano, kad jo kaltė dėl LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo nėra įrodyta, todėl jis yra nubaustas nepagrįstai. Apygardos teismas, susipažinęs su skundo motyvais bei administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, sutinka su Kauno apylinkės teismo išvadomis dėl R. G. kaltės ir pažymi, kad apylinkės teismas, analizuodamas ir vertindamas byloje esančius įrodymus LR ATPK 257 straipsnyje įtvirtintų nuostatų nepažeidė, įrodymus vertino pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, įvertino surinktų įrodymų pakankamumą, jų nuoseklumą, galimus prieštaravimus tarp jų, logiškumą, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybes, įrodymų šaltinių patikimumą ir padarė pagrįstą bei teisėtą išvadą, kad R. G. kaltė dėl LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo įrodyta.

LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtiems reikalavimams sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas susijęs, vietos pažeidžiant KET. R. G. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas ir jis buvo nubaustas už pasitraukimą iš eismo įvykio vietos nepranešus policijai. R. G. neneigia, kad kliudė kitą transporto priemonę, tačiau mano, kad už pasitraukimą iš eismo įvykio vietos nubaustas nepagrįstai, kadangi automobilį jis paliko dėl to, kad turėjo skubėti į darbo biržą, o be to, paprašė šalia buvusio asmens, kad ant lapelio užrašytų jo automobilio duomenis bei jo telefono numerį ir paliktų prie apgadintos transporto priemonės. Aukštesnės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad versija apie tai, jog eismo įvykio vietoje buvo pašalinis žmogus, kuris užrašė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei jo automobilio duomenis, atsirado tik apeliaciniame skunde. Susipažinus su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga matyti, kad R. G. savo paaiškinime Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkui nurodė, jog savo automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiavo į stovėjimo aikštelę, esančią prie darbo biržos. Buvo slidu, automobilis slystelėjo į šalia esančią mašiną. Ypatingų apgadinimų nepastebėjo, palaukė apie 10 min. ir nuėjo į darbo biržą (b. l. 7). Apklausiamas teisme R. G. iš esmės patvirtino savo paaiškinime nurodytas aplinkybes, paaiškino, kad pataikė ant provėžų ir paslydo, išlipo pažiūrėti, ant savo automobilio apgadinimų nematė, kitas automobilis taip pat nebuvo labai apgadintas. Manydamas, kad ateis automobilio savininkas, palaukė. Paskui paskambino žmona ir jis nuvažiavo parvežti žmonos (b. l. 27). Kaip matyti iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimų apie pašalinio asmens buvimą įvykio vietoje, raštelio parašymą jis neužsiminė nei policijos pareigūnams, nei nagrinėjančiam bylą teisėjui. Ši versija atsirado tik teismui priėmus jam nepalankų sprendimą ir nėra patvirtinta jokiais bylos duomenimis. Atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visumą aukštesnės instancijos teismas apelianto skunde nurodytas naujas aplinkybes laiko apelianto pasirinkta gynybos taktika siekiant sušvelninti savo padėtį ir išvengti griežtos atsakomybės. Be to, pažymima ir tai, kad nagrinėjant bylą teisme R. G. savo kaltę dėl padarytų pažeidimų prisipažino, paaiškino dėl to labai besigailintis. Šių aplinkybių visumoje darytina išvada, kad R. G. veiksmai atitinka LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėtį, t. y. R. G. sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas kitam asmeniui priklausantis automobilis (šios aplinkybės neneigia ir pats apeliantas), suprato, kad kito asmens turtui yra padaryta žala, tačiau, pažeisdamas KET reikalavimus, policijai nepranešė, įvykio vietoje nepasiliko ir iš jos pasišalino.

Priešingai, nei teigia apeliantas, aplinkybės, kad jis skubėjo į darbo biržą ir dėl to negalėjo pasilikti įvykio vietoje, nepanaikina adminsitracinės atsakomybės. Kelių eismo taisyklėse reglamentuota kaip turi elgtis asmuo, sukėlęs eismo įvykį. Pažeidžiant KET reikalavimus, R. G. kartu su savo automobiliu pasišalinio iš įvykio vietos, tokiu būdu nuslėpdamas savo dalyvavimą eismo įvykyje. R. G. nuomone, jo padaryto pažeidimo pavojingumą pašalina aplinkybė, kad jis turėjo vykti į darbo biržą, tačiau, teismo vertinimu, ši aplinkybė negali būti vertinama kaip aplinkybė, lemianti, kad R. G. veikė esant būtinojo reikalingumo sąlygomis. LR ATPK 17 str. nurodyta, kad administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kitose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju skubėjimas į darbo biržą nėra aplinkybė pašalinanti veikos pavojingumą, kadangi R. G. turėjo galimybę informuoti darbo biržos darbuotojus apie įvykį, t.y. turėjo galimybę veikti ir pašalinti galimas neigiamas pasekmes dėl savo neatvykimo kitais būdais.

Vertinant apelianto teiginius apie galimą teismo šališkumą konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad administracinio teisės pažeidimo bylą R. G. atžvilgiu išnagrinėjo šališkas pirmos instancijos teismas. Iš pirmos instancijos teismo rašto, minimo apelianto, matyti, kad teismas rašte nurodė koks administracinis pažeidimas inkriminuojamas R. G.. Greitas bylos išnagrinėjimas ir nutarimo paskelbimas taip pat neparodo teismo šališkumo. Priešingai, LR ATPK 288 str. 1 d. nustatyta, kad nutarimas skelbiamas tuojau pat, baigus bylos nagrinėjimą. Paskutinio žodžio nesuteikimas taip pat neparodo teismo šališkumo, kadangiLR ATPK nėra numatyta paskutinio žodžio suteikimo būtinybė.

Apeliaciniame skunde pateikiamas alternatyvus prašymas tokiu atveju, jei teismas laikys R. G. kaltę įrodyta, taikyti LR ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir už LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

LR ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas LR ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į LR ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Pažymėtina, kad LR ATPK 30¹ straipsnio taikymas sąlygojamas išskirtinių individualių (sietinų tik su traukiamu atsakomybėn asmeniu) aplinkybių, kurios teisingumo ir protingumo požiūriu akivaizdžiai parodytų būtinumą paskirti mažesnes nuobaudas negu atitinkamoje sankcijoje numatytos, nustatymu. Nagrinėjamu atveju apygardos teismas konstatuoja, kad išimtinių aplinkybių, leidžiančių pagrįstai taikyti minėto straipsnio nuostatas, byloje nėra nustatyta. Skirdamas nuobaudą apylinkės teismas ją individualizavo tinkamai, atsižvelgė į tai, kad R. G. baustas administracine tvarka, nuobaudos negaliojančios, nenustatyta nei atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir paskyrė administracinę nuobaudą straipsnio sankcijos ribose, t. y. už pažeidimo, numatyto LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą skyrė minimalaus dydžio piniginę baudą bei minimaliam terminui – 3 m., atėmė teisę vairuoti transporto priemones. Paskirta nuobauda nelaikytina aiškiai per griežta ir yra pakankama, kad būtų pasiekti LR ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Apelianto nurodytos aplinkybės, kad transporto priemonė jam reikalinga vykti į gydymo įstaigas, nelaikytina išimtine aplinkybes LR ATPK 30¹ straipsnio prasme.

Remiantis aukščiau aptartų aplinkybių visuma apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmos instancijos teismas išsamiai išyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje nesančius įrodymus ir priėmė pagrįstą ir teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 8 d. nutarimą palikti nepakeistą ir R. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.