Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja Edita Zarembienė, sekretoriaujant Loretai Dvilevičienei, dalyvaujant administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato atstovui Nerijui Butėnui, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. A., jo įgaliotai atstovei advokatei Virginijai Bradulskienei, nukentėjusiajam A. L.,

išnagrinėjus A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) dirbančio (duomenys neskelbtini) , administracine tvarka nebausto, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A. 2016 m. vasario 29 d., 08 val. 44 min., (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį Volvo XC90, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , nepasirinko saugaus greičio, neįvertino kelio būklės, to pasėkoje nesuvaldęs automobilio nuvažiavo nuo kelio ir apgadino tvorą, apie įvykusį eismo įvykį neinformavo policijos ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, taip pat po eismo įvykio vartojo psichiką veikiančią medžiagą, t.y. alkoholį, apie 09 val. 51 min., jam buvo nustatytas 1,78 promilės (±1,7 proc.) girtumas, tokiais savo veiksmais A. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių 221, 127, 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. ir 126 str. 4 d.

Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato atstovas Nerijus Butėnas teisme patvirtino administracinio teisės pažeidimo protokole išdėstytas aplinkybes ir paaiškino, kad asmuo patrauktas atsakomybėn remiantis nukentėjusiojo asmens pranešimu ir byloje surinktais įrodymais.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. A. teisme paaiškino, kad 2016 m. vasario 29 d. važiavo iš ryto į darbą, skubėjo į (duomenys neskelbtini) , o važiuodamas iš (duomenys neskelbtini) nuvažiavo nuo kelio ir apgadino tvorą. Namo gyventojų nerado, mašina nebuvo apgadinta ir jis išvažiavo, galvojo vakare atvažiuos pas žmogų ir susitars dėl tvoros. Sutinka, kad nepasirinko saugaus greičio, tačiau pasišalinti iš įvykio vietos nenorėjo, mašina visai nebuvo apgadinta. Buferis buvo tik įrėžtas, buvo labai išsigandęs, nepastebėjo, mašina buvo labai aplipusi druska. Namuose, kurių tvorą apgadino, nieko nebuvo, durų niekas neatidarė. A. L. jis gerai pažįsta, galvojo nueis ir susitars vakare su juo dėl tvoros apgadinimo. Galvojo, kad tai smulkmena, nežinojo, kad dėl tokio dalyko reikia kviesti policiją. Tuo metu buvo negirtas, tačiau parvažiavęs namo, išgėrė pusę stiklinės degtinės ir arbatos, nes blogai jautėsi, buvo praėjusios po įvykio 2 valandos, viskas vyko 08.44 val., policija atvažiavo po valandos. Prisipažįsta, kad po eismo įvykio vartojo alkoholį. Pažymi, jog neįvertino, kad tai eismo įvykis buvo, dėl to po įvykio vartojo alkoholį. Norėjo tartis su L., nesislėpė. Šiuo metu dėl žalos atlyginimo susitarė, nukentėjusysis jam pretenzijų neturi. Po įvykio blogai jautėsi, dirba pas ūkininkę visus darbus, prižiūri ūkį, pas L. dirba vadybininku, rudenį dirba su kombainu, su traktoriumi, gauna minimalų darbo užmokestį.

Analogiški parodymai yra užfiksuoti ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. A. rašytiniame paaiškinime, surašytame 2016 m. vasario 29 d., 08 val. 44 min. (b.l. 5).

Nukentėjusysis A. L. teisme parodė, kad jo nuosavas namas yra aptvertas tvora, namas nuosavybės teise priklauso mamai, tačiau jis tame name gyvena. Ryte išvažiavo į darbą apie 8 val. Jam paskambino ir pasakė, kad mašina išvertė tvorą ir nuvažiavo. Jam žentas sakė, kad mašina išvertė tvorą. Žentas nufotografavo, sakė, kad nuotraukas padarė ir mašina išvažiavo. Nežino, kodėl žentas neatidarė durų, gal nespėjo. Jam žentas nesakė, kad A. A. buvo atėjęs po įvykio į namus. Vakare atvažiavo policija, paėmė paaiškinimą. A. A. jis pretenzijų neturi, susitars draugiškai.

Iš nuketėjusiojo A. L. 2016 m. kovo 1 d. paaiškinimo (b.l. 8) matyti, kad 2016 m. vasario 29 d. automobiliui Volvo XC90, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , nuvažiavus nuo kelio, buvo apgadinta jam priklausanti tvora, esant (duomenys neskelbtini) kurią jis vertina 100 eurų.

Liudytojas L. Š. teisme paliudijo, kad 2016 m. vasario 29 d. ryte susitiko su A. A., pasirašė darbo sutartį, A. A. apie 8 val. buvo blaivus. Jis išvažiavo į Vilnių, o kur išvažiavo A., jis nežino.

Liudytojas E. M. teisme paliudijo, kad jį A. A. 2016 m. vasario 29 d., apie 8 val., nuvežė į darbą ir paliko dirbti, po pietų sužinojo, kad jis atsitrenkė į tvorą. A. A. buvo blaivus, alkoholio kvapas nuo jo nesklido, vežė iki darbo vietos apie 2 kilometrus.

Liudytojas V. D. teisme paliudijo, kad A. A. nuvežė juos į darbą ir nuvažiavo savais reikalais. Jis yra negeriantis, tikrai jokio kvapo nejautė, A. A. buvo blaivus. Jį vežė apie 8 val., dar buvo bendradarbis E. M..

Liudytojas T. V. – Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato pareigūnas teisme paliudijo, kad dirbo kartu su V. J., gavo pranešimą apie eismo įvykį (duomenys neskelbtini) kaime. Į policiją paskambino namo savininko žentas, atvykus į vietą žentas juos pasitiko, pasakė mašinos duomenis, parodė nuotraukas. Vyriškis sakė, kad matė, jog vairuotojas bando nuvažiuoti iš įvykio vietos, todėl per langą padarė nuotraukas. Nuvyko į vietą, rado namie A., patikrino girtumą, jis sakė, kad vartojo alkoholį po eismo įvykio, tai yra grįžęs namo.

Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato pareigūno V. J. tarnybiniame pranešime užfiksuoti analogiški parodymai kaip ir T. V.. Papildomai iš tarnybinio pranešimo matyti, kad apie eismo įvykį pranešė K. Š., kuris pateikė eismo įvykio nuotraukas (b.l. 4).

Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuotas transporto priemonės ir tvoros išsidėstymas po eismo įvykio (b.l. 10, 11).

Iš asmens blaivumo tikrinimo alkotesteriu rezultato matyti, kad A. A. 2016 m. vasario 29 d., 09 val. 51 min., nustatytas 1,78 promilės (±1,7 proc.) girtumas (b.l. 7).

Fotonuotraukose, pateiktose K. Š., įvykio vietoje užfiksuotas automobilis Volvo (b.l. 13-15), kitose fotonuotraukose užfiksuoti automobilio Volvo XC 901, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apgadinimai, taip pat apgadinta tvora (b.l. 15-20).

LR ATPK 284 str. 1 d. nustatyta organo, nagrinėjančio administracinio teisės pažeidimo bylą, pareiga išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Pagal LR ATPK 257 str., teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. A. neginčija pažeidimų, numatytų LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. ir 126 str. 4 d., padarymo faktinių aplinkybių, tačiau teisme nurodė, kad tyčios pasitraukti eismo įvykio vietos neturėjo, įvykio vietoje namo savininko nerado, todėl planavo su juo susitarti vėliau.

Pagal Kelių eismo taisyklių 127 punktą, vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Teisme A. A. pripažino, kad vairuodamas automobilį, nepasirinko saugaus greičio, automobilį sumėtė ir jis nuvažiavo nuo kelio, o atsitrenkęs į tvorą, ją apgadino.

Kelių eismo taisyklių 222 punkte nustatyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Kadangi A. A. atsitrenkus į gyvenamojo namo tvorą, nei namo savininko, nei kito namo gyventojo įvykio vietoje, tai yra kieme, nebuvo, į įvykio vietą turėjo būti kviečiama policija, o eismo įvykį sukėlęs A. A. privalėjo nepasišalinti iš įvykio vietos ir pats pranešti apie eismo įvykį policijai. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. A. teisme nurodė, kad nukentėjusįjį A. L. pažįsta ir planavo su juo susitarti dėl žalos atlyginimo vėliau, tačiau byloje jokių duomenų, kad dar būdamas eismo įvykio vietoje būtų bandęs su juo susisiekti, duomenų nėra. Kaip matyti iš nukentėjusiojo A. L. paaiškinimo, jis 2016 m. kovo 1 d. rašė policijai paaiškinimą, kad dėl tvoros apgadinimo jam padaryta 100 eurų žala. Iš A. A. paaiškinimų matyti, jog jis suprato, kad dėl jo veiksmų apgadintas svetimas turtas. Taigi, jis suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasirinko elgesio variantą – pasišalino iš įvykio vietos, turėdamas ir privalėdamas suprasti, kad elgiasi neteisėtai. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad nukentėjusiojo namuose eismo įvykio metu buvo jo žentas K. Š., kuris mobiliajame telefone esančia foto kamera užfiksavo pažeidimą. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. A. nurodytos aplinkybės, kad jis neįvertino situacijos rimtumo, nepaneigia jo atsakomybės pagal LR ATPK 130 str. 1 d.

Kelių eismo taisyklių 221 punkte nustatyta, kad su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iškart po eismo įvykio privalo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teisme prisipažino, kad grįžęs po eismo įvykio namo, vartojo alkoholinį gėrimą – degtinę, nes buvo susijaudinęs. Iš asmens blaivumo tikrinimo alkotesteriu rezultato matyti, kad A. A. 2016 m. vasario 29 d., 09 val. 51 min., buvo nustatytas 1,78 promilės (±1,7 proc.) girtumas, kai eismo įvykis įvyko apie 08 val. 44 min. Byloje apklausti liudytojai L. Š., E. M. ir V. D. teisme patvirtino, kad A. A. apie 08 val. ryte buvo blaivus ir teismas neturi pagrindo jais netikėti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. A. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 str. 2 d., 126 str. 4 d. ir 130 str. 1 d.

A. A. įgaliota atstovė, advokatė teisme prašė taikyti LR ATPK 30¹ str. nuostatas ir paskirti trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpį. Pagal LR ATPK 20 str. administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. LR ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai LR ATPK 31 ir 32 straipsniuose. Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-13-2013, 2AT-10-2014).

LR ATPK 30¹ str. 1 d. numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

A. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad jis prisipažįsta ir gailisi, su nukentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo susitarė ir nukentėjusysis jam pretenzijų neturi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Byloje nėra duomenų, kad A. A. būtų pasišalinęs iš įvykio vietos, turėdamas tikslą išvengti atsakomybės už kokius nors kitus pažeidimus, byloje nėra duomenų, kad jis vairavo automobilį būdamas neblaivus, teisme buvo nustatyta, kad alkoholį vartojo po eismo įvykio grįžęs namo. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad, iš įvykio vietos buvo pasišalinta padarius nedidelį kito asmens turto, t.y. tvoros, apgadinimą. A. A. dirba pas ūkininkus A. Š. ir L. Š.. Į bylą pateikti šių ūkininkų pareiškimai patvirtina, kad A. A. darbe reikalingas vairuotojo pažymėjimas, kaip darbuotojas jis charakterizuojamas teigiamai, tai yra kaip atsakingas ir sąžiningas, todėl prašoma jam neatimti teisės vairuoti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. lapkričio 5 d. nutartyje Nr. 2AT-31-2013, konstatavo, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 130 str. 1 d. iš esmės savo pavojingumu labai skirtingose situacijose: tiek tais atvejais, kai vairuotojas iš įvykio vietos įžūliai pasišalina po eismo įvykio, kurio metu buvo padaryta didelė žala, tiek tais atvejais, kai žala yra nedidelė. Atitinkamai pagal LR ATPK 126 str. 4 d. asmuo atsakomybėn traukiamas tiek už automobilio vairavimą esant neblaiviam, kai nustatomas vidutinis arba net sunkus neblaivumo laipsnis, tiek už tai, kad vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Taigi, parenkant nuobaudos rūšį ir dydį už LR ATPK 130 str. 1 d., 126 str. 4 d. numatytų pažeidimų padarymą, būtina vertinti visas reikšmingas aplinkybes siekiant, kad skirta nuobauda atitiktų administracinės atsakomybės principus.

Nagrinėjamu atveju A. A. pažeidimai nesukėlė sunkių padarinių, gyvenamojo namo tvorai padaryti apgadinimai nėra labai dideli, nukentėjusysis pretenzijų pažeidėjui dėl apgadinto turto, neturi. Teismas vertina ir tą aplinkybę, kad savo kaltę tiek dėl LR ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo, tiek dėl LR ATPK 130 str. 1 d. ir LR ATPK 126 str. 4 d. numatytų pažeidimų padarymo jis pripažįsta ir apgailestauja. Galiojančių administracinių nuobaudų A. A. neturi, anksčiau už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus nėra baustas, taip pat yra neteistas.

Teismas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, įvertinęs bylos duomenų visumą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenines savybes, padarytų pažeidimų pobūdį, padarinius, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas A. A. taikyti LR ATPK 30¹ str. nuostatas ir pagal LR ATPK 126 str. 4 d. bei 130 str. 1 d. skirti mažesnes nuobaudas, nei numatyta sankcijose, LR ATPK 33 str. 2 d. pagrindu paskiriant galutinę nuobaudą, kuri gali pasiekti nuobaudos tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-3-2014, 2AT-6-2014, 2AT-57-139-2015, 2AT-84-699-2015).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 30¹ str., 126 str. 4 d., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 224 str., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 302² str., 302⁴ str.,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

A. A. pagal LR ATPK 127 str. 2 d. paskirti 30 Eur administracinę baudą, pagal LR ATPK 126 str. 4 d., pritaikius LR ATPK 30¹ str. 1 d., paskirti 200 Eur administracinę baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams, pagal LR ATPK 130 str. 1 d., pritaikius LR ATPK 30¹ str. 1 d., paskirti 250 Eur administracinę baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams.

LR ATPK 33 str. 2 d. pagrindu paskirti A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) galutinę nuobaudą - 250 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) administracinę baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią Swedbank, banko kodas 73000, mokėjimo pavedime nurodant pažeidimo identifikacinį kodą ROIK: 16055717330 ir įmokos kodą 1001. Priešingu atveju, bauda bus išieškota priverstinai, be to, išieškant vykdymo išlaidas.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Ukmergės rajono apylinkės teismą.