- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-11
- Bylos Nr.
- 2S-1678-450/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Asta Radzevičienė, Andrius Ignotas
- Skolininkas
- R. B.
- Kategorijos
- 32.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andriaus Ignoto, Vilijos Mikuckienės ir Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko R. B. ir įkeistų daiktų savininkų J. B. ir UAB „Keturios sostinės“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 10 d. nutarties, kuria tenkintas prašymas dėl įkeisto turto arešto.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
Pareiškėjas Nordea Bank Finland Plc, veikiantis per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, pateikė pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, areštuojant hipoteka įkeistą turtą, t.y. 4,2636 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 0,3422 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 1030,39 kv. m. bendro ploto kavinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad hipoteka užtikrintos prievolės pagal 2005 m. gruodžio 16 d. Kreditavimo sutartį Nr. KK 05/12/131B [su vėlesniais pakeitimais ir papildymais], sudarytą tarp R. B. ir Nordea Bank Finland Plc, veikiančio per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, nėra vykdomos, todėl prašė pradėti priverstinį skolos išieškojimą, areštuojant hipoteka įkeistą nekilnojamąjį turtą, kuris nuosavybės teise priklauso J. B..
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. gegužės 10 d. nutartimi tenkino pareiškėjo Nordea Bank Finland Plc, veikiančio per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, prašymą: areštavo hipoteka įkeistus nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini), o būtent žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kavinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančius J. B.. Teismas nustatė, kad pareiškėjas vienašališkai nutraukė 2005 m. gruodžio 16 d. Kreditavimo sutartį Nr. KK 05/12/131B, nes skolininkas R. B. nevykdė sąlygų, numatytų kreditavimo sutartyje - paskolą grąžinti dalimis ir nustatytais terminais. Kreditoriui dėl kredito gavėjo kaltės vienašališkai nutraukus kredito sutartį anksčiau termino, kreditorius įgijo teisę reikalauti, kad kredito gavėjas grąžintų visą kreditą, priklausančias palūkanas ir kitas pagal sutartį mokėtinas sumas. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas darė išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas yra pagrįstas, todėl įkeistas daiktas areštuotinas, įspėjant skolininką ir įkeisto daikto savininkus, kad negrąžinus kreditoriui skolos per vieną mėnesį, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas kreditoriui administruoti, apie tai pranešant visiems suinteresuotiems asmenims.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirtąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu skolininkas R. B. ir įkeistų daiktų savininkai J. B. ir UAB „Keturios sostinės“ prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 gegužės 10 d. nutartį panaikinti. Nurodė, kad skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, nes Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, areštuodamas nekilnojamuosius daiktus, iš esmės vadovavosi tik pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis, kaip neginčijamai įrodytomis. Taip motyvuodamas savo procesinį sprendimą teismas tik formaliai vykdė teisingumą. Teismas neanalizavo priežasčių, dėl kurių kredito gavėjas laiku negrąžino kredito ir kitų mokėjimų pagal kredito sutartį. Pareiškėjas, pateikdamas vienpusišką informaciją apie kredito sutarties nevykdymą ir tai, kad jis įgijo neginčijamą teisę vienašališkai nutraukti kredito sutartį anksčiau termino, elgėsi nesąžiningai, todėl teismas turėjo neginti nesąžiningos šalies interesų.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą Nordea Bank Finland Plc, veikiantis per Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrių, nesutiko su atskiruoju skundu, prašydamas jį atmesti bei priteisti kreditoriaus naudai iš skolininko bei įkeistų daiktų savininkų 1210 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad, skolininkui pažeidus kredito sutartyje nustatytus mokėjimo terminus, Bankas turėjo teisę nutraukti kredito sutartį ir pradėti priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto procedūras, o skolininko ir įkeisto turto savininkų argumentai dėl kredito sutarties vykdymo pažeidimų priežasčių ir nutraukimo pagrįstumo nenagrinėtini šioje byloje. Tiek kreditorius, tiek Hipotekos skyrius atliko visus būtinus procesinius veiksmus, įgyvendinant priverstinio skolos išieškojimo procedūras reglamentuojančias normas, todėl nėra pagrindo tenkinti atskirąjį skundą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d., nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 gegužės 10 d. nutarties, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.
Nagrinėjamų atveju apeliantų atskirasis skundas dėl ginčijamos pirmosios instancijos teismo 2011 gegužės 10 d. nutarties grindžiamas tuo, kad teismas vadovavosi vien pareiškėjo pateiktais duomenimis, laikydamas juos neginčijamais, ir nepagrįstai neanalizavo priežasčių, dėl kurių kredito gavėjas laiku negrąžino kredito ir kitų mokėjimų pagal kredito sutartį.
Remiantis LR CK 4.192 str. 1 d. nuostata, hipotekos kreditorius turi teisę kreiptis į hipotekos teisėją dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. LR CPK 558 str. 1 d. nustatyta, kad hipotekos teisėjas, gavęs pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą ir įregistruoja ją turto arešto aktų registre bei raštu įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytinių arba perduotas administruoti kreditoriui. Jeigu skola per 1 mėnesį nuo įspėjimo skolininkui ir įkeisto daikto savininkui įteikimo dienos negrąžinama, pagal CPK 558 str. 2 d. pagal hipotekos kreditoriaus pakartotinį pareiškimą hipotekos teisėjas priima nutartį už skolą įkeistas daiktas parduoti iš varžytinių arba perduoti administruoti kreditoriui.
Bylos medžiaga nustatyta, kad kredito gavėjo R. B. prievolių pagal 2005 m. gruodžio 16 d. Kreditavimo sutartį Nr. KK 05/12/131B įvykdymas buvo užtikrintas J. B. nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto [žemės sklypų ir kavinės] hipoteka bei UAB „Keturios sostinės“ priklausančio kilnojamojo turto [įrenginių ir inventoriaus] hipoteka. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina Nordea Bank Finland Plc pareiškime dėl priverstinio skolos išieškojimo nurodytas aplinkybes, jog skolininkas R. B. Kreditavimo sutartyje Nr. KK 05/12/131B numatytų įsipareigojimų [nustatytais terminais mokėti įmokas] nesilaikė, todėl šiuo pagrindu pareiškėjui prieš terminą nutraukus kreditavimo sutartį, pirmojo kreipimosi į hipotekos skyrių dieną skola Bankui sudarė 774.621,11 EUR sumą. Priešingų įrodymų, kad įsipareigojimai Bankui buvo įvykdyti ar pakeistos hipotekos registre įregistruoto įkeitimo sandorio sąlygos, ar šalys buvo susitarusios dėl kitokių prievolės įvykdymo sąlygų ir (ar) kitokių kredito pagal sutartį grąžinimo terminų, apeliantai nepateikė, todėl atmesti kaip nepagrįsti apeliantų argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo, nepagrįstai vadovavosi vien pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis, nes, visų pirma, priverstinio skolos išieškojimo procedūros yra pradedamos pagal hipotekos kreditoriaus pareiškimą [LR CPK 558 str. 1 d.], t.y. užtenka tik pačio hipotekos kreditoriaus pareiškimo, o toks pareiškimas šiuo atveju iš Nordea Bank Finland Plc buvo, visų antra, tiek pareiškėjo, tiek pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodytos faktinės aplinkybės, kurios sudaro pagrindą pradėti priverstinio skolos išieškojimo procedūras, buvo pagrįstos byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai pradėjo priverstinį skolos išieškojimo iš įkeisto turto procedūras, areštuodamas Nordea Bank Finland Plc naudai įkeistą nekilnojamąjį turtą, nes teismas tinkamai laikėsi Civilinio proceso kodekse nurodytos procedūros ir procesinių reikalavimų nepažeidė.
Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas Nordea Bank Finland Plc pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, nepagrįstai neanalizavo priežasčių, dėl kurių kredito gavėjas laiku negrąžino kredito ir kitų mokėjimų pagal kreditavimo sutartį, tačiau, teisėjų kolegija nurodo, kad, taikant hipotekinio kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūras, šie klausimai negali būti sprendžiami, kaip nepatenkantys į Civilinio proceso kodekso XXXVI skyriaus nagrinėjimo sritį. Kaip teisingai nurodo pareiškėjas, hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos teisine procedūra, todėl tarp hipotekos šalių kilę ginčai negali būti nagrinėjami šioje byloje. Atkreiptinas apeliantų dėmesys, kad apeliantų nesutikimas su pareiškėjo prašoma priteista skolos suma ar galimi neteisėti pareiškėjo veiksmai, nutraukiant kreditavimo sutartį, gali būti nagrinėjami tik atskirose bylose, pateikiant ieškinį ginčo teisenos tvarka.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė teisės normas, reglamentuojančias pagal hipotekos lakštą įkeisto nekilnojamojo daikto areštą, kai skolininkas neįvykdo prievolės kreditoriui, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios panaikinti ar pakeisti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų 1210 Lt sumai atlyginimo tenkintinas iš dalies, nes prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma yra labai didelė ir neatitinka LR Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio ribų, be to, bylos nagrinėjimas vyko rašytinio proceso tvarka, ginčo pobūdis nebuvo sudėtingas, nes susijęs su procedūriniais klausimais, o pareiškėjo atstovė advokatė surašė tik vieną procesinį dokumentą – atsiliepimą į atskirąjį skundą, todėl dėl nurodytų priežasčių bei vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais, prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki 300 Lt, lygiomis dalimis ją priteisinat iš apeliantų pareiškėjo naudai [LR CPK 98 str.; 443 str. 6 d.].
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti Nordea Bank Finland Plc skyriaus (duomenys neskelbtini) naudai 300 Lt [tris šimtus litų] bylinėjimosi išlaidų lygiomis dalimis iš R. B. (duomenys neskelbtini), J. B. (duomenys neskelbtini) ir UAB „Keturios sostinės“ (duomenys neskelbtini).