Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ilonos Jakubėnienės (kolegijos pirmininkės), Audriaus Sadausko, Laisvydo Zederštremo, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. B. prašymą dėl jam paskirtos bausmės peržiūrėjimo ir sušvelninimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Šiaulių apygardos teismo 2012 m. birželio 21 d. nuosprendžiu S. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 13 metų, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas suėmimo laikas nuo 2011 m. spalio 4 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos. Nuosprendis įsiteisėjo 2012 m. liepos 12 d.

2. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžiu S. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su Šiaulių apygardos teismo 2012 m. birželio 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme, S. B. buvo paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 14 metų. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2014 m. rugpjūčio 22 d. Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2011 m. rugpjūčio 9 d. iki 2011 m. rugpjūčio 11 d. ir pagal Šiaulių apygardos teismo 2012 m. birželio 21 d. nuosprendį atliktas bausmės laikas. Nuosprendis įsiteisėjo 2014 m. rugsėjo 12 d.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 30 d. nuosprendžiu S. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams, pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, subendrinus apėmimo būdu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinus taikant dalinį sudėjimą, subendrinus tarpusavyje ir su bausme, paskirta pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, S. B. buvo paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, bausmę apėmimo būdu subendrinus su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme, S. B. buvo paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 14 metų. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės laiką įskaitytas bausmės laikas, atliktas bei įskaitytas laikas pagal Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendį. Nuosprendis įsiteisėjo 2015 m. liepos 29 d.

4. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. rugpjūčio 1 d. baudžiamuoju įsakymu S. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį areštu 45 paroms. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirta galutinė bausmė – areštas 30 parų. Teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2018 m. rugpjūčio 20 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. rugsėjo 20 d. nutartimi, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 30 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinus su Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. rugpjūčio 1 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, S. B. buvo paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 7 metams 1 mėnesiui. Nutartis įsiteisėjo 2018 m. spalio 1 d.

5. 2024 m. balandžio 9 d. Šiaulių apygardos teisme gautas nuteistojo S. B. prašymas, kuriuo nuteistasis prašo peržiūrėti jo atžvilgiu išnagrinėtą baudžiamąją bylą ir, pritaikius naujai įsigaliojusias baudžiamojo įstatymo nuostatas, sušvelninti jam paskirtą bausmę arba apsiriboti jau atliktos bausmės dalimi. Nurodo, kad šiuo metu yra pakitę bausmių skyrimo pagrindai, kurie numato kai kurių alternatyvų skiriant bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, todėl mano, kad, peržiūrėjus jo atžvilgiu išnagrinėtą bylą, pagal BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatas, turi būti sumažinta jam paskirta bausmė arba apsiribota jau atliktos bausmės dalimi, ir tai šiuo metu atitiktų BK 41 straipsnio 5 dalies imperatyvią nuostatą dėl teisingumo principo įgyvendinimo.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo prašymas atmestinas.

7. BK 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, tai yra taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmę sušvelnina toks įstatymas, kuris sumažina jos minimalią, maksimalią ar abi šias ribas, numato naują švelnesnę bausmės rūšį ir panašiai. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 362¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. Paduodant BPK 362¹ straipsnio 1 dalyje nurodytus prašymus ar teikimus ir priimant teismo nutartis, vadovaujamasi BK 3 straipsnio nuostatomis (BPK 362¹ straipsnio 2 dalis). BPK 362¹ straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuo atveju, jeigu po nuosprendžio įsiteisėjimo buvo priimtas panaikinantis veikos nusikalstamumą, švelninantis bausmę arba kitokiu būdu lengvinantis veiką padariusio asmens teisinę padėtį įstatymas. Pažymėtina, kad BK 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto veikos nusikalstamumo panaikinimo, bausmės švelninimo ar kitokio teisinės padėties palengvinimo instituto taikymas turi prasmę tik tuomet, kai taikant jį asmens teisinė padėtis realiai palengvėja, todėl, remiantis BK 3 straipsniu, yra aktualūs ir gali būti peržiūrėti tik neįvykdyti nuosprendžiai (kuriais paskirtos bausmės dar neįvykdytos).

8. Nuteistasis prašyme nekonkretizavo, kokius BK pakeitimus, susijusius su bausmės skyrimu, prašo taikyti jo atžvilgiu. Pažymėtina, kad nuo 2012 m. birželio 21 d., kai nuteistasis S. B. buvo nuteistas Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, iki dabar, kai gautas jo prašymas dėl jam paskirtos bausmės sušvelninimo, BK VIII skyriaus „Bausmės skyrimas“ nuostatos buvo keičiamos net 7 įstatymais, tačiau, kaip matyti iš šio skyriaus nuostatų ir padarytų pakeitimų, BK VIII skyriaus „Bausmės skyrimas“ nuostatas, susijusias su bausmės skyrimu kaltam asmeniui, ir bausmės skyrimą išsprendžia pirmosios instancijos teismas, iš esmės išnagrinėjęs baudžiamąją bylą ir priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, kuriame pirmosios instancijos teismas nurodo aplinkybes, į kurias atsižvelgia skirdamas kaltininkui bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką. Dėl to bausmės skyrimo nuostatų pasikeitimai jokios įtakos nuteistojo S. B. teisinei padėčiai neturi.

9. S. B. Šiaulių apygardos teismo 2012 m. birželio 21 d. nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį bei Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. rugpjūčio 1 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, tačiau nuo šių nuosprendžių (baudžiamojo įsakymo) priėmimo iki nuteistojo prašymo dėl bausmės sušvelninimo gavimo teisme dienos nei BK 129 straipsnio 1 dalies, nei 260 straipsnio 1 dalies, nei BK 215 straipsnio 1 dalies, ar BK 259 straipsnio 2 dalies dispozicijos ar sankcijose numatytų bausmių rūšys bei dydžiai nebuvo keičiami.

10. Nors Lietuvos Respublikos 2020 m. lapkričio 5 d. įstatymu Nr. XIII-3350, kuris įsigaliojo 2020 m. lapkričio 19 d., buvo pakeista BK 214 straipsnio 1 dalies dispozicija, papildomai nustatyti nusikalstamos veikos kvalifikavimo požymiai „importavo, eksportavo, gabeno“, tačiau už BK 214 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skiriamos alternatyvios bausmės, jų dydžiai nebuvo pakeisti. Dėl to, atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis pagal BK 214 straipsnio 1 dalį buvo nuteistas iki minėto įstatymo įsigaliojimo, o 2020 m. lapkričio 5 d. įstatymu buvo praplėsta BK 214 straipsnio 1 dalies dispozicija, daroma išvada, kad minėtu įstatymu padaryti BK 214 straipsnio 1 dalies pakeitimai nuteistojo S. B. teisinės padėties nekeičia.

11. 2023 m. balandžio 27 d. buvo priimtas BK 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas Nr. XIV-1925 (toliau – Įstatymas). Šis Įstatymas įsigaliojo 2023 m. birželio 1 d.

12. Kaip minėta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 30 d. nuosprendžiu S. B. buvo nuteistas ir pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe, savo ir kitų asmenų naudai apgaule padėjo įgyti Pranei Paulauskienei priklausančias pinigines lėšas – 8 000 Lt (2 316,96 Eur). Tiek nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi BK 182 straipsnio 1 dalis, tiek ir nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusi BK 182 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę už sukčiavimą - apgaule savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimą, turtinės prievolės išvengimą arba jos panaikinimą. Paminėtina, jog už šio nusikaltimo padarymą skiriamų bausmių rūšys, skirtinos laisvės atėmimo bausmės dydis nebuvo keičiami. Tačiau veikos kvalifikavimui pagal BK 182 straipsnio 1 dalį įtakos turi nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusi BK 190 straipsnio redakcija. Veikos padarymo metu galiojusio BK 190 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 1 MGL, bet neviršija 3 MGL dydžio sumos. Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusioje BK 190 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turtas yra labai didelės vertės, kai jo vertė viršija 900 MGL dydžio sumą, didelės vertės, kai jo vertė viršija 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos, nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. Taigi, pagal BK 190 straipsnio 1 dalies nuostatas, S. B. įvykdytos nusikalstamos veikos padarymo metu baudžiamoji atsakomybė pagal BK 182 straipsnio 1 dalį buvo galima, kai apgaule įgyto turto vertė viršijo 3 MGL, o šiuo metu – kai turto vertė viršija 10 MGL. Nusikalstamos veikos padarymo metu pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimą Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ nuo 2008-10-22 iki 2015-01-01 buvo patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis (MGL) - 130 litų, nuo 2015-01-01 iki 2018-01-01 – 37,66 Eur, o nuo 2018-01-01 iki dabar – 50,00 Eur. Pažymėtina, kad, nustatant turto vertę, taikomi dydžiai, kurie buvo nustatyti nusikalstamos veikos padarymo metu. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, jog nuteistojo S. B. apgaule įgyto turto – 8 000 Lt (2 316,96 Eur) – piniginių lėšų vertė yra lygi 61,54 MGL (8000 Lt / 130 Lt = 61,54 MGL), o tai akivaizdžiai viršija tiek 3 MGL dydį, galiojusį nusikalstamos veikos padarymo metu, tiek ir šiuo metu galiojantį 10 MGL turto vertės dydį. Dėl to, sprendžiant nuteistojo prašymą, nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigalioję BK 182 straipsnio bei BK 190 straipsnio pakeitimai nuteistojo S. B. teisinės padėties nešvelnina.

Įvertinusi visumą paminėtų aplinkybių, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra teisinio pagrindo tenkinti nuteistojo S. B. prašymą ir sušvelninti jam paskirtą bausmę.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo S. B. prašymo netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.