Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2016-05-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1438-935/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2016-05-09
Bylos Nr.
1-1438-935/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-05183-2016-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ugnius Trumpulis
Kaltinamasis
J. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1438-935/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05183-2016-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.8., 1.1.7.2.5., 2.10.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS REPSUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 9 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ugnius Trumpulis, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje J. M., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. M. 2016 m. vasario 1 d. 15.15 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kilus konfliktui, gėlių vazonu trenkė tėvui Č. M. į galvą, tuo sukeldamas pastarajam fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais J. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu J. M. parodė, kad 2016 m. vasario 1 d., apie 15.00 val., jis buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), buvo pavartojęs alaus. Jo tėvas Č. M. taip pat gyvena (duomenys neskelbtini). J. M. aiškino, jog kai jis grįžo namo, jo tėvas miegojo, nes taip pat buvo pavartojęs alkoholio. Jis tėvą pakėlė, jie pradėjo bendrauti. Bekalbant kilo žodinis konfliktas. Jam neišlaikė nervai ir jis pastvėrė nuo stalo vazą su gėle bei sudavė tėvui per galvą. Tėvas susiėmė už galvos. Po kurio laiko pas juos atvyko policijos pareigūnai, kuriuos iškvietė kaimynai. Jis buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatą. Dėl savo veiksmų labai gailisi. (b. l. 16)

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis Č. M. parodė, kad 2016 m. vasario 1 d. jis buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Dienos metu jis prigulė pamiegoti. Jį pakėlė sūnus, jie kalbėjosi. Bendraujant su sūnumi dėl kažkokio mažmožio tarp jų kilo žodinis konfliktas. Ginčo metu jo sūnus nuo stalo paėmė vazą gėlėms ir sudavė ja į galvą. Jis pajuto fizinį skausmą, tačiau policijos nekvietė. Policiją iškvietė kaimynai dėl triukšmo. Jo sūnus buvo pristatytas į komisariatą, o jis buvo nuvežtas į Lazdynų ligoninę. Dėl sužalojimo jokių pretenzijų sūnui neturi, jis su sūnumi pasikalbėjo, sūnus jo atsiprašė, jam atleido. (b. l. 9-10)

Iš policijos registruojamų įvykių registro matyti, kad 2016 m. vasario 1 d. 15.14 val. buvo gautas pranešimas, jog agresyvus, neblaivus sūnus sumušė tėvą, vyksta konfliktas. (b. l. 2)

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo komisariato Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio tarnybinio pranešimo matyti, kad buvo gautas gauta informacija, jog (duomenys neskelbtini)agresyvus ir neblaivus sūnus sumušė tėvą, vyksta konfliktas. Nuvykus į įvykio vietą Č. M. paaiškino, kad jis stovėjo bendro naudojimo koridoriuje ir pamatė grįžtant sūnų, kuris buvo neblaivus, svirduliavo, keikėsi ir nuėjo į butą. Kai Č. M. užėjo į namus, jo sūnus J. M. puolė muštis rankomis, paskui paėmė vazoną ir trenkė juo Č. M. į galvos sritį. Č. M. buvo susijaudinęs, visa galva buvo kruvina, galvoje buvo kirstinė žaizda. Tiek Č. M., tiek J. M. buvo neblaivūs, J. M. buvo agresyviai nusiteikęs tėvo atžvilgiu. J. M. buvo pristatytas į policijos komisariatą. (b. l. 6-7)

Iš alkotesterio rodmenų kvito matyti, kad 2016 m. vasario 1 d. 15.46 val. J. M. buvo nustatytas 1,93 promilių neblaivumas. (b. l. 19)

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nėra pareikštas.

J. M. neprieštaravo tam, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokuroro siūloma bausme. (b. l. 38)

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad J. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Pats J. M. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, pakankamai detaliai nurodė šios veikos padarymo aplinkybes. J. M. kaltę padarius nusikaltimą be jo paties parodymų įrodo nukentėjusiojo Č. M. parodymai, policijos registruojamų įvykių registre, policijos pareigūno tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys. Paminėti duomenys iš esmės tarpusavyje sutampa, vieni kitus papildo ir patvirtina, jie nėra prieštaringi. Taigi nagrinėjamu atveju yra visiškai įrodyta, kad J. M. 2016 m. vasario 1 d. 15.15 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), smurtiniais veiksmais sukėlė Č. M. fizinį skausmą. J. M. veiksmai yra teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi jis sukėlė fizinį skausmą savo tėvui.

J. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas J. M. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, nusikaltimas yra baigtas ir padarytas tiesiogine tyčia. J. M. anksčiau nėra teistas, yra baustas administracine tvarka (b. l. 26), VŠĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydytas nuo 2005 m. vasario 23 d. iki 2005 m. vasario 28 d. dėl psichikos ir elgesio sutrikimo vartojant stimuliatorius, psichozinis sutrikimas vyraujant polimorfiškumui (b. l. 29), VŠĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas (b. l. 30),Vilniaus priklausomybės ligų centre įrašytas į įskaitą 2016 m. vasario 4 d. dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant opiodus (b. l. 30), J. M. susitaikė su nukentėjusiuoju, šis jam pretenzijų neturi.

Įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, J. M. yra skirtina Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, kurios dydis nustatytinas artimas Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnyje numatytam šios bausmės minimumui. Būtent tokios bausmės paskyrimas padės įgyvendinti (pasiekti) Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnyje nustatyta, kad baudžiamąją bylą pabaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į paminėtą įstatymo normą, taip pat į nustatytas aplinkybes nagrinėjant šią baudžiamąją bylą, daro išvadą, kad J. M. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikas, J. M. išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2016 m. vasario 1 d. 15.15 val. iki 2016 m. vasario 3 d. 10.40 val. (dvi dienos).

Ikiteisminio tyrimo metu J. M. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ši kardomoji priemonė paliktina nepakeista iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o pradėjus jį vykdyti naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimo bausmę šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. M. paskirti laisvės apribojimo bausmę keturiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2016 m. vasario 1 d. 15.15 val. iki 2016 m. vasario 3 d. 10.40 val. (dvi dienos) išbūtą laiką, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti J. M. panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti J. M., kad:

1) asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus;

2) jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę;

3) jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles;

4) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

5) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

6) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

7) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka;

8) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Ugnius Trumpulis