Kauno apylinkės teismo nutarimas

2015-11-19 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A2.6.-7303-888/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-11-19
Bylos Nr.
A2.6.-7303-888/2015
Teisminio proceso Nr.
4-70-3-02802-2015-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Laima Šeputienė
Pažeidėjas
E. S.
Kategorijos
  • 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6. -7303– 888/2015Teisminio proceso Nr. 4-70-3-02802-2015-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.; 2.7.4.4.; 2.7.4.5.; 2.14.3.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. lapkričio 19 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Šeputienė, sekretoriaujant Ritai Kinderienei, Salomėjai Muralienei ir Vildai Verikaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, išnagrinėjusi E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio 1989 (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. rugpjūčio 4 d., nuo 14 val. 00 min. iki 15 val. 00 min., (duomenys neskelbtini), E. S. vairuodamas automobilį Mercedes Benz Sprinter 313 CDI, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kliudė stovėjusį automobilį Renault Laguna Scenic, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9,101 punktų reikalavimus.

Apklaustas teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. S. kaltės dėl padarytų pažeidimų nepripažino. Teismui parodė, kad eismo įvykio dieną vairavo automobilį Mercedes Benz Sprinter, buvo Šiauliuose ir vežė alkoholinius gėrimus į barą. Vėliau sulaukė skambučio iš Šiaulių policijos pareigūnų, kurie prašė prisistatyti dėl eismo įvykio į policijos nuovadą. Jis nuvyko į Šaulius, jam parodė automobilio nuotraukas ir pasakė, jog yra asmuo, kuris matė, kaip jis kliudė kitą automobilį ir pabėgo iš įvykio vietos. Paaiškino, kad ant jo vairuoto automobilio Mercedes Benz Sprinter jokių apgadinimo žymių nėra, jis nejautė, jog atsitrenkė į kitą automobilį. Iš automobilio buvo išlipęs, nes norėjo pasižiūrėti, kad nieko neužkliudytų, kadangi aikštelėje tarp mašinų maži tarpai (31-32, 42 b.l.).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas M. T. parodė, kad eismo įvykis įvyko 2015 m. birželio 4 d., tarp 12 val. ir 13 val. Eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis Renault Megane. Eismo įvykį matęs liudininkas nurodė, kad buvo kieme ir matė, kaip atvežęs prekes, trumpai sustojo automobilis Mercedes, prekes iškrovė, vairuotojas pradėjo važiuoti atbulas ir įsirėmė į stovėjusio automobilio Renault galą. Vairuotojas sustojo, išlipo, palaukė kelias minutes ir nesulaukęs, kad kas ateitų – išvažiavo. Kai į policijos įstaigą atvyko administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, jis padarė fotonuotraukas ir automobilių apgadinimų aukščiai atitiko, į automobilio Renault galinį dangtį buvo atsiremta. (41-42 b.l.).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas L. P. parodė, kad eismo įvykis įvyko birželio 4 d. Jis tiesiogiai matė kaip geltona mašina, atvežusi prekes, važiuodama atbula bakstelėjo į Renault Scenic, jis girdėjo atsitrenkimo garsą. Vairuotojas, atsitrenkęs į Renault Scenic, iš savo vairuojamo automobilio išlipęs nebuvo (49-50 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

Kelių eismo taisyklių 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

Kelių eismo taisyklių 101 punktas numato, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. S. neigė kaltę dėl jam inkriminuojamų teisės pažeidimų, tačiau jo kaltę dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo, visų pirma, neginčijamai patvirtina, patikimi, nuoseklūs tiesiogiai eismo įvykį mačiusio liudytojo L. P. parodymai apie tai, kad įvykio dieną jis tiesiogiai matė, kaip geltona mašina, atvežusi prekes, važiuodama atbula bakstelėjo į Renault Scenic, jis girdėjo atsitrenkimo garsą (49-50 b.l.).

Liudytojo L. P. parodymuose išdėstytas aplinkybes patvirtina ir policijos pareigūno M. T. teisme duoti paaiškinimai apie tai, jog eismo įvykis įvyko 2015 m. birželio 4 d., tarp 12 val. ir 13 val., jo metu apgadintas automobilis Renault Megane. Kai į policijos įstaigą atvyko administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, jis padarė abiejų transporto priemonių fotonuotraukas ir abiejų automobilių apgadinimų aukščiai atitiko, į automobilio Renault galinį dangtį buvo atsiremta (41-42). Teismas neturi pagrindo abejoti teismo posėdžio metu įspėtų dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą liudytojų duotais parodymais, kadangi liudytojų parodymai yra išsamūs, nuoseklūs, nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad jie gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį.

Liudytojų teisme duotus paaiškinimus patvirtina ir administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti ir teismo posėdžio metu tiesiogiai ištirti rašytiniai įrodymai, visų pirma, transporto priemonės techninės apžiūros aktas (12 b.l.), iš kurio matyti, kad automobiliui Renault Megane Scenic, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nustatyti techniniai defektai – apgadintas bagažinės dangtis, padaryti eismo įvykio metu. Minėtu transporto priemonės techninės apžiūros aktu nustatytus apgadinimus patvirtina ir fotonuotraukos (22 b.l.). Iš fotonuotraukų matyti, kad automobilio Renault Megane Scenic, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apgadinimų mastas ir aukštis atitinka Mercedes Benz Sprinter 313 CDI, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), galinės dalies išsikišimus ir apgadinimus. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę taip pat įrodo ir kiti teismo posėdžių metu tiesiogiai ištirti rašytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame užfiksuotas teisės pažeidimų padarymo faktas (1-2 b.l.), eismo įvykio schema su papildomais duomenimis (4-5 b.l.), R. Č. paaiškinimai (6,7 b.l.), L. P. paaiškinimas (9 b.l.), tarnybiniai pranešimai (10,11 b.l.), informacija apie kelių transporto priemones iš VĮ „Regitra“, kuri patvirtina, jog automobilio Mercedes Benz Sprinter 313 CDI, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojas – savininkas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ (13-14 b.l.), elektroninis susirašinėjimas (17 b.l.).

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad E. S. 2015 m. rugpjūčio 4 d., nuo 14 val. 00 min. iki 15 val. 00 min., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Mercedes Benz Sprinter 313 CDI, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kliudė stovėjusį automobilį Renault Laguna Scenic, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9,101 punktų reikalavimus ir jo veiksmai atitinka teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, sudėtį. E. S. kaltas dėl šio teisės pažeidimo padarymo, todėl baustinas administracine nuobauda.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

E. S. turi galiojančią administracinę nuobaudą, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį asmeniui jau buvo skirta administracinė nuobauda (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 32 str. 1 d. 5 p.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, jam skirtina administracinė nuobaudos - bauda, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., sankcijoje, nustatant jos dydį artimą vidurkiui. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas E. S. taip pat buvo surašytas ir už tai, kad jis 2015 m. rugpjūčio 4 d., nuo 14 val. 00 min. iki 15 val. 00 min., (duomenys neskelbtini), iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas KET reikalavimus. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 219 punkto reikalavimus.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Vadovaujantis teismų praktika, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Taigi teismų praktikoje, sprendžiant dėl asmens veikos kvalifikavimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., akcentuojamas asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės pasitraukiant iš įvykio vietos, pažeidžiant KET taisykles. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ar objektyviai negalėjo suprasti, jog apgadino automobilį ar kitą objektą, tai gali rodyti, kad jis iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo. Kita vertus, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. S. viso proceso metu nuosekliai neigė jautęs kokį nors susidūrimą (kontaktą) ir tyčia pasišalinęs iš įvykio vietos. Kaip matyti iš bylos medžiagos, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltės dėl padaryto teisės pažeidimo nepripažino, teismo posėdžio metu teigė, jog nejautė atsitrenkęs į kitą automobilį. Byloje nėra jokių neginčijamų duomenų, kad jis vengė tiesos nustatymo byloje, slėpė įvykio pėdsakus, skubiai pasišalino iš įvykio vietos ar atliko panašius veiksmus, priešingai, teismo posėdžio metu tiesiogiai eismo įvykį matęs liudytojas L. P. parodė, kad automobilio vairuotojas, atsitrenkęs į Renault Scenic, iš savo vairuojamo automobilio išlipęs nebuvo (49-50 b.l.), todėl šie liudytojo parodymai nepatvirtina, jog E. S. matė ir suvokė, jog įvyko eismo įvykis ir jis sąmoningai pasišalino iš įvykio vietos.

Nagrinėjamoje byloje taip pat vertinant, ar asmuo galėjo jausti kontaktą, svarbus yra ir automobilių apgadinimo mastas bei pobūdis. Kaip matyti iš transporto priemonės techninės apžiūros akto, automobiliui Renault Megane Scenic, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nustatyti techniniai defektai – apgadintas bagažinės dangtis, padaryti eismo įvykio metu. Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad ant Renault Scenic esančio įlenkimo aukštis atitinka Mercedes Benz Sprinter galinėje dalyje esančių dalių aukštį, tačiau pažymėtina, jog E. S. vairavo su didelių gabaritų automobilį – krovininį automobilį Mercedes Benz Sprinter, turėjo manevruoti nepalankiomis aplinkybėmis, t. y. labai siauru pravažiavimu kieme, todėl net ir kliudžius kitą stovinčią transporto priemonę galine krovininio automobilio dalimi, jis objektyviai būtų galėjęs to nepajusti. Be to, eismo įvykio vietoje buvęs liudininkas E. S. sustabdyti nebandė, apie kliudytą mašiną jam nepasakė, priešingai, patvirtino, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo net nebuvo išlipęs iš Mercedes Benz Sprinter (49 b.l.). Jokių kitų tiesioginių, neginčijamų, objektyvių duomenų, patvirtinančių administracinėn atsakomybėn patraukto asmens tiesioginę tyčią dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, byloje nėra. Priešingai, iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vairavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį, nėra duomenų, jog automobilis nebūtų draustas įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, nenustatyta, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo būtų buvęs neblaivus, todėl E. S. neturėjo motyvo pasišalinti iš eismo įvykio vietos bei išvengti administracinės atsakomybės.

Teismas pažymi, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Įvertinus nustatytas bylos faktines aplinkybes bei byloje surinktus ir teismo posėdžio metu tiesiogiai ištirtus įrodymus, darytina išvada, jog E. S. veiksmuose nėra Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatyto teisės pažeidimo subjektyviosios pusės požymio – tyčinio pasitraukimo iš eismo įvykio vietos. Teismas konstatuoja, kad E. S. veikoje nenustatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo įvykio ir sudėties, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal minėtą straipsnį jo atžvilgiu nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 250 str. 1 d. 1 p., 284 str. 1 d., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 288 str., 302⁴ str.,

nutaria:

E. S. pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 35 Eur (trisdešimt penkių eurų) baudą.

Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. E. S. atžvilgiu nutraukti, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, kad paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d., 3 d.).

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Laima Šeputienė