Panevėžio apygardos teismo nutartis

2013-12-17 · Civilinė byla Nr. 2S-924-278/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2013-12-17Panevėžio apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2014-01-28Panevėžio apygardos teismas
  3. Apeliacija2014-08-14Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-12-17
Bylos Nr.
2S-924-278/2013
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-07310-2013-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Valiulienė
Ieškovas
E. V., V. K., T. M., A. K., G. T., T. K.
Atsakovas
Panevėžio futbolo klubui „Ekranas“, A. L.

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-924-278/2013

Teisėja Daina Lisaitė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-07310-2013-0

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 99.1.4; 106.3; 122.3; 122.4
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gruodžio 17 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėja Birutė Valiulienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų E. V., V. K., T. M., A. K., G. T., T. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-8560-812/2013 pagal ieškovų E. V., V. K., T. M., A. K., G. T., T. K. ieškinį atsakovams Panevėžio futbolo klubui „Ekranas“, A. L. ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovai E. V., V. K., T. M., A. K., G. T., T. K. ieškiniu prašė teismą priteisti iš atsakovo Panevėžio futbolo klubo „Ekranas“ ir subsidiariai iš atsakovo A. L. bendrą 251 539,02 Lt skolą ir palūkanas. Nurodė, kad su futbolo klubu yra sudarę sutartis kaip profesionalūs sportininkai, o atsakovai yra įsipareigoję mokėti pinigines premijas už sportinius rezultatus, tačiau savo įsipareigojimų nevykdo.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 7 d. nutartimi įpareigojo ieškovus ištaisyti ieškinio trūkumus ir sumokėti 3 015 Lt žyminį mokestį. Nurodė, kad sportinės veiklos sutartimis buvo sutarta dėl konkretaus sportinio rezultato siekimo, jose buvo fiksuotos sąlygos, lemiančios minėtų sutarčių priskyrimą prie paslaugų sutarčių. Konstatavo, jog pateiktose sutartyse nesusitarta, jog sutartys kartu yra ir darbo sutartys, sutarčių sąlygomis šalys nesukūrė darbo teisinių santykių.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu ieškovai E. V., V. K., T. M., A. K., G. T., T. K. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – nustatyti, kad ieškovai atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir grąžinti sumokėtą žyminį mokestį. Teigia, jog iki 2008-04-24 galiojusios Kūno kultūros įstatymo redakcijos ir nuo 2008-04-24 galiojančios minėto įstatymo redakcijos pagrindu profesionalaus sportininko ir klubo santykiai, įforminti sportinės veiklos sutartimi nelaikyti tiesioginiais darbo santykiais. Nurodo, jog teismų praktikoje profesionalūs sportininkai prilyginami darbuotojams ir jiems taikoma lengvata, leidžianti nemokėti žyminio mokesčio už ieškinio padavimą. Teigia, jog nagrinėjamu atveju jie atitinka Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nustatytus atleidimo nuo žyminio mokesčio kriterijus.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 80 straipsnyje nustatyta, kad už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį), pareiškimą dėl ikisutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko, pareiškimą jau pradėtoje byloje, pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas žyminis mokestis. CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatose nustatyti asmenys – darbuotojai ir vartotojai, kurie atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo bylose dėl visų reikalavimų, atsirandančių iš darbo ir vartojimo teisinių santykių. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovų E. V., V. K., T. M., A. K., G. T., T. K. sudarytos sutartys su Panevėžio futbolo klubu „Ekranas“ priskirtinos paslaugų sutarčių kategorijai ir ieškovai nėra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo, paduodant ieškinį.

Ginčo šalių kilusių teisinių santykių kvalifikavimą nulemia jų susitarimas. Iš byloje pateiktų Sporto veiklos sutarčių matyti, jog E. V., V. K., T. M., A. K., G. T., T. K. įsipareigojo rengtis sporto varžyboms ir dalyvauti jose paklusdami nustatytai klubo vidaus tvarkai, o Panevėžio futbolo klubas „Ekranas“ įsipareigojo mokėti sportininkams atlyginimą bei užtikrinti sąlygas pasirengti ir dalyvauti varžybose (b.l. 17-34). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. vasario 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2011 yra konstatavęs, jog profesionalaus sporto teisiniams santykiams galioja sutarties laisvės principas, būdingas civiliniams, o ne darbo, teisiniams santykiams. Nurodė, kad profesionalaus sporto teisiniuose santykiuose, skirtingai nuo darbo santykių, dominuoja ne funkcijų atlikimas, o konkretaus (sportinio) rezultato siekimas, be to, sportinės veiklos sutartims būdingos kitos sąlygos – sportinio režimo nustatymo, medicininės priežiūros, sportininko apgyvendinimo, transporto, sveikatos draudimo ir pan.. Iš byloje esančių Sporto veiklos sutarčių 3.2.1 punktų nuostatų matyti, jog sportininkai įsipareigojo sąžiningai naudoti visą savo energiją ir sportinius sugebėjimus klubo naudai, siekdami klubo nustatytų komandinių ir/ar individualių tikslų. Be to, sutartyse fiksuojamos sportinio režimo nustatymo, medicininės priežiūros, sportininko sveikatos draudimo ir pan. sąlygos, todėl darytina išvada, kad sporto veiklos sutartims būdingos ne darbo funkcijų atlikimas, o konkretaus (sportinio) rezultato siekimas, kas lemia sporto veiklos sutarčių priskyrimą savo esme pirmiausia prie paslaugų sutarčių. Kadangi tik tais atvejais, kai sporto veiklos sutartyje susitariama, jog tokia sutartis kartu yra ir darbo sutartis, arba kai pagal tokios sutarties sąlygas akivaizdžiai šalys sukuria darbo teisinius santykius, tokia sutartis kvalifikuotina kartu ir kaip sukurianti darbo teisinius santykius. Iš Sporto veiklos sutarčių matyti, jog E. V., V. K., T. M., A. K., G. T., T. K. su atsakovu Panevėžio futbolo klubu „Ekranas“ nėra susitarę minėtas sutartis traktuoti kaip darbo sutartis, o sąlygų, akivaizdžiai sukuriančių darbo teisinius santykius, pateiktose sutartyse nenustatyta. Konstatuotina, jog šalių teisiniai santykiai labiausiai atitinka ir yra teisiškai kvalifikuotini atlygintinų paslaugų teisiniais santykiais, reglamentuojamais CK šeštosios knygos XXXV skyriaus ,,Atlygintinų paslaugų teikimas“ bendrųjų nuostatų. Dėl paminėto, pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą nesant pagrindo ieškovus atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus teisminėse bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose (Teismų įstatymo 33 str. 4 d.). Teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus, formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, todėl taikydami teisę teismai atsižvelgia į kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus. Įvertinus tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aukščiau paminėta nutartimi Nr. 3K-3-65/2011 išaiškino profesionalaus sporto teisinių santykių atribojimą nuo darbo teisinių santykių, tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo vadovautis apeliantų nurodytų kitų instancijų teismų nutarčių suformuotais atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo kriterijais, taikytinais profesionaliems sportininkams.

Dėl paminėtų motyvų, naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Birutė Valiulienė