Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. G. (toliau - ir Pareiškėjas) skundą dėl Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 policijos komisariato (toliau- Institucija) 1-o veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo Ernesto Sadzevičiaus 2020 m. rugsėjo 11 d. nutarimo Nr. 14-ANR_N-1557-2020.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 policijos komisariato 2020 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 14-ANR_N-1557-2020 D. G. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau- ANK) 346 straipsnio 4 dalį skirta 150 Eur bauda, už tai, kad 2020 m. liepos 30 d. apie 15.45 val., adresu (duomenys neskelbtini), šuo įkando kitam šuniui, taip šeimininkas pažeidė Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 18 d. įsakymu, 5.4 punkto reikalavimus, nes neužtikrino, kad gyvūnai nekeltų grėsmės, nedarytų žalos asmenų sveikatai, gyvybei, nuosavybei, aplinkai, nepažeistų kitų asmenų teisių ar teisėtų interesų, nesužeistų kitų gyvūnų. Taip pat minėtu nutarimu D. G. įpareigotas atlyginti patirtą 70 eurų žalą nukentėjusiajai D. M. (b.l. 10-11).

Pareiškėjas D. G. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo teismo išnagrinėjus bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje priimti vieną iš galimų sprendimų, numatytų ANK 642 straipsnio 1 dalyje, atsižvelgiant į susijusias aplinkybes. Skunde nurodo, kad tiek surašytas administracinio nusižengimo protokolas, tiek skundžiamas nutarimas priimtas atmestinai atlikus tyrimą, neįvertinus pareiškėjo pateiktų argumentų bei įrodymų, o remiantis vien tik kaltinusio asmens, t.y. D. M. melagingai/ neteisingai nurodytomis įvykio aplinkybėmis. Skunde pažymi, kad 2020 m. liepos 30 d. popietę jo draugė (sužadėtinė) M. M. išvedė šunį B. pasivaikščioti, šuo buvo pririštas su pavadėliu. O kito šuns savininkė D. M. savo šunį buvo paleidusi per visą pavadėlio ilgį lakstyti, kuris puolė ant jo šuns. M. M. bandė visais įmanomais būdais išvengti susidariusios situacijos, apginti tiek savo augintinį, tiek kito asmens augintinį, kad susikibę šunys atsiskirtų, o D. M. šioje situacijoje nieko nedarė, nes kalbėjo telefonu. Šio incidento metu nukentėjo tiek M. M. vedžiotas šuo B. (priekinė letena), nes jam įkando kitas (D. M.) šuo, tiek D. M. šuo. Pareiškėjo nuomone, šiuo atveju pati D. M. kalta dėl savo šuns nepriežiūros, todėl nepagrįstai reikalauja atlyginti jos šuns gydymo išlaidas. Be to, D. M. pareiškime nurodytų liudytojų įvykio vietoje nebuvo ir jie negalėjo matyti įvykusio incidento. Skunde pareiškėjas nurodė, kad tyrimas atliktas tendencingai, nesiaiškinant visų aplinkybių, neapklausus šiame incidente dalyvavusių asmenų, kurių šunys buvo vedžiojami, ir D. M. pati turėtų būti patraukta atsakomybėn dėl neapdairių savo veiksmų, augintinio nepriežiūros. Prie skundo pareiškėjas prideda įrodymus dėl augintinio sužalotos letenos (b.l.2-6,7,8,9)

Atsiliepimu į pareiškėjo D. G. skundą Institucija prašo panaikinti Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 PK 2020 m. rugsėjo 11 d. nutarimą Nr. 14-ANR_N-1557-2020 ir grąžinti bylą institucija, kurio pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą (b.l. 1)

Skundas tenkintinas.

Lietuvos Administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Siekiant tai išsiaiškinti, teismas nagrinėdamas bylą, vadovaujasi byloje surinktais faktiniais duomenimis, įrodymais. ANK 569 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais.

Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Nagrinėjant skundą nustatyta, jog 2020 m. liepos 31 d. Vilniaus apskrities VPK 3 PK registruotas D. M. pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2020 m. liepos 30 d. apie 15.45 val. (duomenys neskelbtini) ji vedžiojo šunį prie savo namų. Šuo mažas, veislė nykštukinis pinčeris, vedžiotas su pavadėliu. Iš už kampo iššoko didesnis šuo, kurio pavadėlis buvo laisvas ir iš karto pradėjo pulti jos šunį. Pirmą kartą patraukus savo šunį už pavadėlio įkandimo išvengė, tačiau antrą kartą patempus šunis, šis atsisuko užpakaline dalimi į svetimą šunį ir jam buvo įkasta į įšangę, nes svetimo šuns šeimininkė nelaikė pavadėlio ir pradėjo traukti šunį tik jai sušukus „patraukite šunį“, bet jau buvo vėlu. Apžiūrėjusi savo pinčerį, pastebėjo prie išangės varvantį kraują (prideda nuotrauka iš įvykio vietos). Kai svetimo šuns šeimininkės paprašė vykti kartu į veterinarijos kliniką, ji pareiškė, kad šuo ne jos, nubėgo namo ir grįžusi pateikė lapuką su šuns savininko numeriu. Paskambinus šuns savininkui, paaiškėjo, kad tai D. G., šis žadėjo kompensuoti visas šunelio gydymo išlaidas. Minėto D. G. soc. Tinklo Facebook paskyroje yra nuotrauka su šuniu, kurį atpažino kaip užpuolusį jos šunį. Nuvykus į vet. kliniką, gavo patvirtinimą, kad žaizda yra iltinė, būtinas gydymas antibiotikais, nes tokia vieta 99 % supūliuoja. Gydymas dar truks maždaug savaitę. Pirminis gydymo išlaidų čekis buvo išsiųstas į D. G. e-mail: (duomenys neskelbtini). Atsakymo negavo, o šiandien į skambinus 2 kartus, nekeliama, neatsakoma. Yra liudininkų: I. R. ir kaimynė (vardo pavardės nežino). Prašo pagalbos šio įvykio nagrinėjime. Prie minėto pranešimo pateiktos nuotraukos, patvirtinančios pranešime nurodytas aplinkybes (b.l. 13, 14, 15, 16, 17, 18).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, administracinio nusižengimo teisenos tyrimo metu, D. G. pateikė rašytinius paaiškinimus dėl 2020 m. liepos 30 d. nutikusio incidento, kuriame jis nurodė, kad 2020 m. liepos 30 d. popietę M. M. išvedė augintinį (šunį B.) pasivaikščioti, ir šuo buvo pavadėliu. Pasivaikščiojimo metu buvo pastebėtas kitas šuo, vedžiojamas D. M., kuris buvo paleistas per visą pavadėlio ilgį ir puolė prie šuns B.. M. M. puolė traukti šunį atgal, o D. M. kalbėjo telefonu ir nesiteikė pasiimti ar bent patraukti savo šunį, todėl šunys susikibo. M. M. pavykus atitraukti ir paėmus savo šunį ant rankų, D. M. teikėsi baigti pokalbį telefonu ir susirūpino savo augintiniu, neva nukentėjusiu dėl šuns nepriežiūros. Priekaištavo M. M., reikalavo vykti į veterinarinę, dėl ko M. M. patyrė šoką. D. M. buvo paliktas šuns šeimininko, t.y. jo telefono numeris. Tačiau vėliau apžiūrėjus augintinį B., buvo pastebėta, kad po šunų susikibimo sužalota jo augintinio priekinė letena, telefonu buvo konsultuotasi su šeimos gydytoju veterinaru, ir paaiškinus situacija buvo nuspręsta, jog nėra skubos ar būtinumo vežti augintinį į kliniką, pasiūlyta žaizdą stebėti, o kilus komplikacijoms, vežti į kliniką. Po kurio laiko, D. M. pradėjo siuntinėti jam tekstines žinutes, elektroninius laiškus su reikalavimais sumokėti tam tikras pinigų sumas, neva dėl to, kad M. M. vedžiotas šuo kaltas dėl jos šuns užpuolimo, tačiau jis į minėtus raginimus sumokėti nereagavo, nes D. M. šuo, dėl savo šeimininkės atsainumo, jai tinkamai neprižiūrint ir nevaldant augintinio, užpuolė jų šunį, kuris bandė gintis ir taip abu patyrė sužalojimus. Atostogų metu išvyko iš (duomenys neskelbtini), bendraujant telefonu su pareigūnu dėl D. M. parašyto pareiškimo, buvo paaiškinta situacija, jog ji pati yra kalta, dėl šios situacijos, kad nukentėjo ir jo šuo, ir pareigūnas informavo, kad susisieks dėl tolimesnės eigos, surinkęs visą informaciją iš D. M.. O po kurio laiko paskambinęs pareigūnas O. S. pranešė, kad jis tirs šį įvykį, ir pareiškė, jog augintinio šeimininkas privalo padengti visas gydymo išlaidas, kurias patyrė D. M. gydydama savo augintinį. Jis nesutiko su jam reiškiamu kaltinimu, nes nebuvo supažindintas nei su D. M. pranešimu, nei su faktinėmis aplinkybėmis. 2020 m. rugsėjo 8 d. vykusio susitikimo su pareigūnais metu, nei jis, nei M. M. vėl nebuvo supažindinti su kaltinimais, pateiktais įrodymais. Paaiškinimuose D. G. nurodė, kad su kaltinimais nesutinka, D. M. neprižiūrėjo savo šuns, dėl ko buvo užpultas jo šuo ir šunys susikibo ir abu nukentėjo (b.l. 21-23).

Prie minėtų rašytinių paaiškinimų pridėtos įvykio vietos nuotrauka, šuns letenos nuotrauka, kurioje matomi sužalojimai, bei išrašas iš ligos istorijos, kurioje matyti, kad 2020 m. rugpjūčio 12 d. gyvūno savininkas D. G. profilaktinei apžiūrai atvežė šunį B., kuris buvo susipešęs su kitu šunimi 07/30, buvo kelios paviršinės žaizdos ant priekinių kojų (pateiktos nuotraukos) (b.l. 24, 25, 26).

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 PK 1-o veiklos skyriaus tyrėjas O. S. 2020 m. rugsėjo 11 d. surašė D. G. administracinio nusižengimo protokolą Nr. 14-ANR_P-1072-2020 pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį, už tai, kad 2020 m. liepos 30 d. apie 15.45 val., adresu (duomenys neskelbtini), šuo įkando kitam šuniui, taip šeimininkas pažeidė Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 18 d. įsakymu, 5.4 punkto reikalavimus, nes neužtikrino, kad gyvūnai nekeltų grėsmės, nedarytų žalos asmenų sveikatai, gyvybei, nuosavybei, aplinkai, nepažeistų kitų asmenų teisių ar teisėtų interesų, nesužeistų kitų gyvūnų. D. G. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad nesutinka, nes D. M. šuo jos nepriežiūros dėka užpuolė jo šunį, padarydamas žalą tiek vienam, tiek kitam augintiniui (b.l. 12-13).

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 policijos komisariato 2020 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 14-ANR_N-1557-2020 D. G. už ANK 346 straipsnio 4 dalyje paradytą nusižengimą skirta 150 Eur bauda, bei jis įpareigotas atlyginti patirtą 70 eurų žalą nukentėjusiajai D. M. (b.l. 10-11).

Nagrinėjant skundą nustatyta, jog D. G. patrauktas administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnio 4 dalyje padarymą. Pagal šios teisės normos nuostatas, atsakomybė kyla už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovės ir apsaugos bei atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus, pažeidimus, dėl kurių atsirado žala asmens sveikatai ar turtui Ši teisės norma yra blanketinė, t. y. joje įtvirtinto teisės pažeidimo sudėtis apima kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimą.

1997 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 (įstatymo redakcija galiojanti nuo 2020 m. liepos 9 d.) 2 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad Gyvūno laikytojas – asmuo, kuris yra gyvūno savininkas ar jį laiko atlygintinai ar neatlygintinai. Minėto įstatymo 20 straipsnis 2 dalyje išvardintos Gyvūnų laikytojų pareigos, tarp kurių: nuolat rūpintis gyvūnų gerove ir apsauga (1 punktas); laikytis šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovę ir apsaugą, reikalavimų (2 punktas); užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui (3 punktas); nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų (6 punktas). Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 30-2001 patvirtintų „Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių“ 5. 4 punkte nurodyta, kad Gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad gyvūnai nekeltų grėsmės, nedarytų žalos asmenų sveikatai, gyvybei, nuosavybei, aplinkai, nepažeistų kitų asmenų teisių ar teisėtų interesų, nesužeistų kitų gyvūnų. Minėtų taisyklių 4 punkte nurodyta, kad Kitas Taisyklėse vartojamas sąvokas nustato Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas, Gyvūnų laikymo aprašas ir kiti teisės aktai.

Nagrinėjamu atveju, D. G. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis, būdamas šuns šeimininku, neužtikrino, kad jo prižiūrimas gyvūnas (šuo B.) nekeltų grėsmės kitų asmenų teisėms ir teisėtiems interesams, nes įkando kitam šuniui.

ANK 590 straipsnyje nurodyti pagrindai pradėti administracinių nusižengimų teiseną, kurio 2 dalyje numatyta, kad administracinio nusižengimo teisena taip pat gali būti pradėta gavus pranešimą, aktą ar kitokį dokumentą, kuriuo asmuo, kuris nėra pareigūnas, užfiksavo nusižengimo požymius turinčios veikos padarymą. Minėto straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Administracinio nusižengimo tyrimą atlikti privalo tos pačios institucijos, kuri užfiksavo šio administracinio nusižengimo požymių turinčią veiką arba kurioje buvo gautas pranešimas, aktas ar kitoks dokumentas, kuriuo užfiksuotas administracinio nusižengimo požymius turinčios veikos padarymas, pareigūnai, jei jos pareigūnams šio kodekso 589 straipsnyje (49 punktas) suteikta teisė atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Šiuo atveju, policijos komisariatas – tinkama institucija, dėl ANK 364 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo, pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti tyrimą bei surašyti ANK protokolą. Administracinius nusižengimus tiriančių pareigūnų įgaliojimai nurodyti ANK 593 straipsnyje, ir šio straipsnio 1 dalyje išvardinta kokius turi teisę atlikti veiksmus pareigūnai tiriantys administracinius nusižengimus. Kaip matyti iš pateiktos medžiagos, pareigūnas, tirdamas D. M. pareiškimą, apklausė asmenį, įtariamą administracinio nusižengimo padarymu. Pareiškėjas neigia savo kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, pažymėdamas, kad 2020 m. liepos 30 d. šunį B. vedžiojo M. M.. Šią aplinkybe patvirtina ir BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, iš kurių matyti, kad D. M. pareiškime pati nurodė, kad šunį, kuris užpuolė jos šunį vedžiojo šeimininkė. Taip pat pareiškėjas nurodė, kad dėl to, kad šunys susikibo kalta pati D. M., nes ji tinkamai neprižiūrėjo savo šuns, dėl ko nukentėjo jo šuo B.. Kaip matyti iš teismui pateiktos administracinio nusižengimo bylos, administracinio nusižengimo teisenos tyrimo metu, nepaklausė tiek pačios pranešėjos D. M., tiek šunį B. vedžiojusios M. M., kad išsiaiškinti faktines nusižengimo aplinkybes. Kaip matyti iš byloje pateikto D. M. kvito apie jos šuniui 2020 m. liepos 30 d. suteiktas gydymo paslaugas, išlaidos sudarė 41,76 euro (b.l. 18), tačiau priimant skundžiamą nutarimą, D. G. įpareigotas atlyginti D. M. 70 eurų žalą, kuri nėra byloje pagrįsta jokiais įrodymais. Šiuo atveju neatlikus pilno aplinkybių nustatymo, duomenų (įrodymų) rinkimo veiksmų, konstatuota, kad D. G. padarė ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, bei Institucijos atsiliepime išdėstytą poziciją, pareiškėjo skundas tenkintinas, Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 policijos komisariato 2020 m. rugsėjo 11 d. nutarimas Nr. 14-ANR_N-1557-2020 naikintinas ir byla grąžintina institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, papildomam bylos aplinkybių tyrimui atlikti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 642 straipsnio 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Patenkinti D. G. skundą.

Panaikinti Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 policijos komisariato 2020 m. rugsėjo 11 d. nutarimą Nr. 14-ANR_N-1557-2020 ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Ši nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos, gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.