Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdo Ciesiūno, Valdo Meidaus ir Jolantos Raščiuvienės (kolegijos pirmininkė),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. G. gynėjo Dariaus Karvelio apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2019 m. spalio 22 d. nuosprendžio, kuriuo J. G. nuteistas pagal:

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalį areštu dvidešimčiai parų;

BK 178 straipsnio 2 dalį dėl D. J. K. ir Ž. K. turto vagystės laisvės atėmimu vieneriems metams devyniems mėnesiams;

BK 22 straipsnio 2 dalį 178 straipsnio 2 dalį dėl G. Š. turto vagystės laisvės atėmimu vieneriems metams;

BK 178 straipsnio 2 dalį dėl V. N. turto vagystės laisvės atėmimu vieneriems metams devyniems mėnesiams;

BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams trims mėnesiams;

BK 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 2 dalį dėl K. R. turto vagystės laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrinto iš dalies jas sudedant ir J. G. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir J. G. paskirta laisvės atėmimo bausmė dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2019 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme aštuoniems mėnesiams ir 14 dienų ir J. G. skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams

Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose, į bausmės laiką įskaitytas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme bei laikas atliktas pagal Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2019 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendį. Bausmės pradžia nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2019 m. spalio 22 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. J. G. nuteistas už tai, kad jis 2018 m. rugsėjo 24 d., apie 14.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, A. P. priklausančiuose namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu, iš virtuvėje ant sienos kabojusios striukės pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą – Ž. K. priklausančius 160 eurų, tuo padarydamas nukentėjusiajam Ž. K. 160 eurų turtinę žalą.

1.1. Be to, J. G. nuteistas už tai, jog 2019 m. vasario 16 d., apie 15 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, išlaužęs dvejas duris, įsibrovė į patalpą – A. P. priklausantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė svetimą D. J. K. priklausantį turtą: 0,7 ltr talpos butelį viskio „Grants“, kurio vertė 20 eurų, auksinių dantų karūnėlę, kurios vertė 100 eurų, 1 kg pakuotę „Medžiotojų“ dešrelių , kurių vertė 8 eurai, majonezo indelį, kurio vertė 2 eurai, 250 g silkės indelį, kurio vertė 3 eurai, 1 kg žalios mėsos, kurios vertė 3 eurai, 0,5 kg pakelį „Jakobs“ kavos, kurio vertė 7 eurai, senovinį antikvarinį kompasą, kurio vertė 150 eurų, 10 vnt. įvairių senovinių monetų, kurių bendra vertė 30 eurų, plytelę šokolado „Spartakas“, kurio vertė 3 eurai, sidabrinę sagę, kurios vertė 10 eurų, metalinę geltonos spalvos grandinėlę, kurios vertė 3 eurai, pakelį arbatos, kurio vertė 2 eurai, o iš neveikiančio šaldytuvo – Ž. K. priklausančius 6 pakelius cigarečių „LD“, kurių vieno vertė 3,20 eurų, o bendra vertė 19,20 eurų, taip padarydamas nukentėjusiesiems D. J. K. 341 eurų turtinę žalą, o Ž. K. – 19,20 eurų turtinę žalą.

1.2. Be to, J. G. nuteistas už tai, kad jis 2019 m. vasario 16 d., apie 16 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vagystės tikslu, išlaužęs namo ir rūsio durų pakabinamų spynų laikiklius bei išdaužęs kieme esančios pirties lango stiklą, esančių (duomenys neskelbtini) įsibrovė į patalpas – G. Š. priklausantį namą, rūsį ir pirtį, iš kur pasikėsino pagrobti svetimą G. Š. priklausantį turtą, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes kėsinosi į netinkamą objektą – nerado senovinių daiktų.

1.3. Be to, J. G. nuteistas už tai, kad jis 2019 m. vasario 28 d., apie 1.49 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atlenkęs vinis ir išėmęs lango stiklą, įsibrovė į patalpą – V. N. priklausantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė svetimą V. N. priklausantį turtą: 500 g talpos metalinį indą su joje buvusia kava, kurių bendra vertė 1 euras, 6 elementus, kurių bendra vertė 6 eurai, 0,75 l talpos butelį raudono sauso vyno, kurio vertė 20 eurų, 1 l talpos vyno butelį „Cebernet“, kurio vertė 5 eurai, taip padarydamas nukentėjusiajam V. N. 32 eurų turtinę žalą.

1.4. Be to, J. G. nuteistas už tai, kad jis 2019 m. kovo 4 d., apie 18 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, atėjo į V. M. priklausančius namus, esančius (duomenys neskelbtini), grasindamas panaudoti ir panaudodamas fizinį ir psichinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu – reikalaudamas pinigų ir alkoholio, ranka suduodamas nukentėjusiajam V. M. į tarpumentį ir pargriaudamas ant grindų, atimta iš V. M. medine lazda smogdamas jam vieną kartą į dešinę ranką, įsprausdamas ant rankšluosčio sumegztą mazgą nukentėjusiajam į burną, tampydamas jį į šalis ir užgaudamas dantenas, bandantį atsistoti pargriaudamas ant lovos, gulintį spardydamas į pilvą, krūtinę, galvą, smogdamas vieną kartą į kairiąją ranką, tokiais veiksmais padarydamas jam galvos sumušimą, pasireiškusį poodine kraujosruva dešinio skruosto srityje, ir muštinę žaizdą nosies srityje, poodinę kraujosruvą dešinio dilbio srityje, dešinio alkūnkaulio tolimojo galo lūžį, dėl ko nesunkiai buvo sutrikdyta jo sveikata, pagrobė iš spintoje kabojusio švarko kišenėje buvusios piniginės 2 000 eurų, po sofa buvusius 6 butelius įvairų alkoholinių gėrimų, kurių bendra vertė 60 eurų, iš šaldytuvo – maisto produktus, kurių bendra vertė 30 eurų, tokiu būdu užvaldė svetimą 2 090 eurų V. M. turtą.

1.5. Be to, J. G., laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 4 d. iki 2019 m. gegužės 11 d. 17 val., metaliniu strypu ištraukęs dviejų durų pakabinamų spynų kilpas ir išlaužęs vienų durų vidinę spyną, vagystės tikslu įsibrovė į patalpą – K. R. gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kur kėsinosi pavogti svetimą K. R. turtą: cigaretes, alkoholinius gėrimus, maistą ir pinigus, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes šių daiktų nerado.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

3. Apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliantas skunde ginčija skirtą bausmę, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, byloje tikrina tik bausmės skyrimo klausimus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

5. Nuteistojo J. G. gynėjas prašo sušvelninti skirtą laisvės atėmimo bausmę. Nustatyta, jog apelianto argumentai nepagrįsti.

5.1. Nors skunde teigiama, kad J. G. skirta bausmė per griežta ir prašoma bausmę švelninti, tačiau bylos duomenys nurodo, jog apeliantas nuo 2002 metų buvo sistemingai teisiamas už analogiškas nusikalstamas veikas (4 tomas, b. l. 80–93, 95–118), taip pat jo atžvilgiu taikytos administracinio poveikio priemonės (4 tomas, b. l. 119–121). Pagrįstai apylinkės teismas akcentavo, jog skundžiamu nuosprendžiu J. G. teisiamas dvyliktą kartą. Net šešias nusikalstamas veikas 2018 metų rugsėjo – 2019 metų gegužės mėnesiais, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė nepraėjus nė vieneriems metams po laisvės atėmimo bausmės atlikimo – iš pataisos įstaigos J. G. paleistas 2017 m. lapkričio 11 d. Visiškai teisingai pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog J. G. padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinės, nuteistasis nelinkęs taisytis ir laikytis įstatymų. Be to, nustatyta, jog J. G. nusikalto ir 2018 m. spalio mėnesį, už ką buvo nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 2019 m. liepos 10 d. baudžiamuoju įsakymu (Baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), 5 tomas, b. l. 57–59), bei 2019 m. rugpjūčio 20 d., už ką buvo nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 2019 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendžiu (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), 5 tomas, b. l. 60–62). Paminėtos aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį J. G. bei rodo, jog jis yra nusikalsti linkusi asmenybė, nes savo gyvenimo būdo nekeičia, būdamas laisvėje niekur nedirba, o toliau sistemingai daro nusikalstamas veikas, pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas kaip girtuokliaujantis, vagiliaujantis ar kitaip nusikalsti linkęs asmuo.

5.2. Pirmosios instancijos teismas nustatė vieną apelianto atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi, ir sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte. Pirmosios instancijos teismas apeliantui už baudžiamąjį nusižengimą, skyrė arešto bausmę, kurios trukmę nustatė mažesnę nei bausmės, skiriamos už baudžiamuosius nusižengimus, vidurkis, o už visus nusikaltimus skyrė sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, kurios trukmę taip pat nustatė mažesnę nei šios bausmės vidurkis. Aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, jog bausmės tikslus – atimti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; sulaikyti jį nuo tokių veikų darymo; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą – galima tik vienintele – terminuoto laisvės atėmimo bausme, šią bausmės rūšį pirmosios instancijos teismas nustatė teisingai. Aplinkybių, sudarančių pagrindą apeliantui švelninti bausmę, nėra, tokiomis nelaikytinos ir apeliaciniame skunde akcentuojamos aplinkybės, jog padaryta žala nedidelė, o pasikėsinimo atvejais visiškai nepadaryta. Dar labiau švelninti ir taip švelnią bausmę, skirtą net už penkis apysunkius nusikaltimus, tarp jų ir už smurtinio nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymą, nėra jokio pagrindo.

5.3. Taip pat apeliaciniame skunde visiškai nepagrįstai keliamas lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte – nusikaltama veika padaryta dėl labai sunkios turtinės padėties, pripažinimo klausimas. Priešingai, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nepripažino J. G. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte (veiką padarė recidyvistas). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad J. G. anksčiau teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą ir jo teistumai nėra išnykę, vėl padarė tyčius nusikaltimus, todėl pagal BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatas jis yra recidyvistas. Taip pat pirmosios instancijos teismas, bendrindamas bausmes, nors ir nurodė BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatas, tačiau jomis tinkamai nesivadovavo, o būtent: BK 63 straipsnio 4 dalyje yra nurodyta, jog kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, griežčiausią bausmę – dvejus metus ir tris mėnesius – paskyrė už plėšimą (BK 180 straipsnio 1 dalis), tačiau nenurodė jokių prie šios bausmės pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvų ir subendrintą bausmę už penkis apysunkius nusikaltimus ir baudžiamąjį nusižengimą paskyrė trejus metus. Akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas visiškai nesilaikė bausmių bendrinimo taisyklės – pridėti ne mažiau negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, ir skyrė aiškiai neteisingą bei per švelnią bausmę nuteistajam J. G.. Be to, bendrindamas bausmes teismas nesivadovavo ir BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, kadangi veika, numatyta BK 178 straipsnio 4 dalyje, ir veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje yra priskiriamos skirtingų nusikalstamų veikų rūšims (BK 10 straipsnis). Apeliacinį skundą šioje byloje padavė tik nuteistojo J. G. gynėjas, o bloginti nuteistojo teisinės padėties, vadovaujantis non reformatio in peius principu, įtvirtintu BPK 320 straipsnio 4 dalyje, apeliacinės instancijos teismas negali. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas ištaisyti paminėtų klaidų neturi teisinio pagrindo, kadangi būtų bloginama nuteistojo J. G. padėtis, todėl skundžiamo nuosprendžio dalis dėl atsakomybę sunkinančios aplinkybės, bausmių skyrimo ir bendrinimo nekeistina.

6. Tenkinti nuteistojo J. G. gynėjo D. Karvelio skundą ir keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jam skirtą bausmę nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo J. G. gynėjo Dariaus Karvelio apeliacinį skundą atmesti.