Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Jūra Marija Strumskienė teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „LSV Intergroup“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 9 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „LSV Intergroup“ patikslintą ieškinį atsakovui A. Č. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

5. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

6. Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl prievolės, atsiradusios iš vartojimo kredito sutarties, pagal kurią kredito grąžinimas išdėstytas dalimis, nurodant jų sumokėjimo terminus, vykdymo. Ieškovė apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimis, kuriomis atmestas jos reikalavimas dėl kredito įmokų nuo 2018 m. sausio 30 d. iki 2019 m. balandžio 8 d. priteisimo, teismui konstatavus, kad vartojimo kredito sutartis yra tebegaliojanti, nes ieškovė nepateikė įrodymų apie vienašališką nutraukimą.

7. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovės UAB „LSV Intergroup“ ir atsakovo A. Č. 2017-04-18 sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. 64693, pagal kurią ieškovė suteikė atsakovui 300 Eur kreditą, o atsakovas įsipareigojo grąžinti 300 Eur paskolą bei sumokėti 293,76 Eur paskolos kainą, sumą dengiant periodinėmis įmokomis per 24 mėnesius; kredito grąžinimo terminas – 2019-04-08; vartojimo kredito metinė palūkanų norma 63,01 procento; bendra kredito kainos metinė norma 112,13 procento. Ieškovas nurodo, jos atsakovas nevykdė sutartinių įsipareigojimų ir nesumokėjo nė vienos įmokos. Teigia, jog atsakovas apie mokėjimo grafiko atšaukimą buvo informuotas 2017-08-11, 2017-08-15, 2017-08-16 SMS žinutėmis nurodytu telefono numeriu. Apie gresiantį mokėjimo grafiko atšaukimą atsakovas periodiškai nuo 2017-05-22 įspėjamas elektroniniu paštu.

8. Šalių ginčas kilo dėl Sutarties nutraukimo pripažinimo bei Sutarties specialiųjų sąlygų pabaigoje įrašytos pastabos, kuria numatyta kredito davėjo teisė atšaukti mokėjimo grafiką, vertinimo Pastaboje nurodyta, kad jei vėluojama kredito įmoką sumokėti 90 dienų, kredito grafikas yra atšaukiamas ir kredito gavėjo privalo grąžinti visą kredito sumą. Ieškovo ir atsakovo sudaryta Sutartis susideda iš Bendrųjų sąlygų ir Specialiųjų sąlygų. Aiškinant Sutartį, reikalinga atsižvelgti į abiejose Sutarties dalyse išdėstytas nuostatas. Sutarties bendrųjų sąlygų 3.1 punkte nurodoma, jog kredito gavėjas grąžina kredito sumą, sumoka palūkanas ir administravimo mokestį vienu mokėjimu, pasibaigus kredito grąžinimo terminui, pagal šios Sutarties specialiosiose sąlygose nustatytą kredito grąžinimo grafiką. Kadangi realiai nustatyta, jog kreditas grąžinamas dalimis pagal pateiktą grafiką bei to reikalaujama iš kredito gavėjo, tai aiškintina, jog kiekvienu atskiru mokėjimu kredito gavėjas grąžina paskolos dalį bei sumoka dalis palūkanų bei administravimo mokesčio. Tokiu būdu šalys susitarė dėl kredito grąžinimo dalimis. Kredito mokėjimo tvarkos pakeitimas gali būti įforminamas tik atliekant Sutarties pakeitimą pagal CK 6.223 straipsnio reikalavimus. CK 6.233 straipsnio 1 dalis nurodo, jog sutartis gali būti pakeista šalių susitarimu, tačiau toks pakeitimas nepateiktas. Sutarties vienos iš šalių reikalavimu gali būti pakeista tik teismo sprendimu, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms (CK 6.223 straipsnio 2 dalis).

9. Kadangi Sutarties pakeitimas nebuvo atliktas, ieškovas laikėsi pozicijos, jog Sutartis nėra nutraukta, o yra galiojanti, teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovas, kreipdamasis į teismą, turėjo teisę reikalauti priteisti tik tas sumas, kurių mokėjimo terminai buvo suėję. CK šeštosios knygos bendrosios nuostatos, reglamentuojančios terminuotų prievolių rūšis ir vykdymą, nustato, kad prievolė su atidedamuoju terminu yra egzistuojanti prievolė, kuri nevykdytina tol, kol nesuėjo tam tikras terminas ar nebuvo tam tikros aplinkybės. Šiuo atveju negalima reikalauti ją įvykdyti tol, kol nesuėjo terminas, tačiau to, kas buvo įvykdyta savanoriškai ir neklystant iki termino pabaigos, negalima reikalauti grąžinti (CK 6.33 straipsnio 2 dalis).

10. Bendrųjų sąlygų 6.5 punkte numatyta kredito davėjo teisė vienašališkai ir nedelsiant nutraukti Sutartį ir pareikalauti sumokėti visą kredito sumą, administravimo mokesčius, palūkanas ir kitas pagal Sutarties ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas mokėtinas sumas Vartojimo kredito įstatymo 19 straipsnyje numatytais pagrindais. Pranešimas apie Sutarties nutraukimą pateikiamas Sutarties specialiosiose sąlygose nurodytu kredito gavėjo elektroninio pašto adresu ne vėliau kaip 14 dienų iki planuojamo Sutarties nutraukimo; pranešimas laikomas įteiktu praėjus 5 dienoms po jo išsiuntimo. Ieškovas nėra pateikęs pranešimų atsakovui, todėl nėra pagrindo spręsti, jog savo pranešimais atsakovui yra nutraukęs Sutartį. Kadangi teisę nutraukti Sutartį turėjęs asmuo, tvirtina, jog šia teise nepasinaudojo ir laiko savo Sutarties šalimi, teismas savo nuožiūra negali pripažinti Sutarties nutraukta ir šio klausimo svarstymas netikslingas.

11. Bendrosiose sąlygose nėra numatyta, jog mokėjimai pagal grafiką gali būti atšaukiami, todėl grafiko atšaukimo numatymas Specialiosiose sąlygose prieštarauja Bendrųjų sąlygų nuostatoms. Specialiųjų sąlygų pastaba neatitinka Bendrųjų sąlygų, todėl negali būti vertinama kaip šalių susitarimo sąlyga. Sutarties dėstymas, kai sutarčių sąlygos dėstomos, dedant pastangas sutartį padaryti itin painią ir sunkai suprantamą, sąlygas nurodant tose vietose, kuriose to nesitikima, yra netinkamas elgesys civilinės teisės principų požiūriu (CK 1.5 straipsnis). Vartojimo sutarties sąlyga turi būti išreikšta aiškiai ir suprantamai, o šio reikalavimo neatitinkančios sąlygos laikomos nesąžiningomis (CK 6.228-4 straipsnio 6 dalis). Bylos kontekste nėra reikalo analizuoti Sutarties sąlygas pagal vartojimo sutarčių nesąžiningumo sąlygas, nes Sutarties aiškinimas, lyginant Bendrųjų ir Specialiųjų sąlygų nuostatas, yra pakankama priemonė nustatyti, jog Specialiųjų sąlygų pastaba, kuria remiasi ieškovas, negali būti taikoma, nes neatitinka Bendrųjų sąlygų. Teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, jog nei Civilinis kodeksas, nei Vartojimo kredito įstatymas nenumato paskolos grafiko atšaukimo kaip savarankiško teisinio veiksmo.

12. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nesant nutrauktai Vartojimo kredito sutarčiai, atsakovui nesilaikant kredito grąžinimo grafike nurodytų įmokų mokėjimo terminų, atitinkamam terminui suėjus, ieškovas įgijo reikalavimo teisę priverstine tvarka išieškoti tik tas atsakovo nesumokėtas sumas, kurių mokėjimo terminai jau buvo suėję, tačiau ne visą ateityje mokėtino kredito dalį iš karto, t. y. už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 18 d. (pirmosios įmokos pagal Sutartį sumokėjimo) iki 2018 m. sausio 29 d. (kreipimosi į teismą dienos).

13. Apeliantė nesutinka su skundžiamo sprendimo už akių dalimi, kuria apylinkės teismas prašomas priteisti 13,09 Eur palūkanas traktavo kaip kompensuojamąsias ir jų nepriteisė. Apeliantė teigia, kad teismas netinkamai kvalifikavo teisinį santykį, nes ieškovė prašo priteisti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, bet ne netesybas. Šalys Sutarties specialiųjų sąlygų 13.2 punkte sutarė, kad kredito gavėjui praleidus kredito mokėjimo terminą, taikomos sankcijos – yra skaičiuojamos pelno (mokėjimo) palūkanos kaip atlyginimas kreditoriui už naudojimąsi pinigais ir kurių dydis lygus specialiosiose sutarties sąlygose nurodytai vartojimo kredito metinei palūkanų normai ir yra skaičiuojamos nuo visos pradelstos grąžinti kredito sumos už visą pradelsimo laiką.

14. Palūkanas pagal pinigines prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalys susitarimu (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Pagrindinė palūkanų paskirtis – mokėjimas kreditoriui už naudojimąsi pinigais. Atlyginimas palūkanų forma mokamas iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Be mokėjimo funkcijos, palūkanos gali būti kaip kompensacija už kreditoriaus patirtus nuostolius, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo piniginę prievolę. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-357/2007; 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014, 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016).

15. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytą kasacinio teismo praktiką bei į Sutarties specialiųjų sąlygų 13.2 punkto turinį, sprendžia, kad prašomos priteisti 13,09 Eur palūkanos yra mokamos ne už naudojimąsi pinigais, o skirtos kompensuoti dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog apylinkės teismas teisingai nustatė tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius ir tinkamai įvertino ieškovės prašomų priteisti palūkanų pobūdį.

16. Vadovaujantis tuo, kad išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas pirmos instancijos teismo sprendimas už akių paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

17. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 326 straipsniu, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

ieškovės UAB „LSV Intergroup“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 9 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.