Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Loreta Lipnickienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininkės S. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus kredito unijos pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Kadangi pirmosios instancijos nutartis priimta iki teisės aktų, susijusių su hipotekos teisiniais santykiais, pakeitimų, apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi 2011 m. gruodžio 2 d. galiojusiomis Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso redakcijomis.

Hipoteka – tai daiktinė teisė, kuria užtikrinamas pagrindinės prievolės – esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo – įvykdymas įkeičiant nekilnojamąjį daiktą, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui (CK 4.170 straipsnio 1 dalis). Hipoteka gali atsirasti iš įstatymo ar teismo sprendimo (priverstinė hipoteka) arba iš šalių laisva valia sudaryto susitarimo (sutartinė hipoteka) (CK 4.175 str. 1 d.)). Pagal CPK 442 straipsnio 11 punktą bylos dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka. Šių bylų (prašymų dėl hipotekos įregistravimo, hipotekos baigimo, jos perleidimo įregistravimo, išregistravimo, hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiškimus dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos atsirandančių teisinių santykių) nagrinėjimo tvarka ir sąlygos nustatytos CPK XXXVI skyriuje „Bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių“. Pagrindinė hipotekos teisėjo funkcija nagrinėjant aptariamo pobūdžio bylas – patikrinti, ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos sąlygos hipotekos įregistravimui, keitimui, baigimui, priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto ir kt.

CK 4.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Pagal CK 4.174 straipsnio 1 dalį hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas. CPK 558 straipsnio 2 dalis nustatė, kad jeigu skola per vieną mėnesį nuo įspėjimo skolininkui ir įkeisto daikto savininkui įteikimo dienos negrąžintina, hipotekos kreditorius kreipiasi su pareiškimu į hipotekos skyrių dėl skolos išieškojimo arba įkeisto daikto perdavimo administruoti ir kartu pateikia hipotekos lakštą. Gavęs pareiškimą, hipotekos teisėjas priima nutartį už skolą įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių arba perduoti įkeistą daiktą kreditoriui administruoti. Taigi kreditoriui pateikus pareiškimą, pradedamas turto realizavimo arba administravimo procedūros, kurias atlikus, savininkas gali netekti nuosavybės teisių į įkeistą daiktą.

Bylos medžiaga nustatyta, kad skolininkė S. R. ir pareiškėjas Vilniaus kredito unija (buvęs pavadinimas – kredito unija „Vilties kelias“) 2006 m. rugsėjo 8 d. sudarė paskolos sutartį Nr. 177, pagal kurią skolininkei buvo suteikta 40 000 Lt dydžio paskola verslui (b. l. 32-33). Skolininkė, užtikrindama paskolos grąžinimą, įkeitė jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą pagal 2006 m. rugsėjo 15 d. hipotekos lakštą (identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)), įregistruotą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyriuje (b. l. 42-44). Kadangi skolininkė nevykdė prisiimtų įsipareigojimų kreditoriui, jis 2011 birželio 23 d. raštu informavo skolininkę, kad jos pradelstų įsipareigojimų suma sudaro 12 714,22 Lt, todėl prašė numatytu terminu grąžinti įsiskolinimą (b. l. 37). Įsiskolinimo negrąžinus, kreditorius kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyrių su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo, kuriuo prašė areštuoti skolininkei ir jos sutuoktiniui priklausantį įkeistą nekilnojamąjį daiktą. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėja 2011 m. spalio 11 d. nutartimi šį pareiškimą tenkino. Nutartis skolininkei S. R. buvo įteikta 2011 m. spalio 26 d. (b. l. 72). Skolininkė neginčijo, kad ši Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėjos nutartis jam buvo įteikta, nutartis įsiteisėjo. Kadangi skolininkė kreditoriui per vieną mėnesį nuo įspėjimo skolininkui ir įkeisto turto savininkui įteikimo dienos negrąžino skolos, nesumokėjo palūkanų, kreditorius Vilniaus kredito unija 2011 m. gruodžio 1 d. kreipėsi su pakartotiniu pareiškimu dėl skolos išieškojimo (b. l. 84-86). Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėja 2011 m. gruodžio 2 d. skundžiama nutartimi tenkino kreditoriaus pakartotinį pareiškimą ir nutarė išieškoti iš skolininkės S. R. kreditoriaus Vilniaus kredito unijos naudai skolą: 21 500 Lt pagrindinės skolos, 5 743,11 Lt palūkanų, iš viso – 27 243,11 Lt, bei 139,00 Lt žyminio mokesčio išlaidų bei 5 procentus įstatyminių metinių palūkanų nuo visos negrąžintos skolos sumos, skaičiuojant palūkanas nuo pakartotinio pareiškimo gavimo dienos, t. y. nuo 2011 m. gruodžio 1 d., iki visiško skolos išieškojimo dienos, nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį turtą. Taip pat nutarė priverstinai parduoti iš varžytynių įkeistus nekilnojamuosius daiktus: 0,0638 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)) ir pastatą-sodo namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini))., nuosavybės teise priklausančius S. R. ir S. R..

Skolininkė S. R. atskiruoju skundu iš esmės neginčija, jog netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, tačiau teigia, jog turi sveikatos problemų, todėl civiliniai aktai, sudaryti asmens, esančio beviltiškos būklės, yra niekiniai ir negaliojantys ab initio. Apeliacinės instancijos teismas su skolininkės nurodytais argumentais nesutinka. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jo hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, ir nesprendžia klausimų, kilusių tarp hipotekos šalių ginčų. Hipotekos teisėjas reikiamais atvejais atlieka tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jai vykdyti būtini dokumentai. Teigiamu atveju atliekamas prašomas veiksmas, o priešingu atveju, jei pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų, nutartimi atsisakoma atlikti prašomą procedūrą. CPK XXXVI skyriuje nustatytas bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo teisinis reguliavimas yra skirtas sudaryti sąlygas materialiosioms teisėms, kylančioms iš hipotekos teisinių santykių supaprastinta tvarka, tinkamai įgyvendinti, tačiau nėra skirtas ir pritaikytas ginčams dėl teisės nagrinėti. Taigi ginčų, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka, hipotekos teisėjas nenagrinėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-01-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2010). Hipoteka yra papildoma prievolė, kuri priklauso nuo pagrindinės prievolės. Jeigu konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – įsiskolinimo atsiradimo pagrindu, jo dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nėra nagrinėjami (CPK 542 str. 1 d.). Tokia nuostata yra įtvirtinta ir kasacinio teismo formuojamoje praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-10-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2005). Taip pat pastebėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. birželio 15 d. nutartyje pabrėžė, jog hipotekos teisėjas, vykdydamas išieškojimo iš įkeisto turto procedūras ir nustatęs, jog pagrindinė ir (ar) hipotekos sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo, ex officio privalo vertinti, ar sutarčių sąlygos, kuriomis grindžiamas kreditoriaus reikalavimas dėl atitinkamo hipotekos teisėjo atliekamo veiksmo, yra sąžiningos (CK 6.188 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011). Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas suformuotą teismų praktiką nagrinėjamos bylos kontekste, pažymi, jog byloje nėra duomenų, leidžiančių minėtą paskolos sutartį kvalifikuoti kaip vartojimo, priešingai – paskolos tikslinė paskirtis – verslui. Taigi nagrinėjamu atveju skolininkės sveikatos būklės paskolos sutarties negaliojimo byloje dėl priverstinio skolos išieškojimo teismui spręsti nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas skolininkei išaiškina, jog manydama, kad paskolos sutartis atskirajame skunde išdėstytais pagrindais negalioja ab initio, ji turi teisę ginčyti sutarties negaliojimą CPK nustatyta ieškinio teisenos tvarka.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su skolininkės argumentu, kad kreditorius neišnaudojo visų galimybių sudaryti taikos sutartį su skolininke. Pažymėtina, kad įsiskolinimo dydžio skolininkė neginčija, pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo pateiktas daugiau kaip prieš metus, tačiau byloje nėra duomenų, kad skolininkė būtų padengusi bent dalį įsiskolinimo, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, taikos sutarties sudarymas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje yra negalimas. Taip pat atmestini ir apeliantės argumentai, jog sudarius preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, ji galėsianti greitu metu atsiskaityti su kreditoriumi. Pažymėtina, kad ieškovei apskundus 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį, 2012 m. sausio 19 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi jai buvo nustatytas terminas atskirojo skundo trūkumams pašalinti. Šią nutartį skolininkė apskundė, o Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi minėtą nutartį panaikino ir atskirąjį skundą priėmė. Atsiliepimą į atskirąjį skundą dėl 2011 m. gruodžio 2 d. nutarties kreditorius pateikė 2012 m. rugsėjo 10 d., tačiau praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui skolininkė savo įsipareigojimų neįvykdė, taip pat apie galimai grąžintą skolą duomenų nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui. Dėl nurodytų priežasčių skolininkės argumentai, susiję su preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties sudarymu ir pinigų grąžinimu kreditoriui vertintini kritiškai ir atmestini.

Apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl sutarties nutraukimo neteisėtumo tuo pagrindu, kad apeliantei nėra grąžintas 4 000 Lt papildomas pajus, kadangi Kredito unijos narių pajiniai įnašai sudaro kredito unijos nuosavą kapitalą, todėl jų didėjimas ar mažėjimas yra griežtai atsieti nuo paskolos ar kitų tarp kredito unijos ir jos nario susiklosčiusių teisinių santykių. Apeliacinės instancijos teismas dar kartą pažymi, kad dėl reikalavimų, susijusių su pajaus grąžinimu, apeliantė turi teisę kreiptis į teismą CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, kadangi šie klausimai nagrinėjant bylą dėl priverstinio skolos išieškojimo nespręstini.

Kiti atskirojo skundo argumentai taip pat neturi reikšmės teisingam klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamai nutarčiai panaikinti ar pakeisti, pirmos instancijos teismas iš esmės teisingai taikė hipotekos teisinių santykių nagrinėjimą nustatančias procesines teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos nurodytos kategorijos bylose, todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytais argumentais ir CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, 339 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.