Kauno apygardos teismo sprendimas

2016-05-17 · Civilinė byla Nr. 2A-928-601/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-05-17
Bylos Nr.
2A-928-601/2016
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-01722-2015-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Evaldas Burzdikas
Ieškovas
UAB DK ,,PZU Lietuva“
Atsakovas
V. R.
Trečiasis asmuo
E. R.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-928-601/2016Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01722-2015-9Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.39.2.6.1.; 3.3.1.18.; 3.3.1.21. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 17 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB DK ,,PZU Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB DK „PZU Lietuva“ ieškinį atsakovui V. R. bei trečiajam asmeniui E. R. dėl žalos regreso tvarka atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 458,73 Eur žalai regreso teise atlyginti, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas – 20 Eur žyminį mokestį, 86,39 Eur už vertimus ir 563,75 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Nurodė, kad tarp ieškovės ir trečiojo asmens E. R. buvo sudaryta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo apdrausta transporto priemonės FIAT DUCATO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė. 2014-03-03 Vokietijoje buvo užfiksuotas kuro nuotėkis, buvo nustatyta, kad už kelio dangos užteršimą atsakingas transporto priemonės FIAT DUCATO vairuotojas – atsakovas. Dėl įvykio metu atsiradusios žalos, ieškovė išmokėjo 2 293,64 Eur dydžio draudimo išmoką.

Pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. sausio 5 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš UAB DK „PZU Lietuva“ 6,79 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (b. l. 90-93).

Teismas nustatė, kad TPVCAPDĮ 12 str. 1 d. 5 p. teisinis reguliavimas teisę reikalauti išmokėtos sumos ar jos dalies grąžinimo, siejamas tik su bendradarbiavimo pareigos nevykdymu, o ne su žalos draudikui atsiradimu. Tik nustatant grąžintinos sumos dydį turi būti atsižvelgiama į įstatyme įtvirtintų aplinkybių visumą, t. y. nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, atsiradusios žalos dydį ir kt. aplinkybes. Teismas laikė, kad pagal nurodytą teisinį reguliavimą transporto priemonės valdytojo pareiga pranešti per 3 darbo dienas draudikui apie draudžiamąjį įvykį nėra absoliuti. Vertino, kad įvykis įvyko 2014-03-03, o 2014-03-28 ieškovei jau buvo žinoma apie draudiminį įvykį. Ieškovė savo reikalavimų pagrindu nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių abejoti Vokietijos draudimo bendrovės pateiktos informacijos patikimumu, ar įrodymų, kad savalaikis pranešimas apie įvykį būtų įtakojęs draudiko pareigą išmokėti Vokietijos žalos administratoriui išmoką ar būtų pakeitęs jos dydį. Teismas nustatė, kad transporto priemonės valdytojas nepranešė apie eismo įvykį dėl svarbių priežasčių, o nepranešimas įtakojo ieškovo pareigą sumokėti Vokietijos draudimo bendrovei – žalos administratoriui, išmoką. Jeigu dėl nepranešimo draudikas nepatyrė jokių kliūčių įsitikinti draudžiamojo įvykio buvimu, draudimo išmoka negali būti sugrąžinama. Tarp nepranešimo laiku ir draudiko pareigos nustatyti įvykio aplinkybes ir išmokos dydį turi būti priežastinis ryšys, kad būtų taikoma norma dėl 20 procentų draudimo išmokos sugrąžinimo. Ieškovė neįrodė, kokią žalą ji patyrė dėl nepranešimo apie įvykį, nors reikalaudama dalies draudimo išmokos grąžinimo, nurodo, kad ji patyrė žalą.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

Šalies argumentai

Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 5 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-266-292/2016 kaip nepagrįstą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Priteisti iš atsakovų ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą: 15 Eur žyminio mokesčio, 210,54 Eur už apeliacinio skundo parengimą bei 650,14 Eur pirmojoje instancijoje patirtas išlaidas (b. l. 96-97).

Motyvuose nurodė:

Teismas pažeidė CPK normas, reglamentuojančias įrodinėjimo procesą, inter alia vadovavosi TPVCAPDĮ 12 straipsnio 1 dalies 5 punktu, šio įstatymo 22 straipsnio 2 dalimi ir Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 60.3 punktu. Įstatymas nustato ne tik draudėjo pareigą pateikti eismo įvykio deklaraciją ar policijos pažymą, tačiau draudikui prašant, padėti aiškintis eismo įvykio aplinkybes. Neįvykdžius šios pareigos, atsakovui automatiškai kyla atsakomybė grąžinti dalį ieškovo išmokėtos draudimo išmokos. Pareiga pranešti apie eismo įvykį nesiejama nei su ta aplinkybe, jog atsakovas nepildė eismo įvykio deklaracijos, nei su aplinkybe, kad pastarasis nepasirašė policijos protokolo. Aplinkybės, jog atsakovas sukėlė būtent eismo įvykį, yra visiškai akivaizdžios.Nepagrįstais laikytini teismo argumentai, jog transporto priemonės valdytojas nepranešė apie įvykį dėl svarbių priežasčių, atsakovas neva nesuprato, kad sukėlė eismo įvykį ir neturėjo fizinės galimybės pranešti apie įvykį draudikui. Atsakovui turėjo būti aišku, kad policijos pareigūnai, nesant atitinkamiems kelių eismo taisyklių pažeidimams, neprisistato, nereikalauja be pagrindo dokumentų, uždraudžiant judėti toliau. Atsakovui, kaip apdairiam ir rūpestingam vairuotojui, turėjo būti žinoma, jog kelio apgadinimas laikomas kelių eismo įvykiu, kurio metu kitų asmenų turtui padaryta žala eismo įvykį atsakingo asmens. Teismo argumentai, kad atsakovas neturėjo galimybių pranešti apie eismo įvykį, yra prieštaringi. Atsakovas pats pripažino, jog aikštelėje susitiko R. N., kurio pagalba susisiekė su tėvu ir pranešė apie siurblio gedimą. Atsakovo tėvas E. R. yra automobilio FIAT DUCATO savininkas, kartu sudaręs įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, todėl pastarasis turėjo visas galimybes pranešti draudikui apie eismo įvykį Vokietijoje. Įstatymai numato vienareikšmišką draudėjo pareigą pranešti apie draudimo įvykį draudikui, nepaisant to, kokiomis aplinkybėmis eismo įvykis įvyko.Pagal Taisyklių 60.3 punktą draudikui teisė prašyti grąžinti dalį draudimo išmokos atsiranda arba draudėjui nepateikus atitinkamų dokumentų, arba nepadėjus aiškintis eismo įvykio aplinkybių, taigi ir nepranešus apie įvykį. Nepagrįstais laikytini teismo motyvai, jog nepranešimas apie įvykį neturėjo įtakos ieškovo pareigai sumokėti draudimo išmoką. Atsakovui 2014-03-28 buvo išsiųstas kvietimą raštu pranešti apie įvykusį eismo įvykį, tačiau atsakovas nepateikė jokios informacijos ir nepadėjo aiškintis įvykio aplinkybių. Tai lėmė, kad ieškovas neturėjo galimybės aiškintis eismo įvykio aplinkybes, objektyviai ir visapusiškai nustatyti eismo įvykio metu padarytos žalos dydžio, bet ir atėmė galimybę ginčyti kaltės dėl eismo įvykio atsiradimo klausimą. Tokiu būdu, teismo argumentai dėl neegzistuojančio priežastinio ryšio tarp pranešimo apie eismo įvykį ir atsiradusios žalos dydžio yra nepagrįsti.

Atsiliepimas

Atsakovas V. R. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 105-109).

Motyvuose nurodė, kad pirmosios instancijos teismas teisingai rėmėsi teisiniu reglamentavimu ginčo atveju ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pažymėjo, kad situacija, dėl kurios kilo ginčas, negali būti traktuojama kaip eismo įvykis. Tarp vairuotojo veiksmų ir kilusios situacijos nėra veiksmų, tiesiogiai sąlygojusių duotai situacijai susidaryti. Vairuotojas negalėjo situacijos vertinti kaip eismo įvykio, nes policijos pareigūnai nenurodė kokio nors teisės pažeidimo bei nepildė eismo įvykiui konstatuoti atitinkamų dokumentų (deklaracijos ir pan.). Ieškovo pateiktuose dokumentuose dėstomi faktai kelia abejonių, ar tiktai nuo šio automobilio susidarė dyzelino žymės. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad kontaktavo su transporto priemonės savininku ir bandė spręsti situaciją neteisminiu būdu. Šioje situacijoje draudikas (ieškovas) netinkamai gynė apdraustąjį. Ieškovas nenurodė, kokią žalą patyrė, o tik formaliai reikalauja grąžinti dalį sumokėtos draudiminės išmokos (maksimalios 20 proc.).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys), tačiau nustatytas netinkamas materialinės bei procesinės teisės normų taikymas.

Byloje kilo ginčas dėl atsakovo pareigos atlyginti draudikui (ieškovei) 20 proc. jo sumokėtos draudimo išmokos, atsakovui laiku nepranešus draudikui apie draudiminį įvykį.

Nustatyta, kad apeliantė (ieškovė) ir trečiasis asmuo E. R. (atsakovo tėvas) 2013 m. rugpjūčio 6 d. sudarė įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, kuria buvo apdrausta automobilio FIAT DUCATO valdytojo civilinė atsakomybė. 2014 m. kovo 3 d. įvykio apžvalgos protokolas patvirtina, kad tą pačią dieną ieškovės apdraustas automobilis, vairuojamas atsakovo V. R., dėl dyzelio nuotėkio, sugedus automobilio variklio siurbliui, užteršė gatvių dangą ir kad kaltas dėl to yra atsakovas V. R., vairavęs nurodytą automobilį. Atsakovas neinformavo ieškovės apie eismo įvykį nei per tris dienas, nei vėliau. 2014 kovo 28 d. ieškovė raštu kreipėsi į atsakovą, prašydama pateikti pranešimą apie eismo įvykį ir kitus dokumentus reikalingus žalai administruoti (b. l. 8). Duomenų apie šio pranešimo įteikimą atsakovui nėra. 2014 m. balandžio 7 d. Wesendorf jungtinės savivaldybės meras kreipėsi į Vokietijos AXA draudimą AG, prašydamas kompensuoti ugniagesių tarnybos paslaugų (gatvės valymo) išlaidas – 2 085,13 Eur, o 2014 m. balandžio 24 d. Vokietijos draudimo bendrovė (bendrovė administruojanti žalą Vokietijoje) pateikė sąskaitą ieškovei dėl 2 085,13 Eur žalos ir 208,51 Eur administravimo mokesčio jiems pervedimo. Nurodyta suma pervesta Vokietijos draudimo bendrovei 2014 m. gegužės 7 d.

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – įstatymas) 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, jog įvykus eismo įvykiui, su juo susijęs transporto priemonės valdytojas privalo per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas, išskyrus atvejus, kai pranešti apie eismo įvykį jis negali dėl svarbių priežasčių, taip pat pateikti draudikui eismo įvykių dalyvių pasirašytą deklaraciją ar kitą eismo įvykio dalyvių pasirašytą dokumentą apie įvykio aplinkybes. Pagal 22 straipsnio 2 dalį, jei apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė ar netinkamai vykdė šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytas pareigas ar padidino žalą dėl savo kaltės, draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo. Jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas, atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką. Minėtos teisės normos nustato transporto valdytojo atsakomybę už pareigos pranešti draudikui apie eismo įvykį per 3 darbo dienas nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Minėto 12 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžtos draudėjo pareigos, kurios apima ir bendrus reikalavimus imtis transporto priemonės valdytojui prieinamų, protingų priemonių galimai žalai sumažinti, ir tiksliai apibrėžtus imperatyvius reikalavimus per nustatytą laiko tarpą pranešti draudikui apie eismo įvykį ar pareikštą pretenziją. Taigi, nurodytas teisinis reguliavimas teisę reikalauti išmokėtos sumos ar jos dalies grąžinimo sieja tik su bendradarbiavimo pareigos nevykdymu, o ne su žalos draudikui atsiradimu, ir tik nustatant grąžintinos sumos dydį, atsižvelgiama į įstatyme įtvirtintų aplinkybių visumą (nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, atsiradusios žalos dydį ir kt. aplinkybes).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintų „Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-02-13 nutarimo Nr. 122 redakcija) (toliau – Taisyklės) 60.5 punktas nustato, jog draudikas turi teisę reikalauti iš apdraustos transporto priemonės valdytojo grąžinti iki 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos, jeigu atsakingas dėl padarytos žalos valdytojas ar jo atstovas nepranešė jo civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui ar jo atstovui apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas, išskyrus atvejus, kai įrodoma, kad apie draudžiamąjį įvykį atsakingas draudikas sužinojo laiku arba kai nepranešimas apie draudžiamąjį įvykį neturėjo įtakos atsakingo draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoką.

Byloje nėra ginčo, kad atsakovas nevykdė pareigos per 3 dienas pranešti apie eismo įvykį. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas nepranešė ieškovei apie eismo įvykį dėl svarbių priežasčių, nes tokių byloje nenustatyta, o pirmosios instancijos teismas jų aiškiai neįvardino. Aplinkybės, kad eismo įvykis įvyko Vokietijoje, ar, kad dėl paties atsakovo kaltės jis negalėjo susisiekti (paskambinti) su ieškove, trečiuoju asmeniu (beje su šiuo asmeniu buvo susisiekta), negali būti laikomos svarbiomis, vertinant nepranešimo faktą. Pažymėtina, kad atsakovas (jo atstovas) ne tik per tris dienas nepateikė pranešimo apie eismo įvykį, bet to nepadarė ir vėliau. Taigi, šiuo atveju atsakovas nenurodė svarbių priežasčių, galinčių paneigti jo kaltę dėl pareigos laiku informuoti ieškovę nevykdymo, ar paaiškinti minėtos pareigos nevykdymo aplinkybes, todėl atsakovo pasyvumas ir savo pareigos neatlikimas nulėmė tai, jog išmokėdamas draudimo išmoką ieškovas turėjo remtis vien tik nukentėjusiojo asmens pateikta informacija, taigi nurodytos aplinkybės suteikia ieškovei teisę reikalauti žalos atlyginimo regreso teise.

Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą tarp šalių (CPK 178 str.). Pagal įstatymo ir Taisyklių nuostatas ieškovas, reikšdamas reikalavimą dėl 20 proc. draudimo išmokos grąžinimo, turi įrodyti tik patį nepranešimo apie eismo įvykį per 3 darbo dienas faktą. Tuo tarpu atsakovas, siekdamas paneigti savo civilinę atsakomybę, pagal Taisyklių 60.5 punktą privalo įrodyti, kad apie draudžiamąjį įvykį atsakingas draudikas sužinojo laiku arba, kad nepranešimas apie draudžiamąjį įvykį neturėjo įtakos atsakingo draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoką. Atsakovas, bylos nagrinėjimo metu, nenurodė jokių aplinkybių bei nepateikė jokių duomenų, galinčių patvirtinti, kad ieškovė apie eismo įvykį sužinojo per tris dienas ar, kad nepranešimas apie draudžiamąjį įvykį neturėjo įtakos ieškovo pareigai išmokėti draudimo išmoką.

Taisyklių 60.5 punkte nustatyta draudiko teisė reikalauti iš transporto priemonės valdytojo grąžinti iki 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos nereiškia, kad visais atvejais, draudikui pažeidus bendradarbiavimo pareigą, turi būti priteista visa 20 proc. dydžio suma. Taisyklių 63 punkte nustatyta, jog grąžinamos atsakingam draudikui sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes. Nagrinėjamo atsakovo pareigos informuoti pažeidimo atveju pripažintina, kad jis negali būti vertinamas, atsižvelgiant į priežastinį ryšį su eismo įvykiu, nes ši pareiga yra susijusi su transporto priemonės valdytojo elgesiu po eismo įvykio. Nepagrįsta laikytina pirmosios instancijos teismo išvada, kad nepranešimas apie draudžiamąjį įvykį neturėjo įtakos atsakingo draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoką, nes nei atsakovas pateikė, nei teismas nustatė, esant tam tikriems įrodymams šiai aplinkybei pagrįsti, o tokia aplinkybė, nagrinėjamu atveju, galėjo būti nustatyta tik išanalizavus ir atsakingo už autoįvykį asmens veiksmus, jo nurodomas įvykio ir žalos padarymo trečiajam asmeniui aplinkybes. Kaip jau minėta, šiuo atveju įrodinėjimo pareiga tenka atsakovui, kuris yra atsakingas už padarytą žalą, ir kuris tik ir galėtų turėti atitinkamus įrodymus. Todėl atmestini atsakovo argumentai, kad ieškovė privalėjo įrodyti, jog nepranešimas apie įvykį visiškai neįtakojo atsiradusios žalos dydžio, nesudarė jokių papildomų sunkumų apskaičiuojant žalą, nesudarė kitokių sunkumų ieškovei. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra nustatyta aplinkybių, kurios duotų pagrindą mažinti ieškovės prašomos priteisti išmokos dydį (458,73 Eur).

Nepagrįstu laikytinas atsakovo argumentas, kad kuro išsiliejimas iš atsakovo vairuojamo automobilio nelaikytinas eismo įvykiu. Kelių eismo taisyklėse yra nurodyta eismo įvykio sąvoka, t. y. - įvykis kelyje, viešose ar privačiose teritorijose, kurio metu dalyvaujant judančiai transporto priemonei <...> buvo sugadintas ar apgadintas kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Taigi, kuro išsiliejamas ant kelio yra kelio apgadinimas, ir tai yra eismo įvykis, nes tai įvyko transporto priemonei dalyvaujant kelių eisme.

Atsakovo motyvai dėl to, jog jis negalėjo įtakoti kuro siurblio gedimo, ar dėl tam tikrų aplinkybių nevertino situacijos kaip eismo įvykio, nėra šalinantys ieškovo kaltę dėl eismo įvykio. Byloje surinkti įrodymai (įvykio apžvalgos protokolas, atsakovo, trečiojo asmens, liudytojų paaiškinimai) ir nustatytos aplinkybės (gatvėse aptikti dyzelio pėdsakai, kurie atvedė iki atsakovo transporto priemonės; atsakovo automobilio apatinė variklio zona buvo padengta dyzeliu; atsakovas po transporto priemone patiesė didelį brezentą; atsakovui buvo uždrausta naudoti transporto priemonę iki bus sutvarkytas kuro siurblys) leidžia spręsti, kad dėl atsakovo eksploatuojamos netvarkingos transporto priemonės įvyko eismo įvykis, atsirado žala.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino draudimo santykius reglamentuojančias teisės normas bei netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas (CPK 178 str., 185 str.), dėl ko sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinį patenkinti (CPK 326 str. 1 p. 2 d., 330 str.).

Ieškinį patenkinus, iš atsakovo ieškovei priteistinos 5 proc. metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Bylinėjimosi išlaidų priteisimas.

Ieškinį patenkinus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 93 str., 98 str.). Ieškovė prašo priteisti šias išlaidas: 650,14 Eur už advokato suteiktas teisines paslaugas pirmosios instancijos teisme (133,17 Eur už ieškinio parengimą, 140,18 Eur už atsiliepimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, 290,40 Eur už pasirengimą bylai ir atstovavimą) (b. l. 78-79) bei 225,54 Eur apeliacinės instancijos teisme (15 Eur sumokėtas žyminis mokestis, 210,54 Eur), viso 875,68 Eur. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra žymiai mažesnės, negu nustatytos Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, jos atitinka bylos sudėtingumą bei advokato darbo ir laiko sąnaudas, todėl priteistinos. Taip pat iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos (išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu) valstybei – 9,75 Eur.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Apeliacinį skundą patenkinti.

Panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.

Priteisti ieškovei UAB DK „PZU Lietuva“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 458,73 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus 73 ct) žalos atlyginimą bei 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. gegužės 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovei UAB DK „PZU Lietuva“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 875,68 Eur (aštuonis šimtus septyniasdešimt penkis eurus 68 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovo V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 9,75 Eur (devynis eurus 75 ct) bylinėjimosi išlaidų (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660).

Teisėjas Evaldas Burzdikas