Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Raščiuvienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo Š. G. skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutarties, kuria subendrintos Š. G. teismo nuosprendžiais paskirtos bausmės,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje teisingai nurodė, jog kai nuteistajam yra kitų visiškai ar iš dalies neįvykdytų nuosprendžių, vėliausią nuosprendį priėmęs teismas pats ar kitas tos pačios pakopos arba aukštesnysis teismas pagal vėliausiojo nuosprendžio vykdymo vietą privalo priimti sprendimą, kokia tvarka bus vykdomos bausmės, numatytos visiškai ar iš dalies neįvykdytuose nuosprendžiuose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 347 str.). Kadangi šiuo atveju paskutinis nuosprendis buvo priimtas Molėtų rajono apylinkės teismo, šis teismas pagrįstai, vadovaudamasis BPK 347 str., priėmė sprendimą dėl keturių neįvykdytų nuosprendžių vykdymo tvarkos. Pažymėtina, kad įsiteisėję teismo nuosprendžiai, kaip šiuo atveju, nėra revizuojami, todėl nuteistojo prašymas jį išteisinti, negali būti nagrinėjamas. Taip pat nesprendžiamas ir lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, kadangi toks klausimas nėra apeliacinio teismo kompetencijoje.

Teismas subendrina paskirtas bausmes, vadovaudamasis BK 63 ir 64 str. nuostatomis. BK 63 str. 1 d. numatyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Šio straipsnio 9 dalyje numatyta, kad pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį.

Aukštesniojo teismo vertinimu, skundžiama nutartimi apylinkės teismas tinkamai subendrino nuteistajam Š. G. keturiais teismo nuosprendžiais paskirtas bausmes. Nusikalstamos veikos, už kurias Š. G. nuteistas Molėtų rajono apylinkės teismo 2014-02-28, 2014-02-28 ir 2014-03-31 nuosprendžiais, padarytos dar iki priimant nuosprendį pirmojoje byloje, t. y. iki priimant Šiaulių apylinkės teismo 2014-01-16 nuosprendį, kuris pakeistas Šiaulių apygardos teismo 2014-04-16 nuosprendžiu (nusikalstamos veikos padarytos atitinkamai 2012-06-21, 2012-12-19, nuo 2013-01-02 iki 2013-02-04), todėl apylinkės teismas Š. G. paminėtais nuosprendžiais paskirtas bausmes pagrįstai subendrino, vadovaudamasis BK 63 str. 9 d.

Bausmių subendrinimo būdą teismas parenka savo nuožiūra, atsižvelgdamas į galimybes tinkamai individualizuoti bausmę. Pagal baudžiamosios teisės teoriją dėl bausmių subendrinimo, kai bausmės visiškai sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną nusikalstamą veiką, pridedamos visos kitos paskirtos bausmės, o kai bausmės iš dalies sudedamos – prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną nusikalstamą veiką, švelnesnės bausmės pridedamos iš dalies. Tačiau nei BK, nei teismų praktika nenurodo, kokia švelnesnės bausmės dalis turi būti pridėta prie griežčiausios bausmės, bausmes subendrinant iš dalies jas sudedant. Todėl klausimą, kokią švelnesnės bausmės dalį pridėti prie griežčiausios bausmės, sprendžia pats teismas.

Nagrinėjamu atveju subendrindamas Š. G. keliais nuosprendžiais paskirtas bausmes, apylinkės teismas parinko nuteistajam palankesnį bausmių subendrinimo būdą, t. y. bausmes subendrino dalinio, o ne visiško sudėjimo būdu. Apylinkės teismas prie griežčiausios Šiaulių apylinkės teismo 2014-01-16 nuosprendžiu, kuris pakeistas Šiaulių apygardos teismo 2014-04-16 nuosprendžiu, paskirtos vienerių metų dvejų mėnesių laisvės atėmimo bausmės, pridėjo tik po dalį bausmių, paskirtų Molėtų rajono apylinkės teismo 2014-02-28, 2014-02-28 ir 2014-03-31 nuosprendžiais, ir Š. G. paskyrė galutinę subendrintą vienerių metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, į kurios laiką, priešingai nei savo skunde nurodo nuteistasis, įskaičiavo atliktos bausmės dalį. Nors skundžiamoje nutartyje nėra tiksliai nurodyta įskaityta atliktos bausmės dalis, tačiau akivaizdu, jog įskaičiuojama atlikta bausmė, t. y. pagal Šiaulių apylinkės teismo 2014-01-16 nuosprendį Š. G. įskaitytas laikas nuo 2013-10-16 bei laikas atliktas pagal Šiaulių apylinkės teismo 2013-09-26 nuosprendį.

Skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodyta, jog įskaičius atliktą bausmės laiką, bausmės pradžia skaičiuojama nuo Šiaulių apylinkės teismo 2014-01-19 nuosprendžio įsiteisėjimo dienos - 2014-04-16.

Aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama nutartimi subendrindamas skirtingais teismo nuosprendžiais Š. G. paskirtas bausmes, apylinkės teismas bausmių subendrinimo nuostatų nepažeidė. Apylinkės teismo nustatyta galutinė subendrinta vienerių metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra adekvati Š. G. padarytoms veikoms (paminėtais nuosprendžiais jis nuteistas ir už analogiškų nusikalstamų veikų (sukčiavimo, neteisėto disponavimo elektroninėmis mokėjimo priemonėmis) padarymą), proporcinga jo asmenybei (iki aptariamų nuosprendžių priėmimo Š. G. atžvilgiu buvo priimti dar du apkaltinamieji nuosprendžiai, tarp jų ir už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą) ir ja bus galima įgyvendinti bausmės paskirtį, numatytą BK 41 str. 1 d., todėl laikyti ją aiškiai per griežta ir švelninti, kaip to prašoma skunde, nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p.,

nutaria:

atmesti Š. G. skundą ir palikti galioti Molėtų rajono apylinkės teismo 2014-05-27 nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.