Panevėžio apygardos teismo nutartis

2016-10-14 · Civilinė byla Nr. 2A-744-278/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-10-14
Bylos Nr.
2A-744-278/2016
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Valiulienė
Atsakovas
P. B.

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-744-278/2016

Teisėja Zita Gavėnienė Teisminio proceso Nr. 2-14-3-01507-2015-1

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.5.1.4; 3.3.1.14; 3.3.1.18; 3.3.1.21
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. spalio 14 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Valiulienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo P. B. apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-128-266/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Anykščių komunalinis ūkis“ ieškinį atsakovui P. B. dėl skolos už buitinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB Anykščių komunalinis ūkis prašė teismą priteisti iš atsakovo P. B. 45,62 Eur skolą už buitinių atliekų surinkimą ir tvarkymą bei žyminį mokestį.

2. Nurodė, kad su atsakovu P. B., gyvenančiu (duomenys neskelbtini), 2011-12-14 pasirašė neterminuotą buitinių atliekų išvežimo sutartį. Iki 2012-01-01 atsakovas naudojosi teikiamomis paslaugomis, tačiau po to atsisakė rinkti šiukšles į jam išduotą buitinių atliekų konteinerį ir nebemokėjo mokesčio už atliekų išvežimą. Ieškovės teigimu, kiekvienas asmuo yra atliekų turėtojas ir privalo laikytis Anykščių rajono savivaldybės sprendimu patvirtintų Anykščių rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimų. Rajono savivaldybės sprendimu yra patvirtinta metinė komunalinių atliekų susikaupimo norma vienam gyventojui per metus. (duomenys neskelbtini), ši norma yra 0,6 m³. Pagal pasirašytą sutartį atsakovas kiekvieno mėnesio nurodytą dieną buitinių atliekų konteinerį privalo išridenti prie savo namų valdos karšto, kad pravažiuojanti šiukšlių surinkimo mašina ir darbininkai matytų konteinerį ir išvežtų šiukšles. Kur atsakovas išveža šiukšles, ieškovei nėra žinoma. Nurodė, kad nuo 2012 m. sausio mėnesio atsakovas nesikreipė dėl sutarties nutraukimo ar kitais klausimais.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Anykščių rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 18 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai ir priteisė ieškovės UAB „Anykščių komunalinis ūkis“ naudai iš atsakovo P. B. 45,62 Eur skolą už buitinių atliekų surinkimą ir tvarkymą bei 20 Eur žyminio mokesčio.

4. Teismas nustatė, jog atsakovas P. B. 2011-12-14 pasirašė buitinių atliekų išvežimo sutartį Nr. 5686, pagal kurią ieškovė įsipareigojo išvežti iš atsakovo buitines atliekas, sukauptas konteineryje, o atsakovas įsipareigojo apmokėti už buitines atliekas nuo gyvenančių žmonių skaičiaus, pagal vienam gyventojui patvirtintą šiukšlių susikaupimo normą. Konstatavo, jog atsakovas iki 2012-01-01 laikėsi sutarties reikalavimų, naudojosi ieškovės teikiamomis paslaugomis, o nuo šios datos atsisakė buitines atliekas rinkti į jam išduotą buitinių atliekų konteinerį ir nemokėjo už atliekų išvežimą.

5. Nurodė, jog Anykščių rajono savivaldybės teritorijoje komunalinių atliekų surinkimą iš gyventojų ir atliekų tvarkymą reglamentuoja 2004-03-25 Anykščių rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. TS-78 patvirtintos Anykščių rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklės, o Anykščių rajono savivaldybės teritorijoje vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, sutarčių su gyventojais sudarymą administruoja UAB „Anykščių komunalinis ūkis“.

6. Konstatavo, jog atsakovas gyvena gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), todėl pagal Anykščių rajono savivaldybės tarybos sprendimų nuostatas, vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtojas už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2016-01-01 yra atsakovas P. B. ir dėl to jis turi pareigą mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą.

7. Teismas pažymėjo, kad mokestis už komunalinių atliekų išvežimą yra paskaičiuotas tik vienam asmeniui. Atsakovas šiukšlių į jam paskirtą buitinių atliekų konteinerį nededa ir nustatytą dieną konteinerio neišstumia prie savo namų valdos pakraščio, kaip numato 2011-03-14 pasirašytos sutarties 2.5 punktas. Darė išvadą, jog atsakovo prievolės sumokėti mokestį už atliekų išvežimą neįtakoja tos aplinkybės, jog galimai atsakovas neturėjo atliekų ar jas pats savo iniciatyva šalino, priduodamas atliekas kitam asmeniui.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Apeliaciniu skundu atsakovas P. B. prašo panaikinti Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 18 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti.

9. Nurodo, kad priimant sprendimą buvo atsižvelgiama išimtinai tik į ieškovės teiginius, neanalizuojant jo motyvų bei paaiškinimų.

10. Teigia, jog teismas vadovaujasi sutartimi, sudaryta 2011-12-14, sutarties Nr. 5686, nors tokia sutartis jam net nėra žinoma. Jis niekada neteigė, kad nekaupia šiukšlių, o nurodė, jog atliekas rūšiuoja ir priduoda kitiems paslaugų tiekėjams, kad likusias šiukšles paima dukra į savo konteinerį. Nurodo, jog netiesa, kad jis nesikreipė į komunalinį ūkį dėl šiukšlių išvežimo. Be to, komunalinio ūkio atstovas, skaičiuodamas jo vaikus ir anūkus apsiriko, nes jie gyvena atskirai, o teismas vadovavosi šiais ir kitais išgalvotais teiginiais be jokio pagrindo. Šioms aplinkybėms pagrįsti prideda raštą komunaliniam ūkiui ir nuotrauką, nurodydamas, jog joje aiškiai matosi konteineris, taip pat prideda dokumentus apie atliekų pridavimą kitiems paslaugų teikėjams.

Atsiliepimas

11. Ieškovė UAB „Anykščių komunalinis ūkis“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo sprendimą palikti nepakeistą.

12. Sutinka su teismo sprendime išdėstytais argumentais, mano, jog teismas teisingai taikė teisės aktus, tinkamai ištyrė ir įvertino pateiktus įrodymus, vadovavosi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Apeliacinis skundas atmestinas.

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Teismas konstatuoja, jog CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

15. Byloje kilo ginčas, ar atsakovas privalo mokėti mokesčius už ieškovės suteiktas komunalinių atliekų išvežimo paslaugas, adresu (duomenys neskelbtini).

16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atliekų tvarkymo paslaugos teikimo taisykles ir tvarką nustato savivaldybė lokaliniais teisės aktais (Tarybos sprendimais), kurie yra privalomi visiems tos savivaldybės teritorijoje gyvenantiems asmenims.

17. Pagal 2004-03-25 Anykščių rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. TS-78 patvirtintas Anykščių rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisykles visi atliekų turėtojai privalo naudotis savivaldybės viešąja atliekų tvarkymo sistema, sudaryti sutartis su atliekų tvarkytoju dėl buitinių atliekų surinkimo ir išvežimo bei mokėti nustatyto dydžio įmokas už teikiamas atliekų tvarkymo paslaugas (b. l. 18-24). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad sutarties su atsakovu P. B. sudarymo metu UAB „Anykščių komunalinis ūkis“ vadovavosi 2004-03-25 Anykščių rajono tarybos sprendimu Nr. TS-80 „Dėl atliekų susikaupimo normų ir atliekų konteinerių tuštinimo periodiškumo patvirtinimo“. Nustatyta, kad 2011-12-22 Anykščių rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą Nr. TS-412 „Dėl Anykščių rajono savivaldybės tarybos 2004-03-25 sprendimo Nr. TS-80 “Dėl atliekų susikaupimo normų ir atliekų konteinerių tuštinimo periodiškumo patvirtinimo“ pakeitimo“. Nurodytu tarybos sprendimu buvo nustatyta metinė komunalinių atliekų susikaupimo norma vienam gyventojui per metus (b. l. 25-27).

18. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė UAB „Anykščių komunalinis ūkis“ ir atsakovas P. B. 2011-03-14 pasirašė buitinių atliekų išvežimo sutartį Nr. 5685, pagal kurią ieškovė įsipareigojo išvežti iš atsakovo buitines atliekas, sukauptas konteineryje, o atsakovas - apmokėti už buitines atliekas nuo gyvenančių žmonių skaičiaus pagal vienam gyventojui patvirtintą susikaupimo normą (b. l. 15). Pagal sutarties 2.5 punktą, paslaugų gavėjas (atsakovas) įsipareigojo išvežimo dieną konteinerį pastatyti prie savo namų valdos, besiribojančioje su gatve, teritorijoje iki 7 valandos ryto. Atsakovas naudojosi ieškovės teikiamomis paslaugomis ir vykdė savo įsipareigojimus iki 2012-01-01, o vėliau atsisakė buitines atliekas rinkti į jam išduotą buitinių atliekų konteinerį ir nemokėjo nustatyto mokesčio už atliekų išvežimą.

19. Teismas, įvertinęs bylos įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, iš esmės pritardamas pirmosios instancijos teismo motyvams, kurių nekartoja, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, tinkamai taikė ir aiškino tiek procesinės, tiek materialinės teisės normas, visapusiškai įvertino šiai bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti nėra pagrindo (CPK 176 str., 263 str., 320 str., 327 str.).

20. Atmestinas kaip niekuo nepagrįstas atsakovo argumentas, kad laikotarpiu nuo 2012-01-01 ieškovė neteikė paslaugų, t. y. nei karto neišvežė jo surinktų šiukšlių, todėl ieškovės reikalavimas sumokėti atliekų tvarkymo mokestį yra nepagrįstas. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Priešingai apelianto teiginiams, skundžiamo sprendimo turinys patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas įvertino tiek ieškovės, tiek atsakovo argumentus, išvadas darė vadovaudamasis įrodymų visuma, todėl teigti, jog teismas prioritetą teikė ieškovės interesams, nėra jokio pagrindo. Kaip minėta, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė teikė buitinių atliekų išvežimo paslaugas, t.y., važiavo surinkti buitinių atliekų ir dėl to patyrė išlaidas, o apeliantas, nurodydamas, jog faktiškai jam nėra teikiama paslauga, nepateikė jokių neginčijamų įrodymų, kad kreipėsi į ieškovę ar kitas valstybės institucijas dėl netinkamo sutarties vykdymo. Kritiškai vertintini apelianto teiginiai, kad jis kreipėsi į ieškovę dėl atliekų išvežimo ar siūlė nutraukti sutartį, nes jokių įrodymų nepateikė. Apeliacinės instancijos teismui pateiktas tik 2016-05-02 kreipimasis į UAB „Anykščių komunalinis ūkis“, tačiau minėtu metu civilinė byla dėl skolos priteisimo jau buvo išnagrinėta ir 2016-04-18 priimtas sprendimas.

21. Nors apeliantas teigia, kad atliekas priduoda kitiems tiekėjams, tačiau su apeliaciniu skundu pateiktas atliekų svėrimo talonas, 2016-04-06 išduotas UAB „Atliekų tvarkymo centras“ nepatvirtina, jog minėtai įmonei 2012-01-01 - 2016-01-01 laikotarpiu atsakovas teikė atliekas, ar su šia įmone yra sudaręs atliekų šalinimo sutartį, todėl konstatuoti, jog P. B. minėtu laikotarpiu atliekas teikė kitiems tiekėjams, nėra pagrindo.

22. Apeliantui P. B. abejonių kelia tai, ar teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi tinkama sutartimi. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad skundžiamame sprendime nurodyta tarp UAB „Anykščių komunalinis ūkis“ ir P. B. sudarytos buitinių atliekų išvežimo sutarties data yra neteisinga (nurodyta 2011-12-14), tačiau akivaizdu, jog tai yra rašymo apsirikimas, kuris iš esmės pagrįsto sprendimo teisėtumui teisinės reikšmės neturi. P. B. neneigia, jog su UAB „Anykščių komunaliniu ūkiu“ yra pasirašęs buitinių atliekų išvežimo sutartį. Apeliantas teigia, jog ieškovė neįrodė, kad įmonės darbuotojai buvo atvykę išvežti atliekų, nes jų konteineryje visada būna, tačiau šiuo atveju svarbu tai, kad pagal sutarties 2.5 punktą atsakovas įsipareigojo konteinerį pastatyti prie savo namų valdos, besiribojančioje su gatve, teritorijoje, tačiau, kaip pats nurodė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, prie savo namų valdos krašto konteinerio nebuvo išstūmęs nei karto. Dėl paminėto, darytina išvada, jog paties atsakovo veiksmai sąlygojo netinkamą sutarties vykdymą. Apelianto teiginiai, jog atliekų konteineris yra aiškiai matomas ir tai patvirtina foto nuotrauka, vertintini kritiškai, nes foto nuotrauka pateikta su apeliaciniu skundu yra be datos, todėl konstatuoti, jog atliekų konteineris ieškovės darbuotojams buvo matomas ir atsakovas tinkamai vykdė įsipareigojimus 2012-01-01 - 2016-01-01 laikotarpiu, nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teisme ieškovės atstovas nurodė, kad skanuojamas tik tas konteineris, kuris yra išvežamas; tušti konteineriai arba stovintys kur nors nematomoje vietoje yra neskanuojami, o komunalinio ūkio darbuotojai neprivalo važiuoti aplink gyventojų valdas ir ieškoti konteinerių. Kilus neaiškumų dėl atliekų konteinerio pastatymo vietos apeliantas turėjo teisę ir pareigą kreiptis į ieškovę ir spręsti susidariusią problemą, tuo labiau, kad pats nurodo, jog jo sodyba yra apaugusi medžiais ir nuo kelio nesimato.

23. Atliekų tvarkymo organizavimas yra viena iš valstybės aplinkosaugos politikos sričių. Sėkmingas ir efektyvus atliekų tvarkymo sistemos funkcionavimas turi didelę reikšmę žmonių sveikatai ir gyvenimo kokybei, todėl kiekvienas buitinių atliekų turėtojas, mokėdamas atliekų tvarkymo mokestį, prisideda prie bendros atliekų tvarkymo sistemos tam tikroje teritorijoje sėkmingo funkcionavimo. Apeliantas pripažįsta, jog atliekas kaupia, t. y. atliekų sistema naudojasi, kas leidžia daryti išvadą, kad jis, tik siekdamas išvengti nustatyto mokesčio, nenori naudotis savo konteineriu. P. B. neneigia, kad su juo gyvena ir žmona, tačiau metinė susikaupusių buitinių atliekų norma yra paskaičiuota vienam gyventojui ir skolos dydis jam yra paskaičiuotas tik už vieną asmenį, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog skola priskaičiuota ir už jo vaikus bei anūkus. Ta aplinkybė, jog dalį šeimos sukauptų atliekų išsiveža atsakovo dukra, neatleidžia P. B. nuo sutartinių įsipareigojimų vykdymo (CK 6.200 str.).

24. Atsakovas nuo prievolės mokėti vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą, neatleistas, be to, įstatymas draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę, todėl atsakovas P. B. privalo šią prievolę vykdyti tinkamai ir laiku. Šios prievolės jam nevykdant, ieškovė turi teisę reikalauti, kad atsakovas ją įvykdytų (CK 6.1; 6.2, 6.4, 6.59 straipsniai). Manydamas, jog sudaryta buitinių atliekų sutartis nėra aiški, nenurodyta konkreti išvežimo diena ar kita, P. B. turi teisę siūlyti ieškovei sutartį tikslinti.

25. Esant minėtoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atsakovo P. B. apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti pagrįstą teismo sprendimą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja Birutė Valiulienė