Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gudyno (pranešėjas), Sigitos Rudėnaitės ir Algirdo Taminsko (kolegijos pirmininkas), sekretoriaujant Kristinai Bielinienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas A. S. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovės Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2007 m. sausio 30 d. sprendimo Nr. 82 „Dėl nedeklaravusių gyvenamosios vietos atitinkamoje savivaldybės teritorijoje kandidatų į savivaldybių tarybų narius" dalį, kuria panaikinamas Alytaus rajono rinkimų apygardos rinkimų komisijos sprendimas dėl A. S. įregistravimo kandidatu. Nurodė, kad skundžiamu sprendimu buvo panaikinti apygardų rinkimų komisijų sprendimai dėl politinių partijų keliamų kandidatų sąrašų įregistravimo ta apimtimi, kuria buvo įregistruoti neatitinkantys Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų, t. y. ne vėliau kaip iki paraiškinių dokumentų pateikimo registracijai apygardos rinkimų komisijoje dienos nebuvo savo gyvenamąją vietą deklaravę toje savivaldybės teritorijoje, kurioje kelia kandidatūrą sprendime nurodyti kandidatai į savivaldybių tarybų narius. Priimdama šį sprendimą atsakovė netinkamai vadovavosi Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, 34 straipsnio 2 dalimi. Šios teisės normos, jas aiškinant lingvistiškai, taip pat pagal Europos bendrijų teisės nuostatas, neformuluoja imperatyvaus reikalavimo, jog tik asmuo, esantis atitinkamos savivaldybės gyventoju, gali būti renkamas šios savivaldybės tarybos nariu. Skundžiamas spendimas yra priimtas nesant teisinio pagrindo bei pažeidžiant viešojo administravimo principus. Be to, teikdamas paraiškinius dokumentus, kuriuose pateikta informacija yra vieša ir viešai skelbiama visuomenei, jis yra viešai pareiškęs, kad jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Tad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, jis laikytinas nuolatiniu Alytaus rajono gyventoju. Minėtoje vietoje jis nuolat gyvena su žmona ir vaikais, vykdo ūkinę komercinę veiklą (dirba uždarosios akcinės bendrovės „Einora", kurios buveinės adresas yra Alytaus raj., Nemunaičio šen, Einorių km., direktoriumi) ir laiko ją savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų vieta. Tai patvirtina jo pateikti įrodymai. Minėta vieta laikytina nuolatine jo gyvenamąja vieta ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.12 straipsnio 1, 2 dalimis. Atsakovė nekreipė dėmesio į tai, kad jis su šeima faktiškai nuolat gyvena jo nurodytoje vietoje, bet formaliai vadovavosi aplinkybe, kad jis iki 2007 m. sausio 22 d. nebuvo deklaravęs gyvenamosios vietos Alytaus rajone. Gyvenamosios vietos deklaravimas pats savaime nelemia asmens laikinos ar nuolatinės gyvenamosios vietos. Nuolatinė gyvenamoji vieta nustatoma atsižvelgiant į daugelį kriterijų. Tuo tarpu gyvenamosios vietos deklaravimo tikslai yra kitokie (Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 2 straipsnis). Gyvenamosios vietos deklaravimas yra tik duomenų kaupimas, niekaip nelemiantis asmens nuolatinės ar netgi laikinos gyvenamosios vietos. Mano, kad pareigos deklaruoti gyvenamąją vietą įvykdymas, pareiškėjui pasinaudojant įstatymo numatytu alternatyviu būdu nurodant savo nuolatinę gyvenamąją vietą, nepaneigia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnyje suteiktos teisės. Priešingu atveju įstatymas būtų pripažintas aukštesnės teisinės galios aktu už pačią Konstituciją. Taip pat teigia, kad Konstitucijos 119 straipsnyje suformuluotas vienas reikalavimas pretendentams į savivaldybių tarybų narius - jie privalo būti atitinkamo administracinio vieneto gyventojai. Konstitucija neriboja, kokie administracinio vieneto gyventojai gali būti renkami tarybų nariais - nuolatiniai ar laikini, tuo labiau nenustato ir neriboja, jog savivaldybių tarybos nariais gali būti renkami tik toje savivaldybės teritorijoje gyvenamąją vietą deklaravę asmenys. Įstatymu ar kitu teisės aktu nustačius papildomus apribojimus ar išplėtus asmenų, kurie gali būti renkami savivaldybių tarybų nariais, ratą būtų pažeista Konstitucija. Išplėsti ar apriboti minėtų asmenų ratą gali tik Konstitucija. Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas nustato papildomus reikalavimus kandidatams į savivaldybių tarybų narius (gyvenamosios vietos deklaravimas, reikalavimas būti nuolatiniu gyventoju), todėl kyla abejonių dėl šio įstatymo atitikimo Konstitucijai. Mano, kad atsakovė visų pirma privalėjo vadovautis Konstitucijos 119 straipsniu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio 2 dalis apibrėžia asmenis, galinčius būti renkamais savivaldybių tarybų nariais ir asmenis, galinčius rinkti savivaldybių tarybų narius, pateikia pagrindinius savivaldybių tarybų rinkimų principus. Pagal Konstituciją., savivaldybių tarybų nariais Lietuvos Respublikos piliečius ir kitus nuolatinius administracinio vieneto gyventojus pagal įstatymą ketveriems metams renka Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vietos savivalda - valstybės teritorijos administracinio vieneto - savivaldybės teisė laisvai ir savarankiškai tvarkytis pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus per administracinio vieneto nuolatinių gyventojų tiesiogiai išrinktų atstovų savivaldybės tarybą bei jos sudarytą vykdomąją ir kitas institucijas.

Iš Konstitucijos ir Vietos savivaldos įstatymo išplaukianti vietos savivaldos sąvoka suponuoja, kad savivaldos teisė realizuojama per administracinio vieneto nuolatinių gyventojų tiesiogiai išrinktų atstovų savivaldybės tarybą. Kadangi savivaldos teisę realizuoja administracinio vieneto nuolatiniai gyventojai rinkdami savo atstovus, logiška, kad kandidatai į savivaldybės tarybą taip pat gali būti tik to administracinio vieneto nuolatiniai gyventojai. Tuo pabrėžiamas kandidatų į savivaldybės tarybą ryšys su savivaldybe kaip valstybės teritorijos administraciniu vienetu (Vietos savivaldos įstatymo 3 str. l d.) bei ryšys su savivaldybės bendruomene - savivaldybės teritorijoje nuolat gyvenančiais asmenimis (Vietos savivaldos įstatymo 3 str. 9 d.).

Konstitucijos 119 straipsnio 2 dalyje asmens pasyviosios rinkimų teisės, renkant savivaldybių tarybų narius, turėjimas siejamas su teisiniu faktu - asmens nuolatiniu gyvenimu atitinkamame administraciniame vienete. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas turi konstitucinę pareigą įstatymu nustatyti tokią asmens nuolatinio gyvenimo atitinkamame administraciniame vienete fakto nustatymo tvarką, kad savivaldybių tarybų nariais būtų renkami tik asmenys, kuriuos pagrįstai galima laikyti nuolatiniais atitinkamų administracinių vienetų gyventojais.

Kaip nustatyta Konstitucijos 34 straipsnio 2 dalyje, teisę būti išrinktam nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija ir rinkimų įstatymai.

Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad savivaldybės tarybos nariu gali būti renkamas asmuo, kuris savo gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus deklaravo šios savivaldybės teritorijoje ne vėliau kaip iki pareiškinių dokumentų pateikimo apygardos rinkimų komisijai dienos.

Pareiškėjas iki pareiškinių dokumentų pateikimo apygardos rinkimų komisijai savo gyvenamosios vietos savivaldybės teritorijoje, kurioje jis kelia savo kandidatūrą, nedeklaravo. Pareiškėjo pateiktame valstybės įmonės Registrų centro išraše nurodyta, kad pareiškėjo gyvenamoji vieta yra Alytaus mieste, (b. 1. 6).

Pagal Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 7 straipsnio l dalies nuostatas Lietuvos Respublikos gyventojai vienu metu deklaruoja tik vieną gyvenamąją vietą, net jei gyventų keliose vietose. Kadangi pareiškėjo gyvenamoji vieta yra deklaruota Alytaus mieste, todėl Nemunaičio seniūnijos 2007 m. sausio 30 d. išduotoje pažymoje nurodymas, kad pareiškėjas faktiškai gyvena (duomenys neskelbtini), negali būti laikomas pareiškėjo deklaruota gyvenamąja vieta, nes tokios gyvenamosios vietos iki pareiškinių dokumentų pateikimo apygardos rinkimų komisijai pareiškėjas nedeklaravo. Be to, minėtame valstybės įmonės Registrų centro išraše yra nurodyti 2007 m. vasario 2 d. duomenys apie pareiškėjo gyvenamosios vietos deklaravimą Alytaus mieste.

Todėl atsakovas pagrįstai panaikino apygardos rinkimų komisijos sprendimą dėl pareiškėjo įregistravimo kandidatu į savivaldybės tarybą Alytaus rajono rinkimų apygardoje Nr. 3.

Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad Vyriausioji rinkimų komisija kontroliuoja apygardų, miestų, rajonų, apylinkių komisijų veiklą, panaikina įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimų neatitinkančius sprendimus. Todėl panaikindama teisės aktų neatitinkantį apygardos rinkimų komisijos sprendimą, nesant dėl jo skundo, Vyriausioji rinkimų komisija savo įgaliojimų neviršijo.

Dėl to, kas pasakyta, pareiškėjo skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 120 straipsniu ir 121 straipsniu,

teisėjų kolegija nusprendžia:

pareiškėjo A. S. skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.