- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2023-02-07
- Bylos Nr.
- e1-962-1128/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-43355-2022-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Pukinskas
- Kaltinamasis
- V. V.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Pukinskas išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro Žydrūno Katkevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje
V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis, neteistas;
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 187 straipsnio 3 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. V. kaltinamas tuo, kad sugadino nedidelės vertės turtą, o būtent: jis, 2022 m. lapkričio 4 d. apie 15.52 val., (duomenys neskelbtini), plaktuku tyčia sudaužydamas A. A. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „iPhone XR“, IMEI1: (duomenys neskelbtini), IMEI2: (duomenys neskelbtini), 250 Eur vertės, sugadino nukentėjusiam A. A. priklausantį nedidelės vertės turtą, padarydamas 250 eurų turtinę žalą.
Šiais savo veiksmais V. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas V. V. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2022 m. spalio 30 d. apie 11-12 val., adresu Ozo g. 25, Vilniuje iš nepažįstamo vyro, kurio požymių neįsidėmėjo, už 30 eurų nusipirko mobiliojo ryšio telefoną Iphone XR raudonos spalvos. Telefonas buvo be dokumentų, įkroviklio ar dėžutės, telefone jokių duomenų nebuvo. Pirkdamas tokio modelio telefoną iš nepažįstamo žmogaus, be dokumentų suprato, kad gali atsirasti telefono savininkas jeigu pardavėjas meluoja, kad parduodamas telefonas yra jo, tačiau tikrai nepagalvojo, kad telefonas gali būti vogtas. Jeigu būtų žinojęs, kad mobilaus ryšio telefonas Iphone XR yra vogtas tikrai būtų jo nepirkęs. Minėtą telefoną nusinešė į (duomenys neskelbtini) ir pasidėjo į seifą, kuris ten prabuvo iki 2022 m. lapkričio 4 d. apie 15.50 val., kai į (duomenys neskelbtini) atėjo nepažįstamas vaikinas, kuris paklausė, ar turi Iphone XR raudonos spalvos, jam atsakius, kad neturi, vaikinas paaiškino, kad kreipsis į policiją nes per programėlę mato, kad jo telefonas yra (duomenys neskelbtini), tai pasakęs vaikinas išėjo ir kažkam skambino, galimai policijai. Jis supyko, kad kažkoks atėjęs jaunuolis jį užsipuolė ir išėmęs iš (duomenys neskelbtini) seifo mobiliojo ryšio telefoną Iphone XR raudonos spalvos su plaktuku sudaužė jo ekraną ir galinę dalį. Nežino, kodėl taip padarė, labai susinervino, nepatikėjo, kad minėtas telefonas yra vaikino, nes jis neparodė jokių dokumentų, įrodančių, kad telefonas yra jo. Po kurio laiko atvažiavo policija, jis parašė paaiškinimą. Nori atlyginti mobiliojo ryšio telefono Iphone XR savininkui padarytą žalą ir pervesti į jo banko sąskaitą 250 eurų.
Be V. V. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje, įrodyta A. A. protokolu-pareiškimu, apžiūros protokolu ir kita rašytine bylos medžiaga.
Motyvuojamoji dalis
BK 187 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tas, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.
Visuma aukščiau išdėstytų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad V. V. 2022 m. lapkričio 4 d. apie 15.52 val., (duomenys neskelbtini) plaktuku tyčia sudaužė A. A. priklausantį 250 Eur vertės mobilaus ryšio telefoną „iPhone XR“, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 187 straipsnio 3 dalyje.
Paskelbus V. V. apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, bausme sutinka, prašo paskirtą baudą leisti mokėti dalimis per 12 mėnesių. Nukentėjusiajam pranešta apie proceso užbaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu.
Skiriant bausmę V. V. atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis baudžiamasis nusižengimas, kuriuo sugadintas svetimas turtas ir sukelta turtinė žala, kaltinamojo asmenybę – jauno amžiaus, neteistas, baustas administracine tvarka, dirbantis. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į tai, kad nėra kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgdamas į šią nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas laiko, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti V. V. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokuroro siūlomą, BK 187 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą bausmę – baudą.
Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis V. V. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Ikiteisminio tyrimo metu A. A. pareiškė civilinį ieškinį. Kaltinamasis atlygino žalą, dėl to civilinis procesas dėl žalos atlyginimo nutrauktinas.
Išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 107, 420 - 421 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
V. V. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam 30 MGL (1 500 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. V. skirti bausmę – 20 MGL (1 000 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 107 straipsniu, procesą dėl A. A. civilinio ieškinio nutraukti.
1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už (būtina nurodyto bylos numerį)“, įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Sumokėjus baudą į Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalas turi būti pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo Priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas). Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.
2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu, per 14 dienų nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos, turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.