Kauno apylinkės teismo nutartis

asmens, kuriam taikytina priverčiamoji medicinos priemonė – A. S. šeimos nariui – motinai G. S., jos įgaliotajai atstovei advokato padėjėjai V. K.,

neviešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. S., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, netekėjusi, aukštojo išsilavinimo, bedarbė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

A. S. 2018 m. spalio 4 d., apie 14.00 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), antrosios laiptinės antrajame aukšte sukėlė kaimynei J. S. fizinį skausmą, t. y. priėjusi prie J. S., nieko jai nesakydama, vieną kartą jai kairės rankos kumščiu sudavė į galvos sritį.

Teismo psichiatrė-ekspertė Sandrina Sakavičienė teismo posėdžio metu patvirtino byloje pateiktą išvadą. A. S. jau daug metų serga paranoidine šizofrenija, būna dažni šios ligos paūmėjimai, kurių metu ji tampa neprognozuojama, neadekvati, agresyvi, stebimi kliedesiai, stokojama savikritikos. Liga nepasiduoda ambulatoriniam gydymui. Jai yra būtinas prverstinis gydymas. Ji negali suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, todėl jai rekomenduojamas gydymas Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, nes ji gali kelti pavojų aplinkiniams. Po įvykio ji buvo išvežta į ligoninę, vėliau buvo išleista. Priverstinis gydymas duotų teigiamų rezultatų.

Nukentėjusioji J. S. parodė, kad pažinojo A. S., su ja nesipyko. Įvykio dieną ji ėjo į laiką pavaikščioti su šunimi. Grįžusi laiptinėje sutiko A. S., kuri kažką nesuprantamai kalbėjo. Nukentėjusiajai su šuniu lipant laiptais A. S. kumščiu trenkė jai iš viršaus į galvą, nuo ko ji apsvaigo, ir, kažką kalbėdama, nuėjo. Nukentėjusioji grįžusi namo išgėrė tabletę, nes labai skaudėjo. Paskambino kaimynei ir pasakė, kad Auksė ją sumušė. Kai A. S. užeina ligos priepuoliai, ji pradeda rėkti, triukšmauti. Šiuo metu ji nieko blogo nedaro, sveikinasi, paklausia apie sveikatos būklę, tačiau iki šiol neatsiprašė. Policijos pareigūnus iškvietė nukentėjusiosios anūkė, nes Auksė ją buvo užsipuolusi jau ne pirmą, o antrą kartą. Įvykio daugiau niekas nematė, kitų žmonių laiptinėje nebuvo. Kaimynai bijo A. S.. Kodėl Auksė jai sudavė – nežino.

Tai, kad A. S., būdama nepakaltinamumo būsenoje, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, įrodyta: pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, iš kurio matyti, kad pareiškėja J. S. nurodė, jog 2018-10-04, apie 14.00 val., namo, esančio Taikos pr. 99, Kaune, laiptinėje, jai būnant antrame aukšte, pro ją praėjo kaimynė A. S., po to sustojo ir, nieko nesakiusi, kairės rankos kumščiu sudavė jai vieną smūgį į galvą, tuo sukeldama fizinį skausmą. Vėl nieko nesakiusi ji nuėjo į namus. Kaimynė taip elgiasi ne pirmą kartą. Įvykio metu laiptinėje pašalinių asmenų nebuvo. Jai buvo sukeltas fizinis skausmas, sužalojamai nepadaryti, todėl į TME nesikreips (b. l. 11-12), liudytojų M. J. ir M. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais analogiškais parodymais, kad jiems patruliuojant kartu, apie 19.13 val., iš budėtojo gavo pranešimą vykti adresu Taikos pr. 99-30, Kaunas, kur mušasi kaimynė. Apie 19.20 val. nuvyko minėtu adresu. Duris atidarė I. A., kuri paaiškino, kad ji kvietė policiją dėl to, kad 2018-10-04 jos močiutei J. S., kaimynė A. laiptinėje sudavė vieną kartą kumščiu į galvą. Jie nuėjo į nurodytą kaimynės butą. Buto duris atidarė G. S., už jos stovėjo ir kita moteris, kuri prisistatė kaip A. S.. A. S. neigė sudavusi kaimynei, vėliau pasakė, kad kaimynei sudavė, tačiau paklausus, kodėl ji taip pasielgė, ši nieko neatsakė, nereagavo, pradėjo elgtis neadekvačiai – garsiai rėkti, kad jie ją prievartauja. Pasakius, kad jai reikės vykti su policijos pareigūnais, A. S. rėkė toliau, mojavo rankomis, darėsi agresyvi. Tuomet jie, panaudoję antrankius, ją sulaikė. Sulaikymo metu A. S. muistėsi, vadino juos vagimis, prašė motinos, kad ši jai padėtų ir neleistų išvežti, vėliau pradėjo vaidinti, kad nebepaeina ir griuvo ant grindų. Kadangi G. S. pasakė jiems, kad jos dukra yra galimai išgėrusi vaistų, jie nusprendė iškviesti greitąją medicininę pagalbą. Atvažiavę medikai nusprendė A. S. vežti į Psichiatrijos ligoninės Aleksoto sektorių. Kadangi ji buvo agresyvi ir nesustodama šaukė, medikai paprašė palydėti juos iki minėtos ligoninės (b. l. 32-33, 35-36); 2019-01-18 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus ekspertizės aktu Nr. 83TPK-1/2019, iš kurio matyti, kad A. S. nusikaltimo padarymo metu ir po nusikaltimo padarymo konstatuojama paranoidinė šizofrenija (F20), nusikaltimo padarymo metu A. S. negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, šiuo metu A. S. konstatuojama paranoidinė šizofrenija (F20), dėl ko ji negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, negali dalyvauti atliekant procesinius veiksmus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, dėl psichinės būklės A. S. rekomenduojama taikyti priverčiamojo medicininio pobūdžio priemones – gydymą specializuotoje gydymo įstaigoje – Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis, su A. S. negalima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus, ji negali būti teisiama (b. l. 72-75); visa kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja, jog įrodyta, kad A. S., būdama nepakaltinamumo būsenoje, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, todėl jai turi būti taikoma priverčiamoji medicinos priemonė (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 403 str. 1 d. 1 p.). Pažymėtina, kad šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris, parinkdamas medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 str.), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio.

Paskyrus priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, būtų pablogintos A. S. šeimos gyvenimo sąlygos. Nustatyta, kad A. S. turi mažametę dukrą, kuri pradės lankyti mokyklą, jų ryšys yra labai glaudus, A. S. vartoja medikamentus, todėl jai taikytina priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal jos gyvenamąją vietą (BK 17 str. 2 d., 98 str. 1 d. 1 p., BPK 403 str. 1 d. 1 p. ir 2 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. S., padariusiai nepakaltinamumo būsenoje baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal jos gyvenamąją vietą.

Įpareigoti A. S. ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis vykdančią įstaigą, baigiantis paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės taikymo terminui, ne vėliau kaip iki 2019 m. rugsėjo 15 d., pateikti teismui išvadą apie A. S. sveikatos būklę.

A. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - panaikinti.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.