Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017 m. liepos 13 d. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriui dėl sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2017-04-14 sprendimo „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo” Nr. 2.3-(NTP-2)-16-NT-573-7755 teisėtumo ir pagrįstumo.

Skundžiamu sprendimu atsakovas atsisakė pareiškėjui suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą remdamasis tuo, kad pareiškėjas iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų kitoje byloje, kurioje jam buvo suteikta antrinė teisinė pagalba. Atsisakydamas suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą atsakovas vadovavosi Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktu, kuriame nustatyta, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies.

Iš administracinės bylos medžiagos nustatyta, jog 2017-03-13 pareiškėjas J. S. kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrių, prašydamas suteikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje, nagrinėjamoje kasacinės instancijos teisme.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius 2017-03-15 raštu „Dėl prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą” (b. l. 11) informavo pareiškėją apie priteistas 1240,00 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidas, taip pat apie tai, kad nėra gavusi duomenų, patvirtinančių apie sumokėtą nurodytą antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą, bei prašė pareiškėjo per 14 dienų nuo rašto išsiuntimo dienos pristatyti (atsiųsti) patvirtinimą, kad minėta suma yra apmokėta. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas prašomos sumos nustatytu terminu nesumokėjo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2017-04-14 sprendimu „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo” pareiškėjui suteikti antrinę teisinę pagalbą atsisakyta, nes konstatuota, jog pareiškėjas yra neapmokėjęs nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų kitoje byloje.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus nustato Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (toliau – ir Įstatymas). Įstatymo 18 straipsnyje reglamentuota antrinės teisinės pagalbos teikimo tvarka. Įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje nurodytos aplinkybės, kada antrinė teisinė pagalba neteikiama. Įstatymo 21 straipsnyje reglamentuoti antrinės teisinės pagalbos teikimo ypatumai baudžiamosiose bylose. Įstatymo 21 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priėmimo Įstatymo 18 straipsnio nustatyta tvarka galimybė, kada gynėjo prašo įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis ir gynėjo dalyvavimas nėra būtinas pagal Baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnį. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir Kodekso, BPK) 51 straipsnio 1 dalyje reglamentuoti būtini gynėjo dalyvavimo baudžiamajame procese atvejai. BPK 51 straipsnio 3 dalyje pažymėta, kad šiame straipsnyje nurodytais atvejais, taip pat BPK 50 straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais, jeigu gynėjo nėra pasikvietęs pats įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu nėra pakvietę kiti asmenys, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas privalo išaiškinti įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo turtinę padėtį, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, gali būti išieškomos į valstybės biudžetą BPK nustatyta tvarka, ir pranešti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančiai institucijai ar jos nurodytam koordinatoriui apie tai, kad įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būtinas gynėjas, ir paskirti šios institucijos parinktą gynėją.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo nuoseklioje praktikoje yra ne kartą pažymėjęs, kad teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis - suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas numato tam tikrus apribojimus (žr., pvz., LVAT 2010-12-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1390/2010, 2011-03-31 sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1082/2011 ir kt., 2015-06-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A2195-575/2015 ir kt.).

Vienas iš apribojimų yra nustatytas Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkte - antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies. Ši teisės norma aiškiai apibrėžia antrinės teisinės pagalbos teikimo apribojimo pagrindą, kuris gali būti taikomas esant dviem sąlygoms: pirma, pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje ir, antra, iki nurodyto termino jis neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies.

Kadangi, nagrinėjamoje byloje ginčijamas sprendimas priimtas Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto pagrindu, byloje aktualus LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2016-02-29 nutartyje administracinėje byloje Nr. A2478-442/2016 pateiktas šios nuostatos aiškinimas. Minėtoje nutartyje išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad LVAT savo nuoseklioje praktikoje yra ne kartą pažymėjęs, kad teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, Įstatymas numato tam tikrus apribojimus (žr., pvz., 2010-12-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1390/2010, 2011-03-31 sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1082/2011, 2015-06-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2195-575/2015 ir kt.).Vienas iš apribojimų yra nustatytas Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkte – antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies. Ši teisės norma aiškiai apibrėžia antrinės teisinės pagalbos teikimo apribojimo pagrindą, kuris gali būti taikomas esant dviem sąlygoms: pirma, pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje ir, antra, iki nurodyto termino jis neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies. Šio pagrindo taikymas nėra siejamas tik su Įstatymo 19 straipsnio nuostatomis, todėl išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktas gali būti taikomas nepriklausomai nuo to, kokiu pagrindu remiantis asmeniui kitoje byloje buvo nustatytos apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidos arba jų dalis, kurių asmuo neapmokėjo (žr., LVAT 2016-02-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A2478-442/2016).

Pažymėtina, jog Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015-01-19 sprendimu administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patenkintas pareiškėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymas ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, iš atsakovo J. S. priteista 1240,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal 2012-01-13 sprendimą Nr. (1.31)-TPD-2-12, 2012-10-01 sprendimą Nr. (1.31)-TPD-94-12, 2012-12-17 sprendimą Nr. (1.31)-TPD-119-12 bei 2013-01-09 sprendimą Nr. (1.3)-TPD-5-13. LVAT 2015-09-22 nutartimi sprendimas paliktas nepakeistas. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015-01-19 sprendimas administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (administracinės bylos numeris, ją nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme – (duomenys neskelbtini)) 2015-09-22 įsiteisėjo.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra ginčo dėl to, kad įsiteisėjusiu sprendimu nustatyta antrinės teisinės pagalbos išlaidų 1 240,00 Eur suma kitoje byloje nėra apmokėta.

Kadangi pareiškėjo J. S. prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje metu nustatyta aplinkybė, jog pareiškėjas yra neapmokėjęs antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 2012-01-13 sprendimą Nr. (1.31)-TPD-2-12, 2012-10-01 sprendimą Nr. (1.31)-TPD-94-12, 2012-12-17 sprendimą Nr. (1.31)-TPD-119-12 bei 2013-01-09 sprendimą Nr. (1.3)-TPD-5-13, ginčijamas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2017-04-14 sprendimas „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo”, kuriuo pareiškėjui atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą, laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

Ginčydamas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2017-04-14 sprendimą „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo”, pareiškėjas nurodo, jog realiai ir faktiškai teisinė pagalba pagal Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos priimtus sprendimus jam nebuvo suteikta, todėl reikalauti sumokėti už tariamai jam suteiktos antrinės teisinės pagalbos metu patirtas advokato išlaidas nėra pagrindo.

Teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl ginčijamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, tačiau ne dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sprendimų, kuriais buvo nuspręsta dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo pareiškėjui teisėtumo. Minėti sprendimai yra galiojantys, nebuvo nuginčyti teisme, o teisinės pagalbos pagal 2012-01-13 sprendimą Nr. (1.31)-TPD-2-12, 2012-10-01 sprendimą Nr. (1.31)-TPD-94-12, 2012-12-17 sprendimą Nr. (1.31)-TPD-119-12 bei 2013-01-09 sprendimą Nr. (1.3)-TPD-5-13 pareiškėjui suteikimo faktas bei jais nustatytų išlaidų pagrįstumas patvirtintas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015-01-19 sprendimu administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra įsiteisėjęs.

Pažymėtina ir tai, kad nors byla, kurioje pareiškėjui ginčijamu sprendimu atsisakyta suteikti antrinę teisinę pagalbą, yra baudžiamoji, tačiau tai savaime nereiškia, jog buvo pažeista pareiškėjo teisė į gynybą.

Minėta, kad Įstatymo 21 straipsnyje įtvirtinti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ypatumai baudžiamosiose bylose. Pagal minėto straipsnio 1 ir 2 dalis kai gynėjo ar įgaliotojo atstovo dalyvavimas nagrinėjant baudžiamąsias bylas yra būtinas pagal BPK 51 ar 55 straipsnį, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas praneša tarnybai ar jos nurodytam koordinatoriui apie tai, kad įtariamajam, kaltinamajam, nuteistajam būtinas gynėjas ar kad nukentėjusiajam būtinas įgaliotasis atstovas, o Tarnyba ar jos nurodytas koordinatorius, gavę nurodytą pranešimą, privalo nedelsdami parinkti antrinę teisinę pagalbą teiksiantį advokatą ir pranešti apie tai ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui. Pagal Įstatymo 21 straipsnio 8 dalį kai gynėjo prašo įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis ir gynėjo dalyvavimas nėra būtinas pagal BPK 51 straipsnį, sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima tarnyba šio įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka. Vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalimi gynėjo dalyvavimas yra būtinas nagrinėjant bylas dėl veikų, kuriomis įtariamas ar kaltinamas nepilnametis (1 punktas); nagrinėjant neregių, kurčių, nebylių ir kitų asmenų, dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalinčių pasinaudoti savo teise į gynybą, bylas (2 punktas); nagrinėjant nemokančių proceso kalbos asmenų bylas (3 punktas); kai yra įtariamųjų ar kaltinamųjų gynybos interesų prieštaravimų, jeigu bent vienas iš jų turi gynėją (4 punktas); nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos gali būti skiriamas laisvės atėmimas iki gyvos galvos (5 punktas); šio Kodekso XXXII skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjant bylą kaltinamajam nedalyvaujant (6 punktas); tiriant ir nagrinėjant bylas, kai įtariamasis ar kaltinamasis yra suimtas (7 punktas); kai sprendžiama dėl asmens išdavimo (ekstradicijos) arba perdavimo Tarptautiniam baudžiamajam teismui ar pagal Europos arešto orderį (8 punktas); nagrinėjant bylą teisme pagreitinto proceso tvarka (9 punktas); kitais šio Kodekso numatytais atvejais (10 punktas). Pagal aptariamo straipsnio 2 dalį ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras motyvuotu nutarimu ar teismas motyvuota nutartimi turi teisę pripažinti, kad gynėjo dalyvavimas būtinas ir kitais atvejais, jeigu, jų nuomone, be gynėjo pagalbos įtariamojo ar kaltinamojo teisės ir teisėti interesai nebūtų reikiamai ginami. Kodekso 51 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad straipsnyje nurodytais atvejais, taip pat Kodekso 50 straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais, jeigu gynėjo nėra pasikvietęs pats įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu nėra pakvietę kiti asmenys, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas privalo pranešti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančiai institucijai ar jos nurodytam koordinatoriui apie tai, kad įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būtinas gynėjas, ir paskirti šios institucijos parinktą gynėją. Vadovaujantis BPK 375 straipsnio 1 dalimi, nagrinėjant kasacinę bylą žodinio proceso tvarka, teismo posėdyje dalyvauja gynėjas, kurį pasikvietė nuteistasis, išteisintasis ar asmuo, kuriam byla nutraukta, arba kiti asmenys nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, sutikimu, arba gynėjas, pasikviestas asmens, kuriam paskirtos ar nepaskirtos priverčiamosios medicinos priemonės, arba jo atstovo pagal įstatymą, arba jo šeimos narių ar artimųjų giminaičių.

Teismas iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatė, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) (teisminio proceso Nr.: (duomenys neskelbtini)) pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos procesuose pareiškėjui buvo paskirti gynėjai (teismo sprendimu pranešus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos nurodytam koordinatoriui apie tai, kad J. S. būtinas gynėjas). Nagrinėjant bylą kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajame Teisme 2017-10-02 paskirtas posėdis. Tai leidžia teigti, kad pareiškėjas aptariamoje baudžiamojoje byloje buvo atstovaujamas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkto advokato, kaip tai numato Įstatymo 21 straipsnis, t. y. jo teisė į teisminę gynybą buvo užtikrinta viso proceso metu. Tokiu atveju, vadovaujantis Įstatymo bei BPK nuostatomis, bei atsižvelgiant į tai, kad gynėjai pareiškėjui baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo parenkami teismo sprendimu, nėra pagrindo teigti, jog antrinės teisinės pagalbos nesuteikimu pareiškėjui užkertama teisė į gynybą.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ginčijamu sprendimu pareiškėjui atsisakyta suteikti antrinę teisinę pagalbą pagal jo prašymą konkrečioje baudžiamojoje byloje, o ne numatytas draudimas gauti bet kokią antrinę teisinę pagalbą. Atitinkamai nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo diskriminacijos dėl socialinės padėties bei teisės į teisingą bylos nagrinėjimą pažeidimo.

Pareiškėjas taip pat nurodo aplinkybę, jog 1 240,00 Eur skola yra dengiama per antstolius, bei tai, kad atsakovė nesiėmė veiksmų išieškoti skolos. Šiuo aspektu pažymėtina, jog byloje nagrinėjamas klausimas dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2017-04-14 sprendimo „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo” Nr. 2.3-(NTP-2)-16-NT-573-7755 teisėtumo ir pagrįstumo, todėl reikšminga aplinkybė yra tik tai, ar teismo priteista 1 240,00 Eur skola buvo iki galo apmokėta ginčijamo sprendimo priėmimo metu. Nagrinėjamu atveju nepaneigta, jog nustatytos antrinės teisinės pagalbos išlaidos kitoje byloje nėra apmokėtos. Kadangi pareiškėjas įrodymų, paneigiančių šią aplinkybę (kad ginčijamo sprendimo priėmimo metu buvo apmokėjęs 1 240,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų), nepateikė, sprendimas šiuo aspektu taip pat laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

Atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, aptartą teismų praktiką, įvertinus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismas konstatuoja, kad ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjos skunda atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsniu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo J. S. skundą atsakovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriui dėl sprendimo panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.