- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-07
- Bylos Nr.
- B2-5497-567/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Neringa Švedienė
- Ieškovas
- UAB „Skolų departamentas“
- Atsakovas
- UAB „Vijuri“
- Kategorijos
- 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Neringa Švedienė, išnagrinėjusi rašytinio proceso tvarka civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Skolų departamentas“ ieškinį atsakovui UAB „Vijuri“ dėl bankroto bylos iškėlimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Skolų departamentas“ prašo iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Vijuri“, bankroto administratoriumi paskirti UAB „Admivita“. Nurodė, kad UAB „Rivaisa“ ir UAB „Vijuri“ 2012-10-31 ir 2012-12-14 sudarė pervežimo sutartis - užsakymus, kurių pagrindu UAB „Rivaisa“ įsipareigojo pervežti UAB „Vijuri“ pateiktus krovinius užsakovo nurodytu adresu. UAB „Rivaisa“, įvykdžiusi sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, išrašė UAB „Vijuri“ PVM sąskaitas -faktūras 26018,10 Lt sumai. 2012-05-16 UAB „Rivaisa“ ir UAB „Skolų departamentas“ sudarė Reikalavimų perleidimo sutartį SP/13/05/161 bei 2013-05-16 skolos priėmimo - perdavimo aktą Nr. 1, kurių pagrindu įgijo reikalavimo teisę į 25018,10 Lt dydžio sumą. Ieškovas, siekdamas atgauti skolą, 2013-05-16, 2013-06-13, 2013-07-12 išsiuntė pranešimus Nr. 13/05/16/4, Nr. 13/06/13/1, Nr. 13/07/12/1 dėl reikalavimo įvykdymo ir bankroto bylos iškėlimo. Atsakovas su ieškovu atsiskaitė tik iš dalies. Ieškinio pateikimo dienai skolos dydis siekia 21769,72 Lt (LR Įmonių bankroto įstatymo 4 str. 5 str., 6 str.).
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Vijuri“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas atsisakyti kelti bankroto bylą, atmetant UAB „Skolų departamentas“ ieškinį, kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2013-10-07 atsakovas užklausė UAB „Rivaisa“ apie esamą skolą bei gavo atsakymą, kad bendrovė yra skolinga pagal paskutinę sutartį 6475,73 Lt sumą ir kad 25018,10 Lt sumą UAB „Rivaisa“ 2013 m. birželio mėn. perleido UAB „Skolų departamentas“. UAB „Vijuri“ 2013-07-01 pervedė į UAB „Rivaisa“ sąskaitą 3000 Lt, 2013-07-11 - 3000 Lt, 2013-09-12 - 2000 Lt, todėl ieškinys turėjo sumažėti. Atsakovas nuordė, jog iki 2013-10-30 atsiskaitys su ieškovu visiškai. Atsakovas UAB „Vijuri“ pateikė UAB „Rivaisa“ 2013-10-08 pranešimą Nr. 1310/8-1 (b.l. 61), kuriame nurodyta, kad naujam kreditoriui UAB „Skolų departamentas“ skola 2013-10-01 sudaro 17018,10 Lt sumą.
Vilniaus apygardos teismas 2013-10-25 nutartimi nutarė atidėti civilinės bylos pagal ieškovo UAB „Skolų departamentas“ ieškinį atsakovui UAB „Vijuri“ dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka 2013 m. lapkričio 7 d. 13 val., išreikalauti iki 2013-11-04 iš UAB „Vijuri“ rašytinius įrodymus dėl galutinio atsiskaitymo su UAB „Skolų departamentas“ pagal 2012-05-16 Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. SP/13/05/16/1.
2013-11-04 atsakovas UAB „Vijuri“ pateikė teismui 2013-10-31 mokėjimo nurodymą Nr. 3203, patvirtinantį, jog 2013-10-31 UAB „Vijuri“ pervedė UAB „Skolų departamentas“ 17018,10 Lt sumą.
Atsisakytina iškelti bankroto bylą. Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas įmonės bankroto procesą, siekia ne tik ginti kreditorių teises, kuo greičiau patenkinant jų pagrįstus reikalavimus bankroto byloje, bet ir atkurti nemokios įmonės mokumą, išlaisvinti ją nuo skolų ir suteikti galimybę vykdyti verslą toliau arba iš naujo. Greitas verslo subjekto pašalinimas iš rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties. Pažymėtina, kad bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, nes formalus Įmonių bankroto įstatyme įtvirtintų nemokumo nustatymo kriterijų taikymas prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 5 dalis nustato, jog bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą arba įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų.
Spręsdamas klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, teismas vadovaujasi tiek prie pareiškimo pridėtais dokumentais, tiek ir LR Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka teismo iniciatyva gautais duomenimis. Viešojo intereso bankroto bylose buvimas suponuoja teismui pareigą rinkti skolininko (atsakovo) finansinei būklei nustatyti reikalingus įrodymus, tačiau nepaneigia ieškovo pareigos pagal CPK 178 straipsnį įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas reikalavimas. Teismas privalo aktyviai veikti, nes pagal įstatymą jam suteiktos didesnės galimybės veikti bylos aplinkybių nustatymą (Įmonių bankroto įstatymo 9 str. 2 d., 10 str. 1 d., CPK 159 str. 1 d., 179 str. 2 d.).
Teismas konstatuoja, kad nepateikti įrodymai apie atsakovo darbuotojų pretenzijas atsakovo įmonei dėl neatsiskaitymų ar duomenų, patvirtinančių atsakovo viešą paskelbimą arba kitą pranešimą kreditoriams, kad negali atsiskaityti su kreditoriais ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Teismas daro išvadą, kad byloje nėra duomenų apie atsakovo darbuotojų pretenzijas atsakovo įmonei dėl neatsiskaitymų ar duomenų, patvirtinančių atsakovo viešą paskelbimą arba kitą pranešimą kreditoriams, kad negali atsiskaityti su kreditoriais ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Tai reiškia, kad atsakovo įmonė šiuo metu neturi pirmos eilės kreditorių pagal išieškojimo eiliškumą ir nėra teisinių pagrindų pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 5 dalį bankroto bylos iškėlimui, nes teismas nenustatė, kad įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą arba įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų.
Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju teisiškai reikšminga, jog UAB „Vijuri“ 2013-10-31 atsiskaitė su UAB „Skolų departamentas“, pervesdamas į atsakovo sąskaitą 17018,10 Lt (b.l. 89).
Teismas pažymi, jog reikalavimais dėl bankroto bylos iškėlimo buvo siekiama ne nemokaus subjekto pašalinimo iš rinkos, siekiant užtikrinti lygiavertį savo reikalavimų patenkinimą su kitais skolininko kreditoriais, o atgauti nurodytą skolą. Teismas daro išvadą, kad kreditoriaus pasirinktas teisių gynimo būdas dėl skolos atgavimo, kai kreipiamasi į teismą dėl bankroto proceso skolininkui pradėjimo, savaime nesudaro teisinio pagrindo kelti bankroto bylą atsakovui.
Tai, kad atsakovas atsiskaito su kreditoriais, patvirtina aplinkybę, jog šiuo metu nėra teisinio pagrindo iškelti bankroto bylą atsakovui ir jį pašalinti iš rinkos dėl laikino apyvartinių lėšų trūkumo. Pažymėtina, kad bankroto procesas skirtas ne pavienių kreditorių interesų patenkinimui, nes bankroto procesas taikomas tada, kai reikia likviduoti neveiklius rinkos dalyvius bei užtikrinti lygiavertę visų įmonės kreditorių interesų apsaugą.
Teismas daro išvadą, kad šiuo metu bankroto bylą kelti atsisakytina, nes bankroto bylos iškėlimas prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Teismas pažymi, kad įmonės nemokumo procese siekiama dviejų priešingų tikslų – ne tik ginti kreditorių teises, kuo greičiau patenkinant jų pagrįstus reikalavimus bankroto byloje (nemokaus skolininko likvidavimo tikslas), bet ir atkurti nemokios įmonės mokumą, išlaisvinti ją nuo skolų ir suteikti galimybę vykdyti verslą toliau arba iš naujo (atkuriamasis arba reabilitacinis tikslas). Greitas verslo subjekto pašalinimas iš rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties. Dar daugiau, greitas ir koncentruotas likvidacinio tikslo vyravimas bankroto procese sudaro prielaidas teisiniam netikrumui atsirasti. Bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant LR Įmonių bankroto įstatyme įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus. Bankroto procese sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo, prioritetas turėtų būti teikiamas reabilitacijos tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tada, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių dėl įmonės nemokumo.
Vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas daro išvadą, kad byloje surinktų įrodymų visuma sudaro teisinį pagrindą atsisakyti iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Vijuri“ (j.a.k. 302560399), kuris yra aktyvus verslo rinkos dalyvis.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR įmonių bankroto įstatymo 10 str. ir Civilinio proceso kodekso 2 str., 3 str., 7 str., 177 str. – 179 str., 185 str., 290 str., 291 str., teismas
nutaria:
Atsisakyti iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Vijuri“ (j.a.k. 302560399).
Nutartis per 10 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti apskųsta Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus apygardos teismą.