Telšių apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Sigutei Dagienei, dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorei Olgai Alibajevai, kaltinamajai D. M.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. M., gim. (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) Rusijos pilietė, lietuvė, gyv. (duomenys neskelbtini), našlė, vidurinio išsilavinimo, pensininkė, neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 236 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. M. 2015 m. balandžio 10 d. apie 9 val. 25 min. iš jai priklausančio mobiliojo telefono Nr. 8-625-30910, paskambinusi Bendrajam pagalbos centrui telefonu Nr. 112, melagingai pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą, nurodydama, jog sūnus A. M. sudavė jai per veidą, grasino, dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir A. M., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsniu, 2015 m. balandžio 10 d. 10 val. 30 min. buvo patalpintas į Telšių apskrities VPK Mažeikių r. PK areštinę.

Kaltinamoji D. M. nusikaltimo, numatyto BK 236 straipsnio 1 dalyje, padarymu kalta prisipažino visiškai.

Apklausta teisiamajame posėdyje kaltinamoji D. M. parodė, kad jos sūnus buvo piktas ir spjovė jai į veidą. Ji buvo šoke, buto neužrakino, sesei blogai buvo. Sesei padavė vaistų, pati išgėrė vaistų ir tada paskambino 112 ir pasakė, kad sūnus ją apipuolė. Pasakė, kad sudavė, nes jai sukilo spaudimas ir skaudėjo galvą vienoje pusėje. Pripažįsta savo kaltę, jai nebuvo suduota.

Kaltinamosios D. M. kaltė nusikaltimo, numatyto BK 236 straipsnio 1 dalyje padarymu, grindžiama jos pačios visišku prisipažinimu bei kitais įrodymais, išnagrinėtais teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273, 291 straipsniuose nustatyta tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą:

Informaciniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad D. M. pranešė, kad jai sūnus sudavė per veidą, prieš tai dar spjovė, grasino (14-17 b. l.).

Liudytojo A. M. parodymais, kuris ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis buvo labai susinervinęs ir keikė mamą necenzūriniais žodžiais, kad būtų spjovęs neatsimena, bet prieš mamą nesmurtavo (19 b. l.).

Akistatos metu gautais duomenimis, kai D. M. patvirtino, kad sūnus jai negrasino, į veidą smūgio nesudavė, tik spjovė į veidą. A. M. taip pat patvirtino, kad mamai tikrai smūgių nesudavė (40 b. l.).

Nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuriame konstatuota, kad A. M. negrasino, smūgio nesudavė, tik spjovė į veidą, todėl ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu nutrauktas (12 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad surinktų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina kaltinamosios D. M. kaltę padarius nusikaltimą, numatytą BK 236 straipsnio 1 dalyje, kadangi ji, būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą (5 b. l.), melagingai įskundė pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką.

Kaltinamosios D. M. nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, kadangi ji melagingai įskundė pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, ir dėl to šis asmuo pradėtas persekioti.

Skiriant kaltinamajai D. M. bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų kategorijos (BK 236 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis). Nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, nusikaltimas baigtas. Kaltinamoji D. M. anksčiau neteista. Kaltinamosios D. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajai D. M. straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – viešuosius darbus, kadangi teismo baudžiamuoju įsakymu ją nubaudus baudą ji baudos negalėjo sumokėti. Bausmės dydį nustatant mažesnį nei vidurkis.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažintina vienu trečdaliu, kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ir kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajai D. M. kardomoji priemonė neskirtina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 308 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu,

nusprendė:

D. M. (D. M.) pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti viešaisiais darbais trims mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 10 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę bausmę viešuosius darbus dvejiems mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 10 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajai D. M. kardomosios priemonės neskirti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Mažeikių rajono apylinkės teismą.