- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-13
- Bylos Nr.
- e2S-2173-798/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01889-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Antanas Rudzinskas
- Ieškovas
- Nordea Bank AB
- Atsakovas
- K. K., F. K., Č. I.
- Kategorijos
- 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Nordea Bank AB atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 28 d. nutarties, kuria ieškovo Nordea Bank AB ieškinį atsakovams K. K., F. K. ir Č. I. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus atsisakyta priimti, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Nordea Bank AB ieškiniu prašė įpareigoti atsakovus K. K., F. K. ir Č. I. ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išregistruoti iš VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro, kurio Nr. 79/20166: 7.5 punkte nurodytą juridinį faktą „nustatytas bendro naudojimo objektų valdymas (sudaryta jungtinės veiklos sutartis); 8.1. punkte nurodytą žymą „apribojimas disponuoti nekilnojamuoju daiktu“; 8.2. punkte nurodytą žymą „įsiskolinimas už įsigytą turtą“.
Žemesnės instancijos teismas
Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 13 d. nutartimi ieškovas Nordea Bank AB buvo įpareigotas pašalinti ieškinio trūkumus – patikslinti ieškinio reikalavimus ir pateikti įrodymus, pagrindžiančius šių reikalavimų pagrįstumą. Šalindamas trūkumus ieškovas pateikė patikslintą ieškinį.
Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 28 d. nutartimi ieškovo Nordea Bank AB, veikiantį Lietuvoje per NordeaBank AB Lietuvos skyrių ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovams K. K., F. K., Č. I. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus – kreiptis į Registrų centras Nekilnojamojo turto registrą dėl žymų dėl apribojimo disponuoti turtu ir dėl įsiskolinimo už turtą bei juridinio fakto apie jungtinės veiklos sutartį išregistravimo atsisakė priimti ir grąžino jį su priedais ieškovui. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo priimti nei ieškinį, nei patikslintą ieškinį, nes yra netinkamai ir netiksliai suformuluoti ieškinio reikalavimai, o tai turės įtakos atsakovams atsikirtimams pareikšti bei nagrinėjant bylą teisme. Susipažinęs su pateiktu ieškiniu bei su prie jo pateiktais rašytiniais įrodymais, padarė išvadą, kad nėra tiksliai suformuluoti reikalavimai, keliami atsakovams, bei nėra pateikti tai pagrindžiantys įrodymai. Nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 str. 2 d., Nekilnojamojo turto registre įregistruotas juridinis faktas išregistruojamas, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad juridinis faktas pasibaigė. Atsižvelgiant į tai, veiksmų, kuriuos prašoma įpareigoti atlikti atsakovus, teismas įpareigoti negalės, nes tai nėra numatyta įstatymu – tokias funkcijas atlieka VĮ Registrų centras, o ne fiziniai asmenys.
Šalies argumentai
Ieškovas Nordea Bank AB atskiruoju skundu prašo panaikinti Trakų rajono teismo 2015 m. liepos 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti ieškovo patikslintą ieškinį. Nurodo, kad teismas nenustatė nei vieno CPK 137 str. 2 d. pagrindo, kuriuo remiantis galėtų atsisakyti priimti ieškinį, tačiau išeidamas už CPK 137 str. 2 d. normos ribų ir net nemotyvuodamas nutarties nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį. Antra, ieškovas ieškinio reikalavimus suformulavo taip, kaip 2015 m. liepos 13 d. nutartyje nurodė teismas ir pagal tokius reikalavimus tik atsakovai gali įvykdyti teismo sprendimą, t.y. kreiptis į VĮ Registrų centras dėl žymų ir juridinio fakto išregistravimo. Tačiau neatsižvelgęs į ieškovo 2015 m. liepos 23 d. patikslinimus, teismas 2015 m. liepos 28 d. nutartyje pakartojo 2015 m. liepos 13 d. nutarties motyvus ir nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį. Iš to galima spręsti, kad teismas neįsigilino į ieškovo patikslinimus, nurodytus 2015 m. liepos 23 d. ieškinyje, todėl akivaizdžiai nepagrįstai nustatė, kad ieškinio trūkumai liko nepašalinti, ir atsisakė priimti ieškinį. Trečia, teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį bylos iškėlimo stadijoje reikalaudamas įrodyti ieškinio reikalavimus ir, be kita ko, reikalaudamas pateikti įrodymus, kurių net pats teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, negali nurodyti. Remiantis teismų praktika, materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybes, susijusias su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, būtina analizuoti nagrinėjant bylą iš esmės. Taigi, įstatymas imperatyviai draudžia atsisakyti priimti ieškinį dėl materialiųjų teisinių motyvų, o atsisakymas priimti ieškinį kitais nei įstatyme nurodytais pagrindais yra neteisėtas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro patikrinimas teisėtumo ir pagrįstumo Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 28 d. nutarties, kuria ieškovo Nordea Bank AB ieškinį atsakovams K. K., F. K. ir Č. I. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus atsisakyta priimti. Ieškovas Nordea Bank AB ieškiniu prašė įpareigoti atsakovus K. K., F. K. ir Č. I. ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išregistruoti iš VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro, kurio Nr. 79/20166: 7.5 punkte nurodytą juridinį faktą „nustatytas bendro naudojimo objektų valdymas (sudaryta jungtinės veiklos sutartis); 8.1. punkte nurodytą žymą „apribojimas disponuoti nekilnojamuoju daiktu“; 8.2. punkte nurodytą žymą „įsiskolinimas už įsigytą turtą“. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti ieškinį, motyvuodamas tuo, kad nėra tiksliai suformuluoti reikalavimai, keliami atsakovams, bei nėra pateikti reikalavimus pagrindžiantys įrodymai, t.y. kad tarp šalių sudaryta jungtinės veiklos sutartis yra pasibaigusi ir tarp atsakovų sudarytoje Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje nustatyti apribojimai yra įvykdyti. Nurodė, kad veiksmus, kuriuos ieškiniu prašoma įpareigoti atlikti atsakovas, atlieka VĮ Registrų centras, o ne fiziniai asmenys.
Įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme (Konstitucijos 30 str.). Taigi negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris užkirstų kelią asmeniui, manančiam, kad jo teisės ar laisvės pažeistos, kreiptis į teismą. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, kaip ir kiekviena subjektinė teisė, asmeniui sukelia teigiamus teisinius padarinius tik tuomet, kai jis ja naudojasi tinkamai.
Civilinis procesas pagrįstas šalių disponavimu joms suteiktomis procesinėmis teisėmis laisva valia. Dispozityvumo principas, be kita ko reiškia, jog civilinė byla gali būti iškelta tik ieškovo iniciatyva, tik jis turi teisę pasirinkti, kokiam asmeniui ar kokiems asmenims reikšti reikalavimus, kokius reikalavimus jam (jiems) reikšti, kokiomis aplinkybėmis grįsti pareikštus reikalavimus, kokiais įrodymais įrodinėti išdėstytas aplinkybes (CPK 13 str.). Taigi, ieškinio dalyko ir faktinio pagrindo suformulavimas yra ieškovo išimtinė teisė. Tačiau šią teisę jis turi įgyvendinti griežtai laikydamasis proceso įstatymo reikalavimų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos, todėl teismas neturi pagrindo reikalauti, kad ieškovas, jau paduodamas ieškinį, pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų teisę į ieškinio patenkinimą.
Skundžiamoje nutartyje nurodyti kaip esminiai ieškinio trūkumai, t.y. netikslūs ieškinio reikalavimai ir nepateikti juos pagrindžiantys įrodymai, nėra procesinio teisinio pobūdžio. Ieškinio priėmimo stadijoje sprendžiama, ar iš ieškinio turinio bei formos galima nustatyti ieškinio pagrindą bei dalyką, ar procesinis dokumentas atitinka jo turiniui ir formai keliamus reikalavimus (CPK 135 str.). Bendrasis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas įpareigoja teismą siekti, kad byla būtų išnagrinėta kuo greičiau (CPK 7 str.), todėl teismas turi laikyti proceso koncentruotumo principo, siekti, kad byla būtų išnagrinėta kuo operatyviau, kad teismo procesas nebūtų be pagrindo vilkinamas, o tarp šalių kilęs ginčas būtų išspręstas kuo greičiau (CPK 2, 7 str.).
Pažymėtina, jog CPK 137 straipsnio 2 dalyje numatyti atvejai, kuriems esant teismas atsisako priimti ieškinį. Šis sąrašas yra baigtinis, nesant šioje normoje numatytų aplinkybių, nėra teisinio pagrindo atsisakyti priimti ieškinį. Nors pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje pažymėjo, kad veiksmus, kuriuos ieškiniu prašoma įpareigoti atlikti atsakovas, atlieka VĮ Registrų centras, todėl teismas įpareigoti tą padaryti atsakovus negalės, tačiau nenurodė nei vieno CPK 137 straipsnio 2 dalyje numatyto pagrindo, kuriuo remiantis atsisakė priimti ieškovės ieškinį.
Kadangi pirmosios instancijos teismas iš esmės ieškinio priėmimo klausimo įstatymo nustatyta tvarka nesprendė, todėl apeliacinės instancijos teismas šio klausimo išspręsti iš esmės negali ir klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 p., teismas
nutarė:
Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 28 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.