Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-06-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-188-107-2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-06-05
Bylos Nr.
1A-188-107-2014
Teisminio proceso Nr.
1-68-1-00333-2013-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Stasys Valužis (pirm.), Remigijus Preikšaitis, Zigmas Pocius
Nukentėjusysis
S. B.
Kaltinamasis
K. B.
Advokatai
Marius Venckus, Audrius Stonkus
Kategorijos
Pranešėjas Stasys Valužis Baudž. byla Nr. 1A-188-107/2014

Teisėjas Vandalinas Vainius Teisminio proceso Nr. 1-68-1-00333-2013-1

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.8.2. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2014 m. birželio 5 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Stasio Valužio,

teisėjų Remigijaus Preikšaičio, Zigmo Pociaus,sekretoriaujant Redai Tamošauskaitei,dalyvaujant prokurorui Mamertui Paulikui,nukentėjusiajai S. B.,nukentėjusiosios atstovui advokatui Audriui Stonkui,išteisintojo gynėjui advokatui Mariui Venckui,išteisintajam K. B.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros prokuroro Mamerto Pauliko ir nukentėjusiosios S. B. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nuosprendžio, kuriuo K. B., gim. (duomenys neskelbtini), išteisintas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

S. B. pareikštas civilinis ieškinys 10000 litų neturtinei žalai atlyginti atmestas.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. B. buvo kaltinamas, tačiau išteisintas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2013-05-10, apie 16 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), šeiminio konflikto metu vadino savo sugyventinę S. B. įvairiais necenzūriniais žodžiais, po to vieną kartą kumščiu trenkė pastarajai per kairę ranką, vieną kartą – į pilvą bei vieną kartą spyrė į kairę koją, taip padarydamas poodines kraujosruvas kairio žasto išoriniame paviršiuje bei kairės šlaunies išoriniame paviršiuje. Tokiu būdu K. B. S. B. sužalojo nežymiai.

Apeliaciniame skunde Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros prokuroras M. Paulikas tvirtina, kad apylinkės teismas visiškai nevertino byloje surinktų pirminių duomenų dėl nukentėjusiosios S. B. patirto fizinio skausmo, o apsiribojo nukentėjusiosios S. B. melagingų parodymų analize. S. B. bendrojo pagalbos centro darbuotojai nurodė, kad „vyras prisigėręs puola mušti“, aiškinantis operatorei detaliau, S. B. nurodė, kad muša rankomis ir kojomis, kad vyras yra visiškai girtas, ji nurodė sugyventinį (vyrą) K. B.. Taip pat buvo girdėti pašaliniai garsai, replikuojantys į nukentėjusiosios S. B. pranešimą. Po to nukentėjusioji S. B. atvykusiems policijos pareigūnams davė parodymus įvykio vietoje, V. D. ir E. G. parodė sumušimo vietas. Vėliau nukentėjusioji nuvyko pas teismo ekspertą, davė parodymus ikiteisminio tyrimo tyrėjai, kad ją sumušė sugyventinis K. B., kuris jai sudavė į kairę ranką, spyrė į kairę koją ir sudavė į pilvą.

Šalies argumentai

Apelianto teigimu, teismas motyvuojamojoje nuosprendžio dalyje visiškai nevertino į įvykio vietą atvykusio policijos pareigūno V. D. tarnybiniame pranešime nurodytų duomenų dėl smurto artimoje aplinkoje, tarnybinis pranešimas buvo surašytas įvykio vietoje tuoj pat po įvykio. Nukentėjusioji S. B. aiškiai nurodė, kad sugyventinis K. B., būdamas neblaivus, trenkė jai į kairę ranką, kairę koją bei smarkiai stumdė. Nukentėjusioji S. B. parodė, kad K. B. sudavė į ranką ir koją, o į pilvą pataikė stumdydamas. K. B. iš įvykio vietos pasišalino atvykstant policijos pareigūnams. 2013-05-13 pirmosios apklausos metu K. B. parodymus duoti atsisakė, todėl, prokuroro nuomone, K. B. parodymus reikia vertinti kritiškai kaip nenuoseklius ir kaip siekimą trukdyti tyrimui, reikia tikėti nukentėjusiosios S. B. parodymais.

Prokuroras nurodo, kad vaizdo įrašas buvo padarytas tuoj po įvykio ir nukentėjusiajai S. B. po patirto šoko esant susijaudinusiai. Policijos pareigūnai fiksavo aplinkybes taip, kaip mokėjo ir suprato, neatkreipdami dėmesio į būtinas smulkmenas ar detales. Tačiau savo parodymais pareigūnai V. D. ir E. G. patvirtino, kad ant nukentėjusiosios S. B. nurodytų vietų patinimai buvo matyti. Vaizdo įraše užfiksuotas nugertas alkoholinio gėrimo butelis, matyti, kad girtavo trys asmenys, iš kurių du buvo liudytojai, t. y. R. V. ir M. R., todėl jų parodymus reikia vertinti kritiškai. Be to, liudytojas R. V. iš įvykio vietos taip pat pasišalino.

Apelianto nuomone, teismas nevisiškai įvertino teismo medicinos specialisto R. P. P. duotus paaiškinimus, kad nukentėjusiosios S. B. nurodyti sužalojimai atsirado būtent konflikto su K. B. metu, todėl manyti, kad abu sužalojimai atsirado atsitrenkiant, nėra pagrindo.

Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros prokuroras M. Paulikas prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti, K. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant K. B. lankytis S. B. gyvenamojoje vietoje bei su ja bendrauti. Iš K. B. S. B. priteisti 3000 litų neturtinei žalai atlyginti.

Apeliaciniame skunde nukentėjusioji S. B. teigia, kad apylinkės teismas realiai nesiaiškino aplinkybių dėl tarp K. B. ir jos esančių tarpusavio santykių, formaliai konstatavo, kad pirminiuose parodymuose ji nurodė K. B. kaip sugyventinį/vyrą, o teismo posėdyje pavadino jį nuomininku. Nurodo, kad su K. B. susipažino 1999 metų vasarą, su juo susitikinėdavo tik viešose vietose. 2000 m. pradžioje K. B. papasakojo, kad skiriasi su žmona ir, žinodamas, kad ji gyvena 2-jų kambarių nuosavame bute, paprašė jos leisti kurį laiką pabūti viename iš jos buto kambarių. Apeliantė su tokiu prašymu sutiko. Netrukus jis atsinešė savo asmeninius daiktus. Išnuomotame bute K. B. tai būdavo, tai vėl išeidavo, buvo išsinešęs ir daiktus. Nuo 2002 metų jis vėl pradėjo gyventi jos bute. S. B. neneigia, kad, būnant viename bute, ji su K. B. asmeninius santykius palaikė, tačiau tie santykiai buvo daugiau atsitiktiniai. Apie bendrą gyvenimą ar vedybas niekada nekalbėjo ir neplanavo. K. B. už tai, kad gyveno jos bute, neatsilygino, pasijautė kaip sugyventinis. Vėliau K. B. įsileido gyventi ir į pasistatytą namą. Išgėręs K. B. tampa valdingu, gali vartyti stalus ar juos sudaužyti, įžeidinėti aplinkinius. Šią aplinkybę teisiamajame posėdyje patvirtino ir liudytojai I. L., S. D.. K. B. agresija pasireiškė jau tada, kai jis trenkė jai pirmą kartą. Po šio įvykio apeliantė paprašė, kad K. B. iš namų išeitų, ir jis išėjo. Po keleto dienų atvažiavo visiškai girtas, pradėjo jai grasinti, kad jis policininkas, o ji paprasta boba, višta, kad pati išeis iš savo namo nuoga, liepė niekam nesiskųsti, nes tada jos lavono niekas neieškos ir nesuras. Pamatęs, kad ji išsigando, K. B. sugrįžo atgal. K. B. S. B. mušė ne kartą, gniuždė ją psichologiškai, ji nuolat patirdavo stresą. 2013-05-10, po eilinio smurtavimo, ji kreipėsi į policijos pareigūnus.

Šalies argumentai

S. B. apeliaciniame skunde rašoma, kad ne S. B., bet K. B. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą dėl turto pripažinimo daline nuosavybe ir jo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. K. B. nuo 2013 m. lapkričio 27 d. yra sudaręs civilinę santuoką su kita moterimi, todėl tikėtina, kad jis jau gerokai anksčiau planavo santykius su S. B. nutraukti ir gauti iš jos turtinės naudos.

S. B. nurodo, kad iki 2012 m. gruodžio mėnesio K. B. dirbo policijoje, ji visą laiką jo bijojo, niekam apie jo smurtavimą atvirai kalbėti nedrįso. Jeigu būtų turėjusi tikslą K. B. apkaltinti, tai dėl K. B. smurtavimo būtų galėjusi kreiptis į policiją tada, kai šalia nebūtų buvę K. B. draugų, o būtų buvę neutralūs liudytojai. Apie šią aplinkybę teisiamajame posėdyje paliudijo I. L., iš dalies tai patvirtino ir liudytojos J. G. parodymai. Į policiją nukentėjusioji kreipėsi todėl, kad toliau nebegalėjo kęsti K. B. psichologinio teroro, švaistymosi ginklais, grasinimų jo įtakingais ir pažįstamais žmonėmis. Tą kartą kreiptis dėl konflikto ją padrąsino ir tai, kad įvykį matė nors ir ne tarnyboje buvęs policijos pareigūnas R. V..

Apeliantė nurodo, kad kitą dieną po įvykio K. B. grįžo į namus, prašė, kad ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas. Kai ji tai daryti atsisakė, grasino, smurtavo psichologiškai (ant stalo kambaryje padėjo du medžioklinius peilius). Neapsikentusi 2013 m. birželio 4 d. kreipėsi į Klaipėdos apylinkės prokurorą ir Klaipėdos rajono policijos komisariato viršininką. S. B. teigia, kad dėl savo nepatyrimo ir streso nelabai kreipė dėmesį į per apklausas tyrėjų surašytus jos parodymus, net atidžiai neperskaičiusi juos pasirašydavo, tuo metu jos teisiškai niekas nekonsultavo, tokios sąvokos kaip „veda bendrą ūkį“, „sugyventinis“ ar „mane puola vyras“ jai atrodė nesvarbios ir nereikšmingos, todėl 2013 m. gegužės 13 d., tyrėjai V. U. paklausius, ar ji veda bendrą ūkį, apeliantė tai patvirtino, apie tai net nesusimąstė. S. B. tvirtina, kad 1999 m. ją su K. B. supažindino teisme liudijęs S. D., tačiau ji su K. B. kartu gyventi ir net vesti bendrą ūkį nepradėjo.

Nukentėjusiosios S. B. tvirtinimu, nors ji buvo streso būsenos, tačiau pagrindinius K. B. jai suduotus smūgius, kada, kur ir kokiu būdu buvo suduoti smūgiai, ji nurodė tiksliai. Nuo malkų krovimo mėlynių neturėjo, o nuo K. B. – dažnai. Pirties patalpoje visi baldai yra užapvalintais kampais, todėl jokiu būdu susitrenkti taip, kad atsirastų mėlynės, negalėjo. Apeliantė teigia, kad R. V. buvo K. B. bendradarbis ir šiuo metu dar dirba (duomenys neskelbtini). Kaip pareigūnas, kad ir ne tarnybos metu jis iš konflikto vietos pasišalino, per pagalbos tarnybą 112 iškviestiems pareigūnams nepadėjo. Bet to, 2012 m. gruodžio mėnesį R. V. tarnybos metu padėjo K. B. pilti degalus degalinėje į privačias talpyklas, dėl to Imuniteto tarnyba buvo pradėjusi tyrimą, paėmė iš jos namų K. B. atsigabentas talpyklas su benzinu. Dėl šio įvykio K. B. per pusdienį sugebėjo išeiti į pensiją, tikriausiai prisiėmė ir visą atsakomybę. Todėl, apeliantės nuomone, teismas R. V. parodymus turėjo vertinti kritiškai.

Nukentėjusioji S. B. nurodo, kad apylinkės teismas apeliuoja į tai, kad ji K. B. vienur įvardijo nuomininku, kitur – sugyventiniu, o smurtavimo atveju jį pavadino vyru, todėl jos parodymus vertino kritiškai kaip melagingus. Apeliantės nuomone, teismas baudžiamojoje byloje nagrinėti jų turtinius santykius ėmėsi visiškai be jokio teisinio pagrindo, apklausė keletą liudytojų, kurie epizodiškai lankėsi pas ją, tačiau, kas tvarkė finansus, už kieno lėšas buvo įsigytas turtas, nežinojo, nors patvirtino, kad ji su K. B. vedė bendrą ūkį. Jei, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, apylinkės teismas ėmėsi nagrinėti ir jų turtinius santykius tai turėjo laikytis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo taikomos praktikos, kad būtent nuo jo nurodytos datos – 1999 metų – buvo gyvenama ir bendrai siekiama tikslo sukurti ar įgyti bendrosios nuosavybės teise bendram gyvenimui ar kitiems tikslams tam tikrą turtą. Šiuo atveju teismas rėmėsi kelių liudytojų parodymais, kurie nuomonę susidarė tik iš matymo, kad jie gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį.

Nukentėjusioji nurodo, kad už K. B. yra vyresnė 13 metų. Kai 1999 m. su juo susipažino, buvo pasiturinti, vieniša moteris, turėjo jai nuosavybės teise priklausantį dviejų kambarių butą su atliktu euroremontu, buvo žuvies parduotuvės savininkė, turėjo tris prekybos vietas (duomenys neskelbtini) turguje, gyveno pasiturimai, buvo sukaupusi nemažai santaupų. Apeliantės tvirtinimu, lėšas ir turtą jie tvarkė atskirai, 2004 m. už 98 000 Lt pardavė butą, turėjo 58 000 Lt santaupų, iš banko pasiėmė 50 000 Lt paskolą ir nusipirko žemės sklypą bei pasistatė namą. Visa medžiaga yra pateikta Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje. Koks tą dieną buvo ar šiuo metu yra K. B. statusas, išspręs teismas civilinėje byloje, tačiau apeliantės tvirtinimu, smurtą prieš ją K. B. vartojo.

Nukentėjusiosios S. B. nuomone, Klaipėdos apygardos teisme taip pat turėtų būti leista išklausyti Klaipėdos rajono apylinkės teisme darytus posėdžių protokolų įrašus. Šio prašymo Klaipėdos rajono apylinkės teismas netenkino. Tvirtinama, kad, prisiminus liudytojų parodymus ir perskaičius juos teisiamojo posėdžio protokole, tikėtini aiškūs neatitikimai. Kaip pavyzdį nurodo skundžiamame nuosprendyje neteisingai įrašytą datą, kad ji kartu su K. B. pradėjo gyventi 1995 m. Protokole taip pat neteisingai užfiksuoti ir specialisto P. P. duoti paaiškinimai, kad esą jis nurodė, jog dėl sužalojimo ar susitrenkimo yra 50/50 proc. tikimybė, nors iš tikrųjų taip klausiamai teigė išteisintojo gynėjas M. Venckus.

Apeliantės įsitikinimu, apylinkės teismas neteisingai interpretavo išteisintojo naudai ir byloje esančią ekspertizės išvadą ir eksperto R. P. P. duotus parodymus. Nurodo, kad 2013-05-13 savo specialisto išvadoje ekspertas konstatavo, jog sužalotos dvi nukentėjusiosios S. B. kūno vietos: kairysis žastas ir kairioji šlaunis. Nustatytos poodinės kraujosruvos (1 – ant žasto, 2 – ant šlaunies). Apeliantės teigimu, ji ekspertui, ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai ir teisme nurodė, kad į pilvą jai išteisintasis smūgiavo ne kumščiu, bet stumdamas trenkė delnu, dėl to galbūt neteisingai užfiksuota, kad buvo smūgiuota kumščiu, todėl nurodytoje kūno vietoje neatsirado mėlynė. Ekspertas išvadoje konstatavo, kad mėlynės yra 3 dienų senumo, tai visiškai atitinka K. B. padarytų sužalojimų laiką. Teismas be pagrindo nevertino kompleksiškai eksperto paaiškinimų teisme, ekspertas nurodė, kad tuo atveju, jei jos koja nebuvo nuoga ir buvo smūgiuota ne basa koja, tai ant šlaunies galėjo atsirasti ir keletas kraujosruvų, tačiau teismas konstatavo, kad to negalėjo būti ir neva tai konstatavo ekspertas. Apeliantės tvirtinimu, byloje esančiame vaizdo įraše aiškiai matyti, kad ji buvo su kelnėmis, tai konstatavo ir teismas. Taip pat ekspertas paaiškino, kad savaitgaliais teismo medicinos ekspertų įstaiga nedirba, o veika padaryta būtent penktadienį, apie 16 val., dėl to kreiptis dėl sužalojimų nustatymo anksčiau nei pirmadienį nebuvo objektyvių galimybių, tai ir buvo padaryta. Ekspertas specialisto išvadoje konstatavo, kad sužalojimai galėjo atsirasti dėl kontakto su buku daiktu, sumušant ar atsitrenkiant. Teisiamojo posėdžio metu ekspertas parodė, kad sužalojimai visiškai atitinka byloje nurodytas aplinkybes, kad išteisintasis ją sumušė. Teismas neteisingai interpretavo, kad sužalojimų pobūdis 50/50 proc. atitinka sumušimą arba atsitrenkimą. Apeliantės teigimu, būtų visiškai nelogiška manyti, kad ji melagingai iškvietė policiją ir parašė pareiškimą, nes veika prieš ją buvo padaryta dalyvaujant K. B. draugams. Teismas turėjo kompleksiškai vertinti specialisto išvadą su kitais byloje surinktais įrodymais – pareigūnų paaiškinimais ir liudytojos J. G. parodymais.

Apeliantės įsitikinimu, teismas neteisingai įvertino ir liudytojų V. D. bei E. G. parodymus, filmuotą vaizdo medžiagą nurodydamas, kad pareigūnai galėjo meluoti, nes V. D. sumušimo ant jos šlaunies, kuri buvo pridengta kelnėmis, matyti negalėjo, o vaizdo medžiagoje mėlynės ant jos rankos nesimatė.

Teisiamajame posėdyje liudytojas V. D. parodė, kad S. B. ant kojos parodė vietą, į kurią buvo smūgiuota, konkrečiai pačios mėlynės nerodė, o ant rankos matėsi paraudimas. Filmuotoje medžiagoje, kuri yra labai prastos kokybės, aiški mėlynė matytis negalėjo. Ekspertas paaiškino, kad mėlynė galėjo išryškėti per 1 val. nuo sumušimo, tačiau sumušimas ir paraudimas bei patinimas jau buvo matomi, tai patvirtino ir policijos pareigūnai. Nurodytiems asmenims jokio pagrindo meluoti nebuvo, kadangi jie vykdė savo tarnybines pareigas, o liudytojo R. V. parodymai turėjo būti laikomi šališkais, kadangi nurodytas asmuo buvo ilgą laiką išteisintojo bendradarbis ir galėjo liudyti jo naudai. Policijos pareigūnai, kaip ir ekspertas, turėtų būti iškviesti į teismo posėdį pakartotinai.

Apeliaciniame skunde nukentėjusioji S. B. tvirtina, kad dėl K. B. padarytų nusikalstamų smurtinio pobūdžio veiksmų – jos patirto sveikatos sutrikdymo – visų pirma jautė fizinį skausmą ir didelį emocinį sukrėtimą. Po patirtų sumušimų jaučiasi pažeminta, apie tai, kad buvo žeminama savo buvusio sugyventinio, sužinojo visa aplinkinė bendruomenė. Kaltinamojo smurtiniai veiksmai prieš ją pasireiškė tiesiogine tyčia, išteisintasis, suvokdamas, kad jis yra vyras ir kumščiu bei koja trenkdamas bei spirdamas moteriai padarys jai sveikatos sutrikdymus, tuo sukels tiesioginį fizinį skausmą, to siekė ir tokius veiksmus atliko. Išteisintasis K. B., siekdamas išvengti atsakomybės ir galbūt blaivumo patikrinimo, iš įvykio vietos pasišalino iš karto po įvykio, nors žinojo ir girdėjo, kad ji dėl jo padaryto sumušimo ir sukelto skausmo skambino bendruoju pagalbos telefonu 112. Apeliantė mano, kad, teismui pripažinus K. B. kaltu, 10 000 litų ieškinys neturtinei žalai atlyginti atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus.

Nukentėjusioji S. B. prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti ir dėl K. B. priimti apkaltinamąjį nuosprendį, iš K. B. jai priteisti 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, iškviesti į posėdį ir papildomai apklausti kaip liudytojus specialistą ekspertą R. P. P., pareigūnus V. D. ir E. G., leisti išklausyti teisiamojo posėdžio protokolų garso įrašus.

Atsikirtimuose į apeliacinius skundus išteisintasis K. B. ir jo gynėjas advokatas M. Venckus nurodo, kad prokuroras apeliaciniame skunde sutiko ir neginčijo aplinkybės, kad konfliktas įvyko tarp sugyventinių, tačiau S. B. teisminio nagrinėjimo metu aiškiai parodė, kad ji su K. B. nėra sugyventiniai ir jokio bendro ūkio kartu neveda. Tai iš esmės ji patvirtino ir savo apeliaciniame skunde. Apeliaciniuose skunduose nurodomos iš esmės skirtingos aplinkybės apie S. B. ir K. B. asmeninius santykius. Tokios prieštaringos aplinkybės buvo nurodomos ir bylą nagrinėjant teisme. Šias aplinkybes teismas ir turėjo išsiaiškinti, siekiant nustatyti, ar ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagrįstai. Šiuo atveju S. B. apeliacinio skundo teiginiai, kad teismas didelį dėmesį skyrė tarpusavio turtiniams santykiams nustatyti, bet ne įvykio aplinkybėms išsiaiškinti, atmestini. Teismas, išsiaiškinęs visas aplinkybes, padarė teisingą išvadą, kad S. B. sakė netiesą. Jeigu būtų galima tikėti S. B. parodymais ir apeliacinio skundo teiginiais, kad ją su K. B. siejo tik nuomos santykiai ir jokių asmeninių bei turtinių santykių jie neturėjo, tai ikiteisminis tyrimas šioje byloje pradėtas nesant įstatymų nustatyto pagrindo ir turi būti nutrauktas. Apsaugos nuo smurto aplinkoje įstatymo 2 straipsnyje nurodyta, kad artima aplinka, tai aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti sutuoktinių, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį. Atsižvelgiant į S. B. teiginius dėl jų tarpusavio santykių su K. B., akivaizdu, kad jų santykių turinys į artimos aplinkos sąvoką neįeina. Todėl S. B. turėjo kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Kadangi ikiteisminis tyrimas pradėtas nepagrįstai, todėl baudžiamasis procesas turi būti nutrauktas BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytu pagrindu. Tačiau, jeigu teismas patvirtins Klaipėdos rajono apylinkės teismo padarytą išvadą, kad S. B. ir K. B. buvo sugyventiniai ir ikiteisminis tyrimas byloje pradėtas pagrįstai, K. B. kaltė dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo nėra įrodyta.

Tiek prokuroras, tiek S. B. skunduose suabejojo teismo med. eksperto R. P. išvadomis ir parodymais, duotais teisminio nagrinėjimo metu. Apeliaciniuose skunduose visiškai neteisingai interpretuojami eksperto parodymai. Galimo atsitrenkimo į kietus bukus daiktus galimybę nuo pat pradžių nurodė ir išteisintasis K. B.. Be to, specialisto išvados tiriamojoje dalyje buvo nurodyta, kad ant S. B. kūno rastos kairio žasto viduriniame trečdalio išoriniame paviršiuje neaiškiomis ribomis 5x4 cm dydžio rausvai melsva poodinė kraujosruva ir dvi analogiškos 3,5x2,5 cm ir 2,5x l,5cm dydžio poodinės kraujosruvos kairės šlaunies vidurinio trečdalio išoriniame paviršiuje viena nuo kitos per 1 cm. Apklaustas teisme R. P. aiškiai parodė, kad šios dvi kraujosruvos šlaunyje galėjo atsirasti tik dviejų kontaktų su bukais daiktais metu. Vieno kontakto galimybė buvo atmesta. R. P. parodė, kad keli sužalojimai nuo vieno kontakto būtų buvę galimi tik tuo atveju, jei smogta apauta koja ir smūgio kontaktas būtų su nukentėjusiosios nuoga koja ir tai tik būtų nubrozdinimas smūgiui praslystant. Šiuo atveju S. B. buvo apsimovusi timprėmis, todėl toks dvigubas sužalojimas buvo neįmanomas ir negalimas, todėl tokia galimybė teismo posėdžio metu buvo atmesta. Be to, joks nubrozdinimas nebuvo surastas. Todėl išvada, kad į kojos šlaunį turėjo būti keletą smūgių ar atsitrenkimų, yra teisinga. Tuo tarpu S. B. nuo pat pradžių tiek policijos pareigūnams, tiek teismo med. ekspertui, tiek teisme nurodė tik vieną kontaktinį smūgį į kairiąją šlaunį. Ši aplinkybė taip pat leidžia abejoti S. B. visų parodymų nuoseklumu ir teisingumu. Smūgių sudavimo į kairiąją šlaunį nepatvirtina ir liudytojai policijos pareigūnai V. D. bei E. G., kurie parodė, kad sužalojimų ant kojos nematė, protokolą užpildė tik iš S. B. pasakojimų. O ir objektyviai jie matyti negalėjo, nes S. B. buvo apsimovusi tampres. Tai patvirtina ir įvykio vietoje nufilmuota medžiaga, iš kurios matyti, kad S. B. policijos pareigūnams sužalojimų ant kairės šlaunies nerodė. Todėl išteisintasis ir jo gynėjas mano, kad neįrodyta, jog K. B. spyrė S. B. į kairiąją šlaunį, smogė ranka į kairįjį žastą. Apie jai suduotą smūgį į kairiąją ranką neparodė ir S. B.. Išteisintasis ir jo gynėjas pažymi, kad S. B. elgesys skambinant bendrosios pagalbos telefonu ir darant vaizdo įrašą buvo ramus, jokių susijaudinimo, šoko, isterijos požymių nesimatė, todėl kritiškai vertintini jos apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad ji buvo susijaudinusi ir galbūt policijos darbuotojams patirtus sužalojimus nurodė netiksliai. Be to, ji ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad, kai ji skambino bendruoju pagalbos telefonu, K. B. ir R. V. iš jos bandė atimti telefoną. Tai ji iš dalies patvirtino ir teismo posėdžio metu. Tačiau išklausius garso įrašą, jokių garsų, kurie patvirtintų šiuos jos parodymus, nebuvo girdėti. Priešingai, telefoninio pokalbio metu S. B. pokalbio tonas buvo ramus. Jokio konflikto taip pat nebuvo girdėti, tik M. R. išsakyta frazė dėl tariamo K. B. girtumo: „nemeluok, nevisiškai“. Ar iš jos buvo bandoma atimti telefoną, teisiamojo posėdžio metu S. B. suabejojo. Šios nurodytos aplinkybės ir jų visuma duoda pakankamą pagrindą abejoti S. B. parodymų teisingumu, nuoširdumu ir nuoseklumu. Nesant kitų objektyvių įrodymų ir atsižvelgiant į abejonę keliančius S. B. parodymus, priimti K. B. apkaltinamąjį nuosprendį negalima. Visos abejonės turi būti vertinamos K. B. naudai, todėl išteisinamasis nuosprendis priimtas pagrįstai ir teisėtai. Be to, tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu neginčijamai buvo nustatyta, kad S. B. ir K. B. santykiai yra prasti, tarp šių asmenų Klaipėdos apygardos teisme vyksta turtinis ginčas, todėl neatmestina išvada, kad baudžiamąja byla S. B. siekia sau palankesnio rezultato civilinėje byloje.

Išteisintojo K. B. ir jo gynėjo nuomone, apylinkės teismas liudytojų M. R. ir R. V. parodymais rėmėsi pagrįstai. Ikiteisminio tyrimo metu M. R. parodė, kad jis nematė, ar K. B. sudavė smūgius. Teisminio tyrimo metu jis savo parodymus patvirtino ir papildė, kad susistumdymų ir muštynių jis negirdėjo ir pabrėžė, kad būtų girdėjęs, jei tokios būtų buvusios. Liudytojas R. V. taip pat parodė, kad tarp K. B. ir S. B. vyko žodinis konfliktas, jie stovėjo 1,5–2 m atstumu vienas nuo kito. Kad K. B. suduotų smūgius, jis nematė, stumdymosi ir grumtynių – taip pat. Nors jis buvo paėjęs keletą metrų į šalį, tačiau visą laiką K. B. ir S. B. buvo jo matymo zonoje. Jei tarp jų būtų buvęs koks nors fizinis kontaktas, jis tai būtų matęs ir girdėjęs. S. B. teisme patvirtino, kad R. V. stovėjo arti ir visą įvykių eigą turėjo matyti. Tokiu būdu ir šie tiesioginiai įvykio liudytojai S. B. parodymus, kad K. B. prieš ją vartojo fizinį smurtą, paneigė.

Kritiškai vertinami ir apeliacinių skundų argumentai, kad vienas iš K. B. kaltę patvirtinančių įrodymų yra tai, kad jis pasišalino iš įvykio vietos. K. B. negalėjo girdėti, ar S. B. tikrai ar tariamai skambina pagalbos telefono numeriu, be to, jo parodymais, jokio nusikalstamo įvykio nebuvo, smurto atvejo nebuvo, todėl ir laukti tariamoje įvykio vietoje nebuvo pagrindo. Todėl logiškas K. B. paaiškinimas, kad jis išvyko nenorėdamas, kad konfliktas tęstųsi toliau, kadangi, jo nuomone, jokio smurto nebuvo, tai ir likti tariamojoje įvykio vietoje nebuvo pagrindo. Tą patvirtino ir liudytojas R. V., jis parodė, kad kvietė K. B. iš ten važiuoti ir tuo konfliktą užbaigti.

Išteisintasis K. B. ir jo gynėjas advokatas M. Venckus prašo nukentėjusiosios S. B. ir prokuroro M. P. apeliacinius skundus atmesti kaip nepagrįstus.

Teismo posėdyje prokuroras, nukentėjusioji ir jos atstovas prašė apeliacinius skundus patenkinti, išteisintasis ir jo gynėjas prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji S. B. parodė, kad ji su K. B. gyveno po vienu stogu, tačiau bendro ūkio nevedė. Įvykio dieną K. B. su R. V. ir M. R. gėrė alkoholinius gėrimus, ji ruošė nuomininkams pirtį. K. B. paprašius jos atnešti cigarečių, o jai cigarečių neatnešus, K. B. pasakė negražius žodžius ir priėjęs trenkė į ranką, paskui spyrė į koją ir dar spyrė į pilvą. K. B. buvo apsiavęs šlepetėmis. Tuo metu kartu su K. B. buvo R. V. ir M. R.. Į prokuroro klausimą apie jai suduotų smūgių skaičių nukentėjusioji atsakyti negalėjo, teigė, kad buvo suduota į ranką ir koją, o „į pilvą kažkaip su ranka pastūmė“. Įvykio vietoje buvo R. V. ir M. (M. R.). Po konflikto nukentėjusioji nuvažiavo pas draugę J. G. (t. 1, b. l. 169–170).

Teisiamajame posėdyje nuteistasis K. B. neneigė, kad tarp jo ir S. B. įvyko žodinis konfliktas, tačiau fizinį kontaktą neigė, nes vienas nuo kito stovėjo už 1,5–2 metrų, parodė, kad S. B. kraujosruvų būdavo ir anksčiau, pirtyje yra masyvūs baldai, į kuriuos ji galėjo atsitrenkti. Be to, reikėdavo priskaldyti malkų. Pats yra matęs, kad ant kojų buvo užkritusi ne viena malka (t. 1, b. l. 184–185).

Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK VPS OVG specialistas A. L. 2013-05-10 tarnybiniame pranešime užfiksavo, kad 2013-05-13 buvo gautas pranešėjos pranešimas, kad neblaivus sugyventinis K. B. ją puola, muša rankomis, spardo kojomis (t. 1, b. l. 1).

2013-05-10 tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto Klaipėdos apskrities VPK Patrulių rinktinės I kuopos II būrio vyr. patrulis V. D. iš S. B. paaiškinimo užfiksavo, jog girtas sugyventinis rankomis bei kojomis sudavė keletą smūgių į kairę ranką bei kairę koją (t. 1, b. l. 2–7).

2011 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo Nr. XI-1425 2 straipsnyje išaiškinta, kad artima aplinka – aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį.

Šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad policijos pareigūnas, užfiksavęs smurto artimoje aplinkoje įvykį, nedelsdamas imasi priemonių apsaugoti smurtą patyrusį asmenį ir, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, pradeda ikiteisminį tyrimą ir informuoja prokurorą, jeigu ikiteisminiam tyrimui pradėti būtinas prokuroro reikalavimas.

Gavę pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje, policijos pareigūnai, atvykę į įvykio vietą arba patys būdami to įvykio liudininkai, užrašo duomenis apie smurto artimoje aplinkoje faktą ir pradeda ikiteisminį tyrimą. Smurtą patyręs asmuo skundo neteikia. Procesiniams veiksmams taikomas pagreitintas procesas, kai panaudoto smurto artimoje aplinkoje aplinkybės yra aiškios, o baudžiamoji byla dėl tos veikos padarymo turi būti nagrinėjama apylinkės teisme (Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo Nr. XI-1425 7 straipsnio 1, 2 dalys).

Ikiteisminis tyrimas pagal šį įstatymą pradėtas pagrįstai, nes abiejų santykiai laikytini santykiais artimoje aplinkoje. Nustatyta, kad per bendrą gyvenimo laiką abi konflikto šalys kartu gyveno ir bendrą ūkį tvarkė, o šiuo metu tarp jų dėl turto dalybų Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-607-112/2014.

Iš vaizdo įrašo – CD laikmenos – apžiūros protokole užfiksuotų S. B. parodymų matyti, kad konfliktas tarp jos ir K. B. kilo dėl to, kad S. B. neatnešė K. B. cigarečių. S. B. teigimu, K. B. prie jos priėjo ir pradėjo ją spardyti. S. B. rankomis palietė savo pilvą ir nurodė, kad į pilvą buvo suduota ranka. Taip pat parodė kairę koją ir vietą, į kurią jai buvo suduota. Nukentėjusioji į pareigūno klausimą atsakė, kad jai buvo suduoti du smūgiai (t. 1, b. l. 8–9).

Teisiamajame posėdyje liudytojas R. V. parodė, kad, grįžus S. B., prasidėjo konfliktas. Kai K. B. ir nukentėjusioji pykosi, jie vienas nuo kito buvo per pusantro metro, o liudytojas buvo iš terasos paėjęs takeliu toliau. Jei K. B. būtų sudavęs smūgius, jis tikriausiai būtų girdėjęs. Jei būtų matęs muštynes, būtų juos skyręs (t. 1, b. l. 171–172).

Apeliaciniame teismo posėdyje liudytojas R. V. parodė analogiškai (t. 2, b. l. 56–57).

Teisiamajame posėdyje liudytojas M. R. patvirtino, kad konfliktas prasidėjo pasirodžius S. B.. Liudytojas buvo prisnūdęs, todėl jokių aplinkybių išsamiau nurodyti negalėjo (t. 1, b. l. 184).

Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja I. L. apie įvykį sužinojo iš nukentėjusiosios pasakojimo. Nukentėjusioji papasakojo, kad K. B. jai sudavė (t. 1, b. l. 170).

Teisiamajame posėdyje liudytoja A. K. parodė, kad K. B. su S. B. gyveno kaip šeima, vedė bendrą ūkį, pykosi ir taikėsi kaip ir kiekviena šeima. Su jais buvo kaimynai, kartu švęsdavo šventes. Apie smurtą liudytoja negirdėjo (t. 1, b. l. 170–171).

Teisiamajame posėdyje liudytojas S. D. parodė, kad nuteistąjį ir nukentėjusiąją pažįsta jau 15 metų. Kad nuteistasis būtų vartojęs prieš nukentėjusiąją smurtą, nėra matęs. Liudytojo nuomone, jie konfliktuoja dėl turto (t. 1, b. l. 171).

Teisiamajame posėdyje liudytoja J. G. parodė, kad įvykio dieną pas ją atvažiavo S. B., verkė, jos kairė ranka ir kairė koja buvo paraudusios. Anksčiau muštynių gal ir nebūdavo (t. 1, b. l. 171).

Liudytojai M. R. ir R. V. įvykio vietoje buvo, tačiau apie tai, kad K. B. sudavė smūgius S. B., jie neparodė. Apklaustos liudytojos I. L., J. G. apie įvykį sužinojo iš S. B. pasakojimų, A. K., S. D. apie jokį smurtą negirdėjo. Iš 2013-05-10 tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad S. B. tvirtino, jog jai buvo suduota po keletą smūgių į kairę ranką bei kairę koją. Iš vaizdo įrašo – CD laikmenos apžiūros protokole užfiksuotų duomenų – matyti, kad, S. B. teigimu, K. B. ją spardė, į pilvą sudavė ranka, parodė kairę koją ir vietą, į kurią jai buvo suduota, į pareigūno klausimą ji atsakė, kad jai buvo suduoti du smūgiai. Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji S. B. tvirtino, kad K. B. pasakė negražius žodžius ir priėjęs trenkė į ranką, paskui spyrė į koją ir dar spyrė į pilvą.

Iš nukentėjusiosios parodymų matyti, kad ji nurodė skirtingą suduotų smūgių skaičių, negalėjo apsispręsti, kuo – koja ar ranka jai buvo suduoti smūgiai į pilvą, ranką ir koją. Į prokuroro klausimą apie jai suduotų smūgių skaičių nukentėjusioji atsakyti negalėjo. Teigė, kad sudavė į ranką ir koją, o „į pilvą kažkaip su ranka pastūmė“. Specialistas jokių sužalojimų pilve nenustatė.

Teisiamajame posėdyje liudytojas V. D. parodė, kad, atvykus į įvykio vietą, nukentėjusioji sakė, jog sugyventinis jai sudavė du kartus į ranką ir koją. Nukentėjusioji kojos nerodė, parodė ranką, matėsi nežymus paraudimas, mėlynių nebuvo. Visas aplinkybes liudytojas užfiksavo tarnybiniame pranešime (t. 1, b. l. 172).

Apeliaciniame teismo posėdyje liudytojas V. D. nepaneigė, kad ant S. B. rankos ar kojos matė paraudimą. Nukentėjusioji teigė, kad susistumdė (t. 2, b. l. 57).

Teisiamajame posėdyje liudytojas E. G. parodė, kad, gavus pranešimą ir nuvykus į įvykio vietą, nukentėjusioji buvo susijaudinusi, verkė. Nukentėjusioji paaiškino, kad vyras jai sudavė į ranką ar kojas. Aplinkybių liudytojas neprisiminė. Matė, kad nukentėjusiosios ranka paraudusi (t. 1, b. l. 172).

Apeliaciniame teismo posėdyje liudytojas E. G. nieko patvirtinti negalėjo, parodė, kad tokių įvykių pasitaiko labai daug, todėl prisiminti konkrečias įvykio aplinkybes sunku (t. 2, b. l. 57).

Specialisto išvadoje Nr. G 947/13(03) nurodyta, kad S. B. buvo padarytos poodinės kraujosruvos kairiojo žasto išoriniame paviršiuje bei kairės šlaunies išoriniame paviršiuje. Nurodytus sužalojimus S. B. galėjo patirti dėl bukos traumos, paveikus nurodytas vietas kietais bukais daiktais – sumušant ar atsitrenkiant. S. B. kūne išskirtos dvi trauminio poveikio vietos (kairysis žastas ir kairė šlaunis – kairė išorinė kūno pusė). Apžiūros metu pastebėta poodinių kraujosruvų spalva leidžia teigti, kad jos atsirado maždaug prieš 3 paras laiko iki objektyviosios apžiūros, galbūt 2013-05-10. S. B. sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą.

Iš specialisto išvados Nr. G 947/13(03) tiriamosios dalies matyti, kad 2013-05-13 apžiūros metu užfiksuota kairiojo žasto viduriniame trečdalio išoriniame paviršiuje neaiškiomis ribomis 5x4 cm dydžio rausvai melsva poodinė kraujosruva. Analogiškos 3,5x2,5 cm ir 2,5x1,5 cm dydžio poodinės kraujosruvos užfiksuotos kairės šlaunies vidurinio trečdalio išoriniame paviršiuje, viena nuo kitos per 1 cm. Pilvo sienoje išorinių sužalojimo žymių nėra (t. 1, b. l. 18).

Specialisto išvada patvirtina, kad nukentėjusiosios apžiūros metu buvo matomos kraujosruvos, liudytojai V. D. ir E. G. parodė, kad įvykio dieną S. B. parodė ant rankos buvusį nežymų paraudimą, tačiau šie duomenys neginčijamai nepatvirtina fakto, kad specialisto išvadoje užfiksuotos ant S. B. kūno aptiktos kraujosruvos galėjo atsirasti nuo K. B. smūgių, juolab, kad S. B. parodymai dėl jai suduotų smūgių nėra vienodi.

Teisiamajame posėdyje med. ekspertas R. P. paaiškino, kad nukentėjusioji buvo apžiūrėta po įvykio praėjus trims dienoms. Sužalojimas trijų dienų senumą atitiko. Buvo surastos ant kojos dvi mėlynės, viena šalia kitos. Tokios mėlynės galėjo atsirasti nuo atsitrenkimo į kampuotą paviršių arba stipriai suspaudus pirštais. Jei buvo suduota koja, tai turėjo būti pora poveikių. Ar nukentėjusioji buvo sumušta, ar kraujosruvos atsirado nuo atsitrenkimo, tikimybė yra 50/50 procentų (t. 1, b. l. 169).

Teismo medicinos ekspertas kategoriškos išvados, kad kraujosruvos kairiojo žasto išoriniame paviršiuje bei kairės šlaunies išoriniame paviršiuje galėjo atsirasti tik nuo įspyrimo ar sudavimo ranka, nepadarė.

Atliekant įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, buvo nutarta iš Bendrojo pagalbos centro išreikalauti garso įrašą apie tai, kaip nukentėjusioji kreipėsi pagalbos. Gautame pokalbio įraše buvo girdėti, kad S. B. kvietė policijos pareigūnus, tvirtino, kad ją puola girtas sugyventinis, muša rankomis ir spardo kojomis. Pokalbio fone buvo girdėti vyriškas balsas, sakantis: „nemeluok“.

Garso įraše užfiksuotas pokalbis aplinkybės, kad K. B. elgėsi kaip nors agresyviai, puolė atimti telefoną, nepatvirtina. Apie agresyvų K. B. elgesį kalbėjo S. B., bet įraše užfiksuotas vyriškas balsas ramiu tonu konstatavo, kad tai melas.

Nukentėjusioji S. B. parodė, kad įvykio dieną ji ruošė pirtį nuomininkams, todėl nepaneigta aplinkybė, kad fizinį kontaktą kairiąja kūno puse su kietais daiktais ji galėjo turėti besitvarkydama ir beruošdama pirtį. Šios aplinkybės nepaneigia ir teismo medicinos eksperto išvados. S. B. patvirtino, kad ji su K. B. nesutarė, atsisakė jį laikyti sugyventiniu ar bendraturčiu. 2013-06-17 Klaipėdos apygardos teisme gautas K. B. ieškinys dėl turto dalybų. Kadangi įvykio dieną S. B. galėjo nepatikti, kad S. B. su draugais gėrė alkoholį, todėl yra pagrindo manyti, kad dėl to ir kitų asmeninių nesutarimų nukentėjusioji turėjo pagrindą K. B. apkalbėti.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas bei iš jo išplaukiantis in dubio pro reo principas, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo atsakomybėn asmens naudai.

Esant aptartoms aplinkybėms, apylinkės teismas, išnaudojęs galimybes objektyviai tiesai nustatyti, skundžiamu nuosprendžiu K. B. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį išteisino pagrįstai.

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-12-17 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais nenaikintinas ir nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros prokuroro Mamerto Pauliko ir nukentėjusiosios S. B. apeliacinius skundus atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Kolegijos pirmininkas Stasys ValužisTeisėjai Remigijus PreikšaitisZigmas Pocius