Alytaus apylinkės teismo nutarimas

Alytaus rajono apylinkes teismo teiseja Vilma Dapkeviciene, dalyvaujant asmeniui, kurio atžvilgiu surašytas administracinio teises pažeidimo protokolas ir priimtas nutarimas V. J., nedalyvaujant institucijos priemusios nutarima skirti administracine nuobauda atstovui, išnagrinejo V. J. skunda del nutarimo administracinio teises pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustate:

V. J. 2011 m. vasario 24 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Keliu policijos skyriaus viršininko Gražvydo Cepulio nutarimu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124 str. 4 d. buvo nubaustas administracine nuobauda - 400 Lt bauda už tai, kad vairuodamas transporto priemone važiavo 126 km/h greiciu ir viršijo leistina 90 km/h greiti, tuo pažeisdamas Keliu eismo taisykliu 133 punkto reikalavimus.

Pareiškejas pripažino, kad 2011 m. sausio 7 d. apie 22 val. vairuodamas Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui priklausanti automobili važiavo didesniu greiciu, nei leistina tame kelyje, bet tai padare vykdydamas jam pavesta tarnybine užduoti, turint tiksla apsaugoti istatymo saugomas vertybes. Parode, kad gavus operatyvine informacija, vyko stebeti ir užfiksuoti asmenu, užsiimanciu nusikalstama veika, tai yra neteisetu narkotiniu medžiagu platinimu, susitikima bei sutrukdyti galimai ginkluota konflikta tarp šiu asmenu. Susitikimas galejo trukti labai trumpa laiko tarpa. Šia informacija gavo paskutiniu momentu, todel esant laiko trukumui, siekdamas tinkamai atlikti jam pavesta užduoti ir užtikrinti visuomenes sauguma buvo privertas skubeti, del ko pažeide Keliu eismo taisykles ir viršijo greiti. Jo veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos ATPK 17 str. nuostatas (butinasis reikalingumas).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos ATPK 17 straipsnis numato, kad administraciniu teises pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kitose normatyviniuose aktuose del administraciniu teises pažeidimu, bet padarytas butinojo reikalingumo bukleje, tai yra siekiant pašalinti pavoju, gresianti valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, pilieciu teisems ir laisvems bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybemis negalejo buti pašalintas kitomis priemonemis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala. Kad butinasis reikalingumas butu teisetas, yra butinos salygos – gresiantis pavojus paciam asmeniui, kitiems asmenims, ju teisems, visuomenes ar valstybes interesams; realus ir akivaizdus pavojus; gresiantis pavojus, kuri galima pašalinti tik darant žala teises saugomiems interesams, treciajam asmeniui; padaryta žala, kuri yra mažesne nei išvengta. Teismu praktikoje ir teises doktrinoje butinasis reikalingumas suprantamas kaip situacija, kuriai esant padaroma žala kokiems nors teises saugomiems kolektyviniams ar individualiems interesams, siekiant išvengti gresiancios reikšmingesnes žalos valstybes ar visuomenes interesams, tam tikro asmens ar kitu pilieciu asmenybei ar teisems, jeigu, esant tokioms aplinkybems, gresme negalejo buti pašalinta kitomis priemonemis. Butinojo reikalingumo situacija atsiranda susidurus dviems teises saugomiems interesams, kuriu viena galima apginti tik padarant antram tam tikra žala. Butinojo reikalingumo atveju susidaro tokia padetis, kai tam tikram teises saugomam interesui (vertybei) gresia žala, o išgelbeti ši interesa nuo jos galima tik padarant žala kitam, taip pat teises saugomam interesui. Jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga palyginti su išvengtaja, tai yra butinojo reikalingumo salygos, numatytos istatymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 vasario 8 d. nutartis administracineje byloje Nr. N-438-2934/2010).

Atsižvelgiant i pareiškejo duotus paaiškinimus, kuriuos patvirtina byloje esantys irodymai: 2011 metu sausio menesio darbo laiko apskaitos žiniaraštis, iš kurio matyti, kad pareiškejas užduoti vykde darbo metu, 2011-01-07 pareiškejo tarnybinis pareiškimas, kurio turinys patvirtina, kad pareiškejas savo vadovybe informavo apie jam pavestos užduoties vykdymo metu pažeista Keliu eismo taisykliu reikalavima, darytina išvada, kad pareiškejas, siekdamas apsaugoti teises saugoma vertybe - visuomenes interesus, kuriems grese pavojus del asmenu, užsiimanciu neteisetu narkotiniu medžiagu platinimu, neteisetu veiksmu ir siekdamas išgelbeti šiuos interesus padare žala, kitam teises saugomam interesui – nustatytai bendrai gyvenimo tvarkai. Pripažistama, kad V. J. veike pažeisdamas Keliu eismo taisykliu reikalavima, taciau šis veikimas padarytas butinojo reikalingumo bukleje, vykdant tarnybines pareigas, siekiant pašalinti pavoju, gresianti visuomenes interesams, pavojus buvo realus ir akivaizdus, ir tas pavojus galejo buti pašalintas tik pažeidžiant Keliu eismo taisykliu reikalavima. Keliu eismo taisykliu pažeidimas esamu atveju tapo vieninteliu budu siekiant pašalinti pavoju visuomenes interesams. V. J. veikimu padarytoji žala yra mažiau reikšminga palyginti su išvengtaja, nesukelta jokiu neigiamu pasekmiu, žala kitiems asmenims nepadaryta, tai yra visos butinojo reikalingumo salygos, numatytos istatymo.

Pripažinus, kad V. J. pažeidima padare esant butinajam reikalingumui skundas tenkintinas, administracine byla nutrauktina (Lietuvos Respublikos ATPK 17 str., 250 str. 4 p., 302 str.1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 4 p., 286 str., 287 str., 302 str. 1 d. 2 p., teiseja

nutaria:

Skunda tenkinti.

Panaikinti 2011-02-24 Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Keliu policijos skyriaus viršininko Gražvydo Cepulio nutarima V. J. atžvilgiu ir administracine byla, esant butinam reikalingumui, nutraukti.

Nutarimas per 20 dienu gali buti skundžiamas Kauno apygardos teismui skunda paduodant per Alytaus rajono apylinkes teisma.