Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Audronė Levinskienė, sekretoriaujant Ramunei Bulavaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam L. R., jo atstovui D. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi L. R., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. R. 2014-08-06 apie 17.30 val. Kaune, (duomenys neskelbtini), g. ties namu Nr. 77, vairuodamas automobilį ir išvažiuodamas iš teritorijos į kelio nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, neatsižvelgė į meteorologines sąlygas (kruša) ir kelio būklę (slidi kelio danga), nedavė kelio keliu važiuojančiam automobiliui, kuris, susidarius pavojingai situacijai vengdamas susidūrimo staigiai stabdė, dėl ko slystantis ir nevaldomas automobilis išvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą kelio dalį, atsitrenkė į bortelį, apsigadino automobilį. Po eismo įvykio nepažymėjo įvykio vietos kelių eismo taisyklių numatyta tvarka, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Tuo pažeidė KET 9, 107, 231.1. p., reikalavimus ir padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiams asmens atstovas D. G. paaiškino, kad iš šios bylos aplinkybių neabejotina, kad R. nuo įvykio vietos gyvena už 66 metrų, automobilis stovi jo kieme, jis niekur nesislapstė, nes nelaikė savęs susijusiu su šiuo įvykiu, dėl to jis ir nepasiliko. Liudytojas negali nuosekliai paaiškinti kaip jis nepastebėjo, kad automobilis įvažiavo į kiemą ir liko kieme. Policijos pareigūnai, sudarydami eismo įvykio vietos schemą, nematė stovinčio šalia automobilio ir valstybinis numeris besiskiriantis tik 1 skaitmeniu. Taip pat tam tikras abejones sukelia ATP protokolą surašiusios institucijos veiksmai, kad tiktai 2014-09-11, kai G. patikslino nuvažiavusio automobilio valstybinį numerį, tiktai tada paaiškėjo, kad automobilį vairavo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Nors jau kitą dieną L. R. prisipažino, kad jis vairavo tą automobilį, tačiau jis nelaikė savęs susijusiu su šiuo eismo įvykiu ir dėl to nuvažiavo. Tas pats apie liudytojų parodymus, kurie buvo apklausti 2014-08-30. Institucija, apklaususi visus liudytojus, padarė išvadą, kad L. R. tos veiklos nepadarė. Tačiau 2014-09-11, kai G. G. patikslino nuvažiavusio automobilio valstybinį numerį, tik tada, kaip patvirtino liudytojas K., tik tada jis surašė ATP protokolą. Kiekviena abejonė turėtų būti vertinama administracinėn atsakomybė traukiamo asmens naudai. Šioje byloje tikrai nėra surinkta pakankamai įrodymų, kad L. R., vairuodamas automobilį š.m. rugpjūčio 6 dieną, savo veiksmais padarė AT pažeidimus, už kuriuos numatyta atsakomybė ATP Kodekse, padarė sąmoningai ir apskritai buvo susijęs su šiuo įvykiu. Todėl teismo prašo nutraukti ATP bylą, kadangi nėra veikos, numatytos ATPK 9 str., nėra jokios priešingos teisei veikos, sąmoningos ar nesąmoningos ir nėra pačios ATPK 250 str. 1 p. nurodytos veikos.

Dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.

Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. nustatyta administracinė atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

Kelių eismo taisyklių taisyklėse pateikta eismo įvykio sąvoka – tai įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.

Byloje nekyla ginčas dėl to, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo L. R. išvažinėjo iš šalutinio kelio į pagrindinį – (duomenys neskelbtini), gatvę, bei, kad pagrindine (duomenys neskelbtini), gatve važiavo G. G., bei kad jis atsitrenkė į bortelį. Byloje kyla ginčas dėl kaltės.

Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

KET 107 p. numato, kad įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms.

Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, liudytojų paaiškinimų, L. R. išvažinėjo iš garažo į pagrindinę (duomenys neskelbtini), gatvę, matė nuo kalno atvažiuojantį automobilį, sustojo jo praleisti, tačiau išvažiavo į pagrindinę gatvę, sudarė kliūtį, dėl ko G. G., neturėdamas kitos išeities suko į kairę pusę ir atsitrenkė į bortelį. Be to, ir L. R. neneigia, kad buvo nepalankios meteorologinės sąlygos, kad sustojo praleisti nuo kalno atvažiuojančio automobilio, kad gatvė nėra plati, kad išsukinėjo į pagrindinę gatvę, tačiau dėl šių jo veiksmų kitam automobilio vairuotojui sudarė tokias sąlygas, dėl kurių pastarasis, vengdamas susidūrimo privalėjo išvažiuoti į priešingos krypties eismui skirtą kelio dalį.

Liudytojo G. G. paaiškinimai yra nuoseklūs, logiški, todėl teismas jais netikėti neturi pagrindo, jis parodymus teisme davė prisiekęs dėl atsakomybės dėl melagingų parodymų davimo, be to, jis L. R. matė pirmą kartą, anksčiau jo nepažinojo, jokio priešiškumo ar neigiamo nusistatymo jo atžvilgiu neturėjo. Nėra nustatyta absoliučiai jokių objektyvių aplinkybių, kurioms esant būtų pagrindas abejoti liudytojo parodymais.

Teismas, išklausęs liudytojų V. R. ir R. Ž. paaiškinimus daro išvadą, kad jie nėra nuoseklūs bei patikimi. V. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad L. R. vairuojamas automobilis jau buvo pastatytas gatvėje, kad kalbėjosi su L. R., kuris buvo atėjęs į garažą, o tai prieštarauja tiek G. G., tiek paties L. R. paaiškinimams, kad abu buvo automobiliuose. Liudytojai R. Ž. ir V. R. yra L. R. pažįstami, o jų paaiškinimus teismas laiko, kaip siekimą padėti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui išvengti administracinės atsakomybės.

Dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d.

Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. nustatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t.y. kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės. Kelių eismo taisyklių 231.1 punktas nustato, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą šių taisyklių 97.2 ir 98 punktuose nustatyta tvarka; 231.2 punktas nustato, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, o tais atvejais, kai į eismo įvykio vietą kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus.

Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens L. R. paaiškinimų, jis suprato, kad įvykus eismo įvykiui ir kilus ginčui, jis, neišsiaiškinęs visų eismo įvykio aplinkybių, iš eismo įvykio vietos pasišalino, nors kitas eismo dalyvis – G. G. iškart po įvykio žadėjo kviesti policiją. Iš L. R. elgesio galima spręsti, kad jis pasielgė aplaidžiai ir neatsakingai, suvokdamas, kad įvyko eismo įvykis, pasišalino iš eismo įvykio vietos, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d.

Teismas atmeta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo argumentus, kad L. R. nesislapstė dėl šio eismo įvykio, nes tai paneigta paties L. R. paaiškinimais, liudytojo G. G. paaiškinimais, kur abu teigia, kad įvykus eismo įvykiui L. R., šalims, kaip tai įpareigoja KET, nesutarus dėl eismo įvykio aplinkybių, iš eismo įvykio vietos pasitraukė, be to, nurodė pasitraukimo priežastį – serga dukra, o ne dėl to, kad nelaiko savęs eismo įvykio dalyviu. Taip pat nėra reikšminga aplinkybė, kada buvo surašytas protokolas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui.

Be to, L. R. kaltė padarius pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. , 123 str. 1 d. įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolo duomenimis (b. l. 1), eismo įvykio vietos schema, kurioje nurodyta eismo įvykio vieta – (duomenys neskelbtini), Kaunas (b. l. 2), tarnybiniais pranešimais, kuriuose nurodoma, kad rugpjūčio 6 d. apie 17.40 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), gatvėje, ties 77 namu yra įvykęs eismo įvykis, atvykus nurodytu adresu buvo rastas automobilis VW Golf, kurio vairuotojas G. G. paaiškino, kad jam važiuojant (duomenys neskelbtini), gatve, ties 77 namu jam iš dešinės pusės iš kiemo teritorijos išvažiavo automobilis Audi, galimai valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir jis, stengdamasis išvengti susidūrimo užvažiavo ant bordiūro ir prasikirto ratą, Audi iš eismo įvykio pasišalino (b. l. 3, 4-5), G. G. 2014-08-06 paaiškinimu dėl eismo įvykio, kuriame jis nurodė, kad apie 17.00 val. važiavo (duomenys neskelbtini), gatve, nuokalne, kai prie 77 namo iš šalutinio kelio išlindo mašina Audi A4, jis pradėjo signalinti ir stabdyti, supratęs, kad atsimuš, suko į kairę ir atsimušė į bordiūrą. Išlipęs pradėjo aiškintis su vairuotoju, kad skambins policijai, bandė užsirašyti numerius, bet tada jo draugai pradėjo stumdyti, neleido užsirašyti. Vairuotojas atsisėdo į mašiną ir išvažiavo. Tada jis pranešė policijai kas atsitiko, pasakė automobilio numerius, bet nežino ar jie tikslūs, nes buvo šoke ir jam neleido užsirašyti jo draugai. Jo nuomone, vairuotojas buvo neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, 2014-09-11 patikslintame paaiškinime dėl eismo įvykio aplinkybių nurodyta, kad sutiko tą pačią mašiną, sustojo užsirašyti numerių – (duomenys neskelbtini) (b. l. 8, 11). L. R. paaiškinime dėl eismo įvykio nurodė, kad 2014-08-06 apie 16.30 val. jis vairavo automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso jo mamai, išvažiavo iš garažo, esančio (duomenys neskelbtini), g. 79, sustojo praleisti nuo kalno važiuojantį automobilį WV Golf, kitu atveju, negalėtų įvažiuoti į kiemą (duomenys neskelbtini), paskui jį važiuojantis automobilis viršijantis saugų greitį bei neįvertinęs kelio dangos (lijo su kruša), pamatęs jo automobilį bandė apvažiuoti, bet nesuvaldęs priekiniu ratu atsirėmė į bordiūrą. Iš įvykio vietos nepasišalino, tik įvažiavo į kiemą (duomenys neskelbtini), nes prižiūri savo mažametę dukrą, kuri sirgo (b. l. 7).

Motyvuojamoji dalis

Šių įrodymų visuma nustatyta, kad L. R. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje – padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), pažeidimą, Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. – pasitraukė iš eismo įvykio vietos, todėl yra baustinas.

Dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 124 ² str. 2 d.

Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 2 d. yra numatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą, tai yra kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų, keliantį pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Taigi, traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn už chuliganišką vairavimą, būtina nustatyti objektyvios pažeidimo pusės požymį - chuliganiškas paskatas. Taip pat būtina nustatyti kelių eismo taisyklių pažeidimo faktą bei tai, kad pažeidimas kėlė pavojų eismo ar žmonių saugumui. Pažymima, kad chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį.

Ištyrus byloje esančią medžiagą tokių aplinkybių nenustatyta, todėl L. R. atžvilgiu byla šioje dalyje nutrauktina, nesant Lietuvos Respublikos ATPK 124 ² str. 2 d. pažeidimo sudėties (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1 p.).

ATPK 30 straipsnis, reglamentuojantis nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo taisykles, nurodo, kad teismas, skirdamas nuobaudą, įvertina pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę ir atsakomybę sunkinančias bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes.

Pažeidėjo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl ATPK 30¹ str. taikymo.

Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Kaip ne kartą konstatuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinio Teismo) aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo inter alia 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo inter alia 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą.

Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Teismas pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). L. R., pasišalindamas iš įvykio vietos, turėjo numatyti galimas pasekmes, elgtis rūpestingai, tačiau teismas, atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, apibūdinančias padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, L. R. asmenybę, daro išvadą, kad šioje byloje nustatytos aplinkybės laikytinos išimtinėmis ir sudaro pagrindą jam, skiriant administracinę nuobaudą už padarytą pažeidimą, taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Teismo nuomone nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti paskyrus L. R. mažesnę nuobaudą nei Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali nuobauda (ATPK 30¹ str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 ¹ str. , 286, 287 str. teismas

nutarė:

L. R., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., ATPK 130 str. 1 d. ir skirti jam :

už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. padarymą skirti administracinę nuobaudą – 100 Lt (vieno šimto Lt) baudą; už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. padarymą skirti administracinę nuobaudą – 1000 Lt (vieno tūkstančio Lt) baudą su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d. L. R., a. k. (duomenys neskelbtini) skirti galutinę administracinę nuobaudą – 1000 Lt (vieno tūkstančio Lt/) baudą su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 3 (trims) mėnesiams.

Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 ² str. 2 d. nutraukti, nesant pažeidimo sudėties.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 6030.

Nesant galimybės sumokėti baudą iš karto, pažeidėjas turi teisę, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 str. 3 d. nustatyta tvarka, kreiptis į baudą paskyrusį teismą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas išsiunčiamas vykdyti antstoliui (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.