Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo S. V. ir jo gynėjo advokato Mindaugo Paukštės skundus dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 4 d. nutarties, kuria kaltinamajam S. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dviem mėnesiams, terminą nustatant nuo 2012 m. rugpjūčio 22 d.

Teisėja, išnagrinėjusi kaltinamojo ir jo gynėjo skundus ir susipažinusi su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. V. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, t. y. tuo, kad dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje ir neteisėtai disponavo labai dideliu narkotinės medžiagos kiekiu, o būtent:

jis laikotarpiu nuo 2009 metų, tiksliau nenustatytu laiku, iki 2009 m. liepos 15 d. Kaune su S. B. iš trijų ir daugiau asmenų suburto, organizuoto bei vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariais – D. J., R. R., Ž. R., kuriems baudžiamoji byla, vadovaujantis BK 39¹ straipsniu, nutraukta kaip asmenims, padėjusiems išaiškinti nusikalstamo susivienijimo nusikalstamas veikas, bei D. P., R. J., S. M. (S. M.), D. U., D. T., R. T., A. B., G. T., D. V., A. Š., A. S., susivienijęs bendrai nusikalstamai veikai – daryti sunkius ir labai sunkius nusikaltimus – neteisėtą disponavimą labai dideliais narkotinių, psichotropinių medžiagų kiekiais (BK 260 straipsnio 3 dalis) bei jų kontrabandą (BK 199 straipsnio 2 dalis), tiesiogiai bei ryšio priemonėmis palaikant glaudžius ilgalaikius tarpusavio ryšius, veikiant pasiskirsčius vaidmenimis bei užduotimis, laikantis griežtos konspiracijos, apsirūpinus transporto ir ryšio priemonėmis, nusikaltimų įrankiais, jis, vykdydamas nusikalstamo susivienijimo organizatoriaus bei vadovo S. B. nurodymus ir atlikdamas narkotinių, psichotropinių medžiagų gabenimo kurjerio vaidmenį, automobiliu ,,Nissan Primera“ jame įrengtose slėptuvėse ne mažiau kaip tris kartus iš Ispanijos Karalystės per Lietuvos Respubliką į Rusijos Federaciją gabendamas labai didelius narkotinės medžiagos kanapių dervos kiekius, dalyvavo S. B. suburto, organizuoto bei vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo, veikusio nuo 2005 m. liepos mėn. ne trumpiau kaip iki 2010 m. spalio 14 d., veikloje.

Be to, jis kaltinamas tuo, kad su D. J., R. R., Ž. R., kuriems baudžiamoji byla, vadovaujantis BK 39¹ straipsniu, nutraukta kaip asmenims, padėjusiems išaiškinti nusikalstamo susivienijimo nusikalstamas veikas, bei D. P., R. J., S. M., D. U., A. B., D. T., R. T., A. Š., G. T., D. V., A. S. dalyvaudamas S. B. suburto bei vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo veikloje, padarė nusikalstamą veiką:

jis, vykdydamas S. B. nurodymą pargabenti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, laikotarpiu nuo 2009 m. liepos mėnesio pradžios iki 2009 m. liepos 14 d. Ispanijos Karalystėje iš nenustatyto asmens paėmęs labai didelį kiekį – ne mažiau kaip 109 kg 490 g narkotinės medžiagos hašišo (kanapių dervos), ją neteisėtai gabeno automobiliu ,,Nissan Primera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) specialiai įrengtoje slėptuvėje nuo Ispanijos Karalystės per Lietuvos Respublikos teritoriją iki Rusijos Federacijos pasienio kontrolės posto „Ubylinkos“, esančio Pskovo srityje, Pytalovo rajone, kur 2009 m. liepos 15 d. apie 13.40 val. jį sulaikė muitinės pareigūnai, t. y. neteisėtai įgijo ir gabeno labai didelį kiekį narkotinės medžiagos.

Kaltinamasis S. V. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka buvo sulaikytas 2011 m. lapkričio 22 d. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 23 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams. Vėliau suėmimo terminas buvo tęsiamas.

Be to, kaltinamasis gali daryti naujus ir BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas), nes S. V. kaltinamas dviejų labai sunkių ir į nusikaltimų, numatytų BPK 122 straipsnio 4 dalyje, sąrašą įtrauktų nusikaltimų padarymu, anksčiau teistas du kartus, kaltinamas nusikalstamas veikas padaręs turėdamas nepanaikintą ir neišnykusį teistumą, nedirbo ir neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, o tai sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog S. V. gali laisvėje daryti naujus ir BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Nesutinka su teismo išvada, kad BPK 122 straipsnyje numatyti pagrindai bei sąlygos neišnykusios. Kaltinamasis teigia, kad nekėtina bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti naujų nusikaltimų, nes atlikęs bausmę Rusijos Federacijoje, jis legaliai dirbo, turi šeimą, vaiką, nuolatinę gyvenamąją vietą, neturi ryšių užsienyje, o į Baltarusiją buvo išvykęs darbo reikalais. Pažymi, kad darbdavys sutiktų ir dabar jį priimti į darbą, nes yra teigiamai charakterizuojamas. Jį suėmus pablogėjo žmonos sveikata, jo pagalbos reikia ir žmonai, ir dukrai, ir senyvo amžiaus motinai. Be to, pablogėjo ir jo paties sveikata, t. y. nuolatos skauda skrandį, galvą, depresuoja, sutriko miegas.

Teismas nepagrįstai konstatavo ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindą, nes kaltinamasis be jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų nėra įtariamas jokių kitų nusikaltimų padarymu, o pastarojo ankstesnis teistumas negali būti vertinamas atsietai nuo kitų byloje esančių duomenų. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad kaltinamasis gali padaryti kitus nusikaltimus būdamas laisvėje, kadangi teismo nurodomas teistumo faktas atsirado ne šiuo metu, o prieš daug laiko. Teistumas kaltinamajam nors ir neišnykęs, tačiau yra nykstantis. Nors S. V. buvo teistas, tačiau atlikęs bausmę iki pat šios dienos nėra padaręs jokio kito nusikaltimo, kurio pagrindu buvo nuteistas. Tai įrodo, jog asmuo kartą nusižengęs bei atlikęs bausmę pasitaisė ir siekia gyventi gerbdamas teisės normas bei visuomenės tvarką, todėl vien tik praeities teistumo faktas negali būti vertinamas kaip pagrindas manyti, jog ir šiuo metu būdamas laisvėje jis darys kitas nusikalstamas veikas. Pažymi, jog ir ankstesnis teistumas nebuvo susijęs su tęstinių nusikalstamų veikų darymu, kas leistų manyti, jog asmuo linkęs nuolat pažeidinėti įstatymus bei daryti nusikaltimus, todėl teismas nepagrįstai konstatavo suėmimo termino pratęsimo pagrindą numatytų BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Įvertinus visus nurodytus argumentus teismas suėmimo terminą pratęsė nesant tam pagrindų, o tai skundžiamą nutartį daro inter alia nepagrįsta bei neteisėta, todėl naikintina.

Teismo posėdyje kaltinamasis ir jo gynėjas prašo jų skundus tenkinti, prokuroras – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo S. V. ir jo gynėjo advokato Mindaugo Paukštės skundai atmetami.

Žemesnės instancijos teismo nutartis, kuria kaltinamajam S. V. buvo pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas, yra pagrįsta ir teisėta. Kauno apygardos teismas nepažeidė BPK 119, 121, 122, 125 ir 127 straipsnių, Konstitucijos ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – EŽTK) reikalavimų.

Aukštesnės instancijos teisme nagrinėjant žemesnės instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą dėl suėmimo termino pratęsimo, kaltumo ar nekaltumo klausimas nesvarstomas, nevertinamos kaltinamojo kaltę paneigiančios ar patvirtinančios aplinkybės, nes šie klausimai gali būti išspręsti ir išnagrinėti pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje. Šio proceso metu nagrinėjama tik teismo nutarties pagrįstumas ir teisėtumas dėl suėmimo termino pratęsimo, todėl kaltinamojo teiginys apie jo nekaltumą – nenagrinėjamas.

BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, jog kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad asmuo padarė nusikalstamą veiką. Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad S. V. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra užfiksuoti liudytojų apklausos, objektų apžiūros, asmens kratos protokoluose, specialistų išvadose bei kitoje byloje surinktoje medžiagoje. Pažymi, jog šioje proceso stadijoje nesprendžiama, ar kaltinamasis iš tikrųjų padarė nusikalstamas veikas, dėl kurių jam pareikšti kaltinimai. Skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą nėra būtina, kad duomenų byloje būtų tiek, kiek jų reikia norint priimti pagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį. Be to, skiriant kardomąją priemonę – suėmimą turi būti bent vienas iš suėmimo skyrimo arba jo pratęsimo pagrindų bei sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse. Apygardos teismas, pratęsdamas S. V. suėmimo terminą nurodė, jog tam yra BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nurodyti kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo pagrindai (būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus).

Teismas nurodo, jog kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, suėmimas gali būti paskirtas ar pratęstas atsižvelgiant į kaltinamojo darbo santykius, sveikatos būklę, šeiminę padėtį, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje, nuolatinę gyvenamąją vietą ir kitas aplinkybes. Teismas įvertina, jog šiam momentui kaltinamajam S. V. pareikšti kaltinimai padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 249 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, kurie priskiriami prie labai sunkių nusikaltimų kategorijos (BK 11 straipsnio 6 dalis) bei baudžiamasis įstatymas numato griežtas laisvės atėmimo bausmes, nedirbantis, teistas, lankydavosi užsienyje. Šios aplinkybės duoda pagrįstą manymą, kad kaltinamasis S. V. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Aukštesnysis teismas sutinka su gynėjo skundo argumentu, jog bausmių griežtumas nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau nagrinėjamu atveju teismas nustatė ir kitas aplinkybes, kurių pakanka manyti, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Gynėjo skunde nurodytos aplinkybės, kad jo turtas yra Lietuvoje, čia gyvena šeima, pablogėjusi sutuoktinės sveikata, to nepaneigia.

Be to, S. V. kaltinamas dalyvavęs nusikalstamo susivienijimo veikloje bei neteisėtai disponavęs labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, anksčiau buvo du kartus teistas Lietuvoje, ir kaip pat teigia atliko bausmę Rusijos Federacijoje, nusikalstamos veikos tyčinės ir šios aplinkybės leidžia manyti, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali daryti naujus nusikaltimus numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Gynėjo skunde išdėstyti teiginiai, kad nors S. V. buvo teistas, tačiau pasitaisė ir siekia gyventi gerbdamas teisės normas bei visuomenės tvarką, deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti. Rusijos Federacijos Pskovo srities Pytalovo rajono teismo paskirtos ir S. V. atliktos bausmės dydis kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimui neturi reikšmės, nes S. V. pareikšti kaltinimai dėl kitų nusikalstamų veikų – dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje ir neteisėtai disponavo labai dideliu narkotinės medžiagos kiekiu.

Kaltinamojo ir jo gynėjo skunduose paminėtos aplinkybės, jog S. V. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą, kaltinamojo sutuoktinė turi sveikatos problemų, jo pagalbos reikia ir žmonai, ir dukrai, ir senyvo amžiaus motinai, pablogėjo ir jo paties sveikata, negali būti vertinami kaip išimtinai prioritetiniai, priešpastatomi viešajam interesui ir sąlygojantys kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės naikinimą šiuo pagrindu, ar būti pakankami šiai kardomajai priemonei paneigti. Ar kaltinamasis dėl sveikatos būklės galės dalyvauti nagrinėjant bylą teisme, turi patvirtinti specialistų išvados. Be to, kaltinamasis ir jo gynėjas šiuo metu nepateikė dokumentų patvirtinančių apie S. V. ir jo motinos sveikatos būkles. Atkreipiamas dėmesysi, kad sutuoktinė išrašyta į namus tolesniam ambulatoriniam gydymui (ekspertizė iš ligos istorijos Nr. 3606/12).

Teismas pabrėžia, kad aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundą dėl suėmimo termino pratęsimo, gali atmesti skundą arba jį patenkinti ir panaikinti nutartį pratęsti suėmimo terminą, tačiau negali pakeisti pratęstos kardomosios priemonės kita kardomąja priemone. Šis klausimas gali būti sprendžiamas tik pirmosios instancijos teisme.

Teismas pažymi, kad šiuo metu ikiteisminis tyrimas yra baigtas, baudžiamoji byla nagrinėjama Kauno apygardos teisme, todėl kardomoji priemonė – suėmimas yra svarbi procesinė prievartos priemonė, nes taip siekiama užtikrinti netrukdomą bylos išnagrinėjimą teisme. Be to, dėl aukščiau išdėstytų teismo motyvų skundžiama žemesnės instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Kaltinamajam S. V. pratęsiant kardomąją priemonę – suėmimą išliko BPK numatyti pagrindai ir sąlygos. Suėmimo termino pratęsimas šioje proceso stadijoje yra tinkamiausia priemonė pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus. Kaltinamojo teisės suvaržytos, tačiau toks suvaržymas nepažeidžia BPK nustatytų reikalavimų ir yra pateisinamas. Bylą nagrinėjantis teismas nepažeidė BPK, EŽTK nuo­statų, teismų praktikos ir kituose teisės aktuose įtvirtintų žmogaus teisių. Naikinti Kauno apygardos teismo nutartį skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo S. V. ir jo gynėjo advokato Mindaugo Paukštės skundus atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.