- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-12-27
- Bylos Nr.
- I-4209-473/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02268-2012-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Violeta Balčytienė, Bronius Januška, Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- L. K.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijai
- Kategorijos
- 1.2Socialinė apsauga
- 6.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Liudmilos Zaborovskos ir Broniaus Januškos, dalyvaujant pareiškėjai L. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos L. K. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijai dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja 2012-09-17 patikslintu skundu kreipėsi į teismą prašydama 1) panaikinti 2012-08-09 atsakovo Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (toliau - ir VRM) sprendimą Nr. ID-5424; 2) įpareigoti atsakovą mokėti visą paskirtos pensijos dydį , numatytą 2010-02-20 sprendime Nr. 11SP-406 (1122,39) ir bazinės pensijos dalį – 360 Lt, viso kas mėnesį po 1482,39; 3) priteisti iš atsakovės neišmokėtą valstybinės pareigūnų pensijos dalį už kiekvieną mėnesį. Patikslintame skunde (b. l. 11-12) nurodė ir teismo posėdyje pareiškėja paaiškino, kad 2010-02-20 Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimu Nr. 11SP-406 jai buvo paskirta 1122,39 Lt dydžio pareigūnų valstybinė pensija už tarnybą. Lietuvos Respublikos Seimas 2009-12-09 priėmė Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinąjį įstatymą (toliau - ir Laikinasis įstatymas), įsigaliojusį (su tam tikromis išimtimis) 2010-01-01, kurio pagrindu jai kiekvieną mėnesį yra mokama sumažinta valstybinė pareigūno pensija. Minėto įstatymo 4 str. 1 d. įtvirtintas mokėtų valstybinių pareigūnų pensijų dydžio sumažinimas, o 5 str. 1 d. įstatymų leidėjas mokamą valstybinės pareigūno pensijos dydį susiejo su tam tikrų pajamų turėjimu ir dar kartą įtvirtino jos sumažinimą. Atsakovė, taikydama Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatas sumažino pareiškėjai apskirtą valstybinę pensiją iki 1209,48 Lt. Pareiškėja 2012-07-30 kreipėsi į atsakovę dėl neišmokėtos paskirtos pensijos dalies grąžinimo, tačiau atsakovė 2012-08-09 pranešė, kad jai paskirta 1482,39 lt dydžio pensija nebus mokama ir nepriemoka nebus grąžinta. Pareiškėja nurodo, kad valstybei nustačius tokį teisinį reguliavimą, kai asmenys, atitinkantys nustatytas sąlygas, įgyja teisę į tam tikrą įstatyme nustatytą pensiją už tarnybą, kartu prisiima įsipareigojimą tokią pensiją paskirti ir mokėti. Valstybei kyla pareiga pensinio aprūpinimo santykiuose laikytis teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinio tikrumo konstitucinių principų.
Atsiliepimas
Atsakovė Vidaus reikalų ministerija su skundu nesutinka ir prašo atmesti jį kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 18) nurodė, kad atsakovė moka pensiją tiksliai pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, Socialinių išmokų paskaičiavimo ir mokėjimo laikinąjį įstatymą, kurio pagrindu pareiškėjai buvo sumažintas jai paskirtos pensijos dydis (4 str. 1 d.). LR Konstitucinis teismas 2012-02-06 nutarimu pripažino, kad ši Laikinojo įstatymo norma neprieštarauja LR Konstitucijai. Pareiškėja draudžiamų pajamų neturėjo, todėl Konstitucinio teismo antikonstituciniu pripažintas Laikinojo įstatymo 5 str., perskaičiuojant jai paskirtą pensiją, nebuvo taikomas. Ji nepatyrė pensijos apribojimo dėl darbinės veiklos.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 str. 3 d. numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Teismo posėdyje atsakovo atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai (b. l. 41). Byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Bylos faktinės aplinkybės, teisinis reglamentavimas ir teismo išvados.
Šios bylos ginčo dalykas pareiškėjai paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio ribojimo nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31 teisėtumas.
Iš byloje pateiktų dokumentų nustatyta, kad LR VRM 2010-02-20 sprendimu Nr. 11SP-406 nuo 2010-01-01 pareiškėjai paskaičiuota 1122,39 Lt pensija už tarnybą (b. l. 4), kuri Vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. buvo sumažinta iki 1209,48 Lt bei 2012-08-09 atsakovės sprendimu Nr. 1D-5425 (2) atsisakyta nesant pagrindo mokėti jai paskirto 1482,39 Lt dydžio pareigūnų pensiją ir išmokėti šios pensijos nepriemoką (b. l. 6).
Ginčo santykius šioje byloje reguliuoja 1994-12-22 Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymas Nr. I-730 (Valstybės Žinios, 1994, Nr. 101-2018), kurio 1 str. 1 d. 1-5 punktuose nustatytos valstybinių pensijų rūšys Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos; nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos; pareigūnų ir karių valstybinės pensijos; mokslininkų valstybinės pensijos; teisėjų valstybinės pensijos. Šio įstatymo 1 str. 1 d. nustatyta, kad pareigūnų ir karių, mokslininkų bei teisėjų valstybinės pensijos skiriamos pagal specialius įstatymus. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas (Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas) (Valstybės Žinios, 1994, Nr. 99-1958; Valstybės Žinios, 2005, Nr. 71-2558) nustato turinčių teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją asmenų ratą, taip pat šios pensijos skyrimo sąlygas ir dydžius. Lietuvos Respublikos Seimas 2009-12-09 priėmė Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinąjį įstatymą Nr. XI-537 (Valstybės Žinios, 2009, Nr. 152-6820), kuris, išskyrus jo 16 str., įsigaliojo 2010-01-01. Pagal minėto įstatymo 1 str. 2 d. 1 p., šis įstatymas taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą <...>. Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija) nustatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 str. 2 d. 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Laikinojo įstatymo 15 str. 1 d. (2009-12-09, 2010-07-02 redakcijos) buvo nustatyta, kad įstatymas galioja iki 2011 m. gruodžio 31 d. Taigi Laikinojo įstatymo 15 str. buvo nustatytas terminuotas šio įstatymo nuostatų galiojimas, t. y. tai, kad šiuo įstatymu nustatyta socialinių išmokų, inter alia valstybinių ir valstybinių socialinio draudimo pensijų, perskaičiavimo ir mokėjimo tvarka, suponuojanti šių išmokų sumažinimą, taikoma nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. LR Seimas 2011-12-20 priėmė Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymą (Valstybės Žinios, 2011, Nr. 160-7573), įsigaliojusį 2011 m. gruodžio 28 d., kuriuo asmenims, kuriems valstybinės pensijos paskirtos ir mokamos pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, Laikinojo įstatymo nuostatų galiojimas pratęstas iki 2012-12-31.
Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime „Dėl pensijų perskaičiavimo ir mokėjimo valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai“, vertindamas Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, atitiktį Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui, pažymėjo, kad Laikinasis įstatymas buvo priimtas siekiant apriboti ekonomikos krizės nulemtą valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų deficito didėjimą; jame buvo nustatyta socialinių išmokų perskaičiavimo tvarka, suponuojanti inter alia paskirtų socialinių išmokų laikiną sumažinimą. Pažymėjo, kad pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. perskaičiuojant asmeniui paskirtą valstybinę pensiją, taip pat kelių valstybinių pensijų arba valstybinių pensijų ir rentų, valstybinių socialinio draudimo našlių pensijų bendrą sumą tiek tais atvejais, kai ši išmoka (išmokų suma) apribota Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nustatyta tvarka, tiek tais atvejais, kai ji neapribota, atsižvelgiant į minėtų tam asmeniui paskirtų išmokų dydį, gauta išmoka (išmokų suma) pagal nustatytą formulę gali būti mažinama ne daugiau nei 20 procentų. Pagal LR Konstitucijos 23, 29, 52 str., konstitucinį teisinės valstybės principą, susidarius ypatingai situacijai (inter alia dėl ekonomikos krizės) mažinant valstybines pensijas įstatymų leidėjui pareiga numatyti susidariusių praradimų kompensavimo asmenims, kuriems valstybinė pensija buvo paskirta ir mokama, mechanizmą atsiranda tuomet, kai valstybinė pensija mažinama dideliu mastu. Konstitucinio Teismo vertinimu, valstybinės pensijos sumažinimas iki 20 procentų nėra laikytinas mažinimu dideliu mastu, todėl Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai. Šis Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ buvo paskelbtas 2012-09-21. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 str. numatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. nustatyta, kad Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi įstatymo galią ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams. Visos valstybės institucijos bei jų pareigūnai privalo panaikinti savo priimtus poįstatyminius aktus ar jų nuostatas, kurie pagrįsti pripažintu nekonstituciniu teisės aktu. Neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo.
Pareiškėja nagrinėjamoje byloje reiškia reikalavimus dėl valstybinės pareigūnų pensijos nepriemokos, susidariusios nuo 2010-01-01, taikant Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymo nuostatas. Nustatyta, kad pareiškėjai paskirtos pensijos dydis buvo sumažintas vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d., kuri Konstitucinio teismo 2012-02-06 nutarimu nebuvo pripažinta prieštaraujančia LR Konstitucijai. Nors, kaip minėta, Laikinojo įstatymo 15 str. nustatytas laikinas šio įstatymo galiojimas, tačiau juo nebuvo nustatytas mechanizmas, pagal kurį būtų kompensuojami dėl gaunamų pensijų sumažinimo patirti praradimai jas gaunantiems asmenims. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas vertina, kad LR Konstituciniam teismui pripažinus Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. neprieštaraujančia LR Konstitucijai, netenkinama pareiškėjos skundo dalis dėl šiuo pagrindu sumažintos pensijos priteisimo (LR ABTĮ 88 str. 1 p.).
Pareiškėja taip pat pateikė reikalavimą panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos 2012-08-09 sprendimą Nr. 1D-5424 (2), kuriuo atsisakyta tenkinti jos prašymą mokėti jai paskirtą 1482,39 Lt pareigūnų pensiją bei išmokėti pensijos nepriemoką. Kaip nustatyta, valstybinės pensijos buvo visuotinai mažinamos susidarius ypatingai situacijai šalyje. LR Konstitucinio teismo 2012-02-06 nutarimu Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d., nebuvo pripažinta prieštaraujančia konstitucijai, t. y. nebuvo panaikintas pareigūnų pensijos sumažinimo pagrindas, todėl teismas vertina, kad atsakovė ginčo sprendimą priėmė vadovaujantis galiojančiais teisės aktais ir pareiškėjos reikalavimas šioje dalyje taip pat netenkinamas (LR ATPK 88 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 2 punktais, 127 straipsniu,
nusprendė:
pareiškėjos L. K. skundo netenkinti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.