- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-10-22
- Bylos Nr.
- 1A-498-175-2009
- Teisminio proceso Nr.
- 06-1-01037-2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algerdas Urbšys (pirm.), Jurgis Kiškis, Algirdas Jaliniauskas
- Nuteistasis
- E. I.
- Advokatai
- Gintaras Černiauskas, Jurgita Spaičienė
Pranešėjas Algerdas Urbšys Baudžiamoji byla Nr. 1A-498-175/09
Teisėjas Virginijus Kalkauskas (Proceso Nr. 06-1-01037-2007)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. spalio 22 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algerdo Urbšio, teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, gynėjai advokatei Jurgitai Spaičienei, nuteistajai E. I. ,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios E. I. gynėjo advokato Gintaro Černiausko apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 2 d. nuosprendžio, kuriuo E. I. pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 223 str. 1 d., ir nuteista 10 MGL dydžio – 1300 Lt bauda.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. I. nuteista už tai, kaip nurodoma skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, jog buvo kaltinama tuo, kad aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą, o būtent: laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2007 m. liepos 1 d., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), vyr. buhaltere, pažeisdama 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (galioja nuo 2002 m. sausio 1 d.) 4 str., kuriame nurodoma, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama...."; 12 str. 4 d., kuriame nurodoma, kad „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti"; 16 str., kuriame nurodoma, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose" ir Viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos apskaitos instituto standartų tarybos 2004 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr.5 patvirtinto 25 - to Verslo apskaitos standarto III dalies „Statybos sutarčių apskaitos objektai", kurioje nurodoma, kad, „....kiekviena statybos sutartis pripažįstama atskiru pajamų ir sąnaudų apskaitos objektu", reikalavimus, nevedė privalomo medžiagų įsigijimo bei panaudojimo konkrečiam objektui bazinio suvestinio registro -ataskaitos apie atsargų panaudojimą statyboje, dėl ko UAB „(duomenys neskelbtini)" iš pateiktų dokumentų nebuvo galima nustatyti, kiek ir už kokią sumą UAB „(duomenys neskelbtini)" įsigijo ir panaudojo medžiagų UAB „A." priklausančio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai ir dėl ko į rekonstrukcijai sunaudotų medžiagų nurašymo aktus buvo įrašyti klaidingi duomenys apie medžiagų vertę. Dėl šių Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir 25 Verslo apskaitos standarto reikalavimų pažeidimo iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)" veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio bei struktūros laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2007 m. liepos 1 d.
Šalies argumentai
Nuteistosios gynėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2009-07-02 nuosprendį, E. I. išteisinti, nes jos veikoje nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Apelianto nuomone, remtis Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (toliau - FNTT) prie LR VRM Kauno apskrities skyriaus pateikta 2008-04-14 specialisto išvada Nr. 5-2/56 yra neteisėta, kadangi E. I. pripažinta kalta ne dėl to, kad negalima nustatyti ar UAB „(duomenys neskelbtini)" dokumentuose už rangos darbus bei medžiagas nurodytos kainos atitinka sutarties dalyvių susitarimu nustatytoms, kas konstatuota specialisto išvadoje, o dėl to, kad nevedė privalomo medžiagų įsigijimo bei panaudojimo konkrečiam objektui bazinio suvestinio registro - ataskaitos apie atsargų panaudojimą statyboje, dėl ko UAB „(duomenys neskelbtini)" iš pateiktų dokumentų ir nebuvo galima nustatyti, kiek ir už kokią sumą UAB „(duomenys neskelbtini)" įsigijo ir panaudojo medžiagų UAB „A." priklausančio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai, dėl ko ir kilo baudžiamajame įstatyme numatytos pasekmės - iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)" veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio bei struktūros laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2007 m. liepos 1 d. Taip pat pažymėtina, kad šiuo metu tarp UAB „A." ir UAB „(duomenys neskelbtini)" jokių ginčų dėl kainų skirtumo ar neatitikimo nėra.
Pagal 2001-11-06 LR buhalterinės apskaitos įstatymo 14 str. 2 d. už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys, todėl, pasak apelianto, nuosprendyje neteisėta yra vertinti įrodymu, įrodančiu E. I. kaltę nusikaltimo padarymu, jog statybos darbų vadovo R. K. statybinių medžiagų bei paslaugų nurašymo aktuose įrašyti duomenys nebuvo palyginami su objekto sąmatoje nustatytomis normomis. Darbų vadovas R. K. įrašė duomenis į statybinių medžiagų bei paslaugų nurašymo aktus, žinodamas, kad yra sudaryta sąmata dėl pastato rekonstrukcijos ir ją turėdamas, bei nesutikrinęs duomenų, už ką vadovaujantis minėtu įstatymu ir turėtų būti atsakingas. Darbų vadovas ir kiti atsakingi asmenys pildė statybos darbų žurnalą, kuris yra pagrindinis dokumentas statybos objekte ir jame taip pat yra nurodyta smulkiai, kokie darbai buvo atliekami, kiek sunaudota medžiagų ir kokia panaudota darbo jėga, tačiau specialistas statybos darbų žurnalo visai neįtraukė į objektų tyrimą ir išvados dėl jo nedavė.
Byloje nėra duomenų, kad statybinių medžiagų bei paslaugų nurašymo aktuose įrašytus duomenis buhalterė E. I. privalo sutikrinti su objekto sąmatoje nustatytomis normomis, į buhalterės pareigas neįeina buvimas statybos objekte ir sunaudotų medžiagų skaičiavimas ir tikrinimas su sąmatoje nustatyta norma, juolab, kad darbų vadovas R. K. yra atsakingas už atliekamų darbų kokybę, kiekybę ir sutikrinimą su sąmatoje nustatytomis normomis. Be to, statybinių medžiagų ir paslaugų nurašymo aktus taip pat patvirtino bendrovės direktorius V. E. , kuris parodė, kad sunaudotų medžiagų ir atliktų darbų sąrašus pateikdavo A. G. (UAB „A." direktorius), tada susėsdavo surašyti atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktus, į juos neįtraukdami kai kurių darbų. Tai buvo daroma, nes dėl UAB „(duomenys neskelbtini)" direktoriaus kaltės nebuvo sąmatininko, kuris būtų detaliai apskaičiavęs, kiek konkrečiam darbui sunaudota medžiagų, todėl į minėtus aktus ir nebuvo visos įrašytos. Pasirašyti aktai buvo paduodami E. I. , kuri juos apskaitydavo apskaitoje, tačiau, kiek faktiškai buvo sunaudota medžiagų, buhalterė E. I. nežinojo, buhalterė neturėjo net galimybės žinoti realaus dokumentų turinio, jai buvo pateikti jau supildyti atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktai, kuriuos suvesdavo į buhalterinę apskaitą, ką ir patvirtina bendrovės direktorius. Todėl, atsižvelgiant į nurodytus Buhalterinės apskaitos įstatymo 14 str. nuostatas, bendrovės direktoriaus V. E. apklausos turinį, E. I. atsakomybės šiuo pažeidimu neturėtų būti, o apkaltinamasis nuosprendis turėtų būti panaikintas.
Teismas apkaltinamajame nuosprendyje nurodo, kad E. I. kaltė grindžiama tuo, kad įmonės atsakingų asmenų surašyti medžiagų, sunaudotų UAB „A." pastato rekonstrukcijos darbams adresu: (duomenys neskelbtini), nurašymo aktuose vertė nesutampa su atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktuose nurodyta, tačiau šis įrodymas turėtų būti vertinamas kritiškai. Išvada- nurašyta medžiagų daugiau nei turėjo, nepagrįsta, kadangi visoms panaudotoms medžiagoms yra įsigijimą patvirtinantys dokumentai, o kad specialistas nepraplėtė tyrimo laikotarpio, kad įsitikintų, jog medžiagos buvo naudojamos įsigytos ankščiau, nesuponuoja buhalterės kaltės tvarkant apskaitą. Apeliantas atkreipia dėmesį, į tai, kad nurašymo aktuose medžiagų vertė didesnė negu atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktuose, ir tai galėjo būti todėl, kad realiai medžiagų buvo sunaudota daugiau, tačiau priduodant atliktus darbus buvo nesutikimai kitos šalies, kad tiek sunaudota medžiagų, be to, šias faktines aplinkybes patvirtina įtariamojo UAB „(duomenys neskelbtini)" direktoriaus V. E. apklausa. Pagal 2001-11-06 LR buhalterinės apskaitos įstatymo 14 str. 2 d., už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys, šiuo atveju dėl netinkamai surašytų atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktų, turėtų būti atsakingi juos surašę ir pasirašę asmenys, t.y. ne tik UAB „(duomenys neskelbtini)" direktorius V. E. , bet ir UAB „A." direktorius A. G. , kuris juos įtraukė į bendrovės apskaitą.
Išvada, kad nebuvo galima nustatyti, ar visos medžiagos, kurios panaudotos minėto objekto rekonstrukcijai, buvo pirktos 2006 m. sausio 1 d. - 2007 m. liepos 1 d. laikotarpyje, yra nepagrįsta juridinę galią turinčiais dokumentais, o specialisto prielaida, kad medžiagos galėjo būti pirktos ir anksčiau arba įmonės atsakingi asmenys, nurašydami medžiagas tiesiog skaičius nurašė nuo minėtos sąmatos visai nesigilindami, vertinama kaip neteisėta, kadangi pagal galiojančią baudžiamojo proceso doktriną joks apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimtas remiantis prielaidomis ir spėjimais, asmens kaltė dėl nusikalstamos veikos padarymo turi būti pagrįsta tinkamais objektyviais įrodymais. Todėl ir išvada, kad nevedė konkrečiam objektui medžiagų įsigijimo bei panaudojimo apskaitos t.y. suvestinio registro yra nepagrįsta, nėra jokiame teisės akte numatyta, kad privalomas šis registras, o pagal išrašytas PVM sąskaitas - faktūras, kuriuose atsispindi pateiktų medžiagų kiekiai, atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktuose nurodytas medžiagų kiekis galima nustatyti, kiek viso buvo panaudota medžiagų.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 9 str., atsižvelgiant į konkrečias sąlygas, veiklos pobūdį ir vadovaujantis Verslo apskaitos standartais arba Tarptautiniais apskaitos standartais, įmonės vadovas parenka ir patvirtina įmonės apskaitos politiką, t.y. apskaitos principus, metodus, taisykles. Įmonės vadovas yra atsakingas už įmonės apskaitos organizavimą, o buhalterė už buhalterinės apskaitos tvarkymą, todėl konkrečiai suvestinio registro buvimo, ar nebuvimo faktas priklauso tik nuo vadovo nustatytos įmonės politikos. Be to, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 16 str. nustatyta, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, apskaitos registrų formą, turinį ir skaičių nusistato ūkio subjektas pagal savo poreikius. Šiuo atveju ūkinio subjekto interesus atstovauja vadovas. Nustatyti tam tikro registro buvimą ar nebuvimą buhalterė įgaliojimų neturi. Buhalteris yra atsakingas už tai, kad jam pateikiami duomenys būrų suvesti į apskaitą, t.y. kad nebūtų nuslėpta, kad jinai nepamestų, nepamirštų kokios nors PVM sąskaitos faktūros. Nors specialistas apklausoje teigia, kad negalėjo nustatyti, ar visos medžiagos, kurios panaudotos minėto objekto rekonstrukcijai, buvo pirktos 2006 m. sausio 1 d. - 2007 m. liepos 1 d. laikotarpyje, medžiagos galėjo būti pirktos ir anksčiau, to priežastis - UAB „(duomenys neskelbtini)" nevedė konkrečiam objektui medžiagų įsigijimo bei panaudojimo bazinio suvestinio registro, dėl ko už tikrinamąjį laikotarpį iš dalies negalėjo nustatyti bendrovės veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio bei struktūros, t.y. kilo baudžiamajame įstatyme numatytos pasekmės, tačiau jokiame teisės akte nėra numatyta, kad privalomas šis registras, pats specialistas išvadoje nurodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)" per tiriamąjį laikotarpį 2006-01-01 - 2007-07-01 įsigijo įvairių medžiagų ir paslaugų pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai už 1099448,28 Lt., kurių gavimas ir panaudojimas atvaizduotas bendrovės 2014 sąskaitoje (prekės ir paslaugos skirtos perpardavimui) apskaitos dokumentuose ir registruose, tai atitinka galiojančių norminių aktų reikalavimus. Pagal išrašytas PVM sąskaitas - faktūras, kuriuose atsispindi pateiktų medžiagų kiekiai, atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktuose nurodytas medžiagų kiekis, statybos darbų žurnalo duomenimis galima nustatyti, kiek viso buvo panaudota medžiagų, o suvestinis registras dar padidintų buhalterio darbo krūvį ir jame būtų tokie patys duomenys, kaip ir sąskaitose ar aktuose, tik susisteminti suvestiniu būdu, kas nepakeistų buhalterinėje apskaitoje esančių duomenų minėtuose registruose ir PVM sąskaitose - faktūrose, todėl išvada, kad negalėjo nustatyti, ar visos medžiagos, kurios panaudotos minėto objekto rekonstrukcijai, buvo pirktos 2006 m. sausio 1 d. - 2007 m. liepos 1 d. laikotarpyje yra nepagrįsta juridinę galią turinčiais dokumentais, o specialisto prielaida, kad medžiagos galėjo būti pirktos ir anksčiau arba įmonės atsakingi asmenys, nurašydami medžiagas tiesiog skaičius nurašė nuo minėtos sąmatos visai nesigilindami, vertinama kaip neteisėta, kadangi pagal galiojančią baudžiamojo proceso doktriną joks apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimtas remiantis prielaidomis ir spėjimais, asmens kaltė dėl nusikalstamos veikos padarymo turi būti pagrįsta tinkamais objektyviais įrodymais. Specialistas, atlikdamas ūkinės, finansinės veiklos patikrinimą, išvadose net neužsiminė apie suvestinio registro reikalingumą, tačiau po Odetos Viliūnienės, Kauno technologijos universiteto specialistės apklausos, kurioje pateiktos išvados - neteisėtai padidintos kainos, naudota ne tie įkainiai ir suinteresuotumas yra UAB „A." naudai, tada specialistas Jonas Grigonis apklausoje parodo, kad buhalterė nevedė konkrečiam objektui medžiagų įsigijimo bei panaudojimo apskaitos. Darytina išvada, kad ikiteisminio tyrimo esmė buvo nustatyti neteisėtą įkainių taikymą ir atlyginti UAB „A." padarytą žalą, tačiau šiuo metu UAB „A." pretenzijų UAB „(duomenys neskelbtini)" atsakingiems asmenis neturi, patikrinimo metu nustatyta žala, nėra inkriminuota buhalterei ar kitiems bendrovės darbuotojams, suvestinio registro buvimas, susistemintų medžiagų ir paslaugų pastato gavimą ir panaudojimą, kuris atvaizduotas bendrovės 2014 sąskaitoje (prekės ir paslaugos skirtos perpardavimui) apskaitos dokumentuose ir registruose, todėl įvertinus apskaitos dokumentų visumą, kurių duomenys nesiskirtų nuo duomenų, jeigu būtų pildomas suvestinis registras, specialisto pateikta išvada, dėl baudžiamajame įstatyme nurodytų pasekmių buvimo, būtų neteisėta ir nepagrįsta jokiais juridinę galią turinčiais dokumentais, juolab, kad specialistas išvadoje pasisakė tik dėl nurašytų medžiagų ir paslaugų kainų skirtumo, o ne dėl medžiagų kiekio skirtumo, apie kurį net neužsiminė.
Apeliantas pažymi, jog specialistas nenustatė faktinių aplinkybių, kad įmonė neišsaugojo buhalterinių apskaitos dokumentų, kas suponuotų baudžiamajame įstatyme numatytų pasekmių buvimą, nes jiems nesant ir būtų galima konstatuoti, kad iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)" veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio bei struktūros. Suvestinio registro buvimas ir jame esatis turinys būtų vienodas, kaip ir duomenys esantys PVM sąskaitose - faktūrose, aktuose ar registruose, kurie yra išsaugoti įmonėje ir įtraukti į reikiamus registrus, todėl šiuo atveju įvertinus dokumentų visumą, kurių turinys atsispindi buhalterinėje apskaitoje ir nesant suvestiniam registrui, buhalterinės apskaitos tvarkymo teisingumas nepakistų.
Teismo posėdyje prokurorė prašo nuteistosios gynėjo apeliacinį skundą atmesti, nuteistoji ir nuteistosios gynėja prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistosios E. I. gynėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Teisėjų kolegija konstatuoja, jog bylą išnagrinėjo šališkas teismas, dėl ko Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendis naikintinas, o byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui (LR BPK 326 str. 1 d. 4 p.).
Nuosprendis yra pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje priimtas dokumentas, kuriuo kaltinamasis pripažįstamas kaltu ar nekaltu ir, jeigu kaltinamasis pripažįstamas kaltu, jam skiriama bausmė arba jis atleidžiamas nuo bausmės. Nuosprendis turi būti teisėtas ir pagrįstas. Teisėtas nuosprendis yra tada, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo bei baudžiamojo proceso įstatymų ir kitų teisės normų reikalavimų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Savo forma ir turiniu nuosprendis privalo atitikti LR BPK 302-307 str. išdėstytų reikalavimų nuostatas, taip pat turi būti įtikinamas, nekelti abejonių dėl jame padarytų išvadų pagrįstumo.
LR BPK 305 str. 1 d. yra nurodyti reikalavimai aprašomajai nuosprendžio daliai. Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstoma įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, tai yra nurodoma jos padarymo vieta, laikas būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant BPK normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ išdėstytos tos pačios nuostatos, kurios teismui yra privalomos. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės turi būti išdėstytos glaustai, tiksliai, teismas turi nurodyti kaltinamojo veikos apimtį, nusikalstamos veikos stadiją, aplinkybes, apibūdinančias konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius, kitus nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės parinkimui reikšmingus faktus bei aplinkybes.
Kolegija, išnagrinėjusi šią baudžiamąją bylą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį, nes išdėstytų nuostatų nesilaikė. Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomoji dalis yra surašyta pažeidžiant LR BPK 305 str. 1 d. 1 p. reikalavimus.
Skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje, kurioje turi būti išdėstytos įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, apylinkės teismas vartoja formuluotę: „E. I. kaltinama tuo, kad ...“, iš ko seka, kad teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, nenustatė objektyviųjų nusikaltimo sudėties požymių, o tik apsiribojo kaltinamajame akte išdėstytos nusikalstamos veikos padarymo faktinių aplinkybių perkėlimu į nustatomąją apkaltinamojo nuosprendžio dalį. Iš to seka, kad teismas nenustatė faktinių aplinkybių, tačiau pripažino E. I. kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 223 str. 1 d. Kolegijos nuomone, pripažinimas asmens kaltu, nenustačius veikos, už kurią jis nuteistas, rodo pirmosios instancijos teismo šališkumą, dėl ko nuosprendis negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.
Dėl to, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad padaryti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai yra esminiai, nes sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą. Priimtas nuosprendis laikytinas neteisėtu ir nepagrįstu, todėl yra naikintinas, o byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Apeliantas skundu prašo panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį, kadangi E. I. veikoje nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, tačiau kolegija, pripažindama, kad nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, ir naikindama jį dėl to, kad bylą išnagrinėjo šališkas pirmos instancijos teismas, apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų nenagrinėja. Visos apeliaciniame skunde nurodytos ir ginčijamos aplinkybės tirtinos iš naujo nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 2 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.