Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovei G. T. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovei ieškinio kopija su priedais įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, tačiau atsakovė atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė.

Apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką byloje dalyvaujantiems asmenims pranešta teismo šaukimais. Atsakovei G. T. teismo šaukimas įteiktas CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Į posėdį atsakovė G. T. neatvyko, neatvykimo priežasčių nenurodė, prašymo bylos nagrinėjimą atidėti nepateikė, todėl byla nagrinėtina nedalyvaujant atsakovei.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2017-01-30 ieškovas A. G. ir atsakovė G. T. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią atsakovei buvo paskolinta 2200,00 Eur. Šia sutartimi atsakovė įsipareigojo grąžinti gautą paskolą iki 2018-07-30, tačiau sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė. Atsakovė liko skolingas ieškovui 2200,000 Eur. Atsakovė taip pat pagal 2017-01-30 paskolos sutartį įsipareigojo už naudojimąsi paskola mokėti 5 proc. mėnesines palūkanas, kas nuo 2200,00 Eur sumos sudaro 110,00 Eur per mėnesį. Duomenų, kad nurodyta 2200,00 Eur skola ir 1980,00 Eur palūkanos (18 mėn. x 110,00 Eur) būtų sumokėta, teismui nepateikta.

Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus, o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.154 straipsnio 1 dalis). Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenumatytus sandorius, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Sutarties laisvės principas reiškia, kad šalys sprendžia, kokią sutartį sudaryti, su kuo ją sudaryti ir kokiomis sąlygomis sudaryti (CK 6.156 straipsnio 2 dalis). Teisėtai sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio l dalis).

Ieškovui ir atsakovei 2017-01-30 sudarius paskolos sutartį, tarp šalių susiklostė prievoliniai teisiniai paskolos santykiai.

Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad vienas iš paskolos gavėjo prievolių pagal paskolos sutartį pasibaigimo būdų yra pareigos grąžinti paskolos dalyką įvykdymas (CK 6.123 straipsnio 1 dalis, 6.873 straipsnio 1 dalis).

Pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę, šalims tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis). Rungimosi principas reikalauja, kad šalis įrodytų aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimą (CPK 178 straipsnis). Bylose dėl paskolos grąžinimo atsižvelgiant į įrodinėjimo pareigų paskirstymą, paskolos gavėjui remiantis aplinkybe, kad jis paskolą ar jos dalį grąžino, šios aplinkybės įrodinėjimo pareiga tenka paskolos gavėjui.

Iš pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2017-01-30 paskolos sutartimi šalys susitarė dėl 2200,00 Eur paskolos. Paskola turėjo būti grąžinta iki 2018-07-30. Byloje jokių duomenų, kad atsakovė įvykdė 2200,00 Eur prievolę ieškovui, nėra. Atsakovė nepateikė jokių skolos grąžinimą patvirtinančių duomenų, nors apie bylos iškėlimą bei apie vykstantį procesą buvo informuota tinkamai. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių skolos grąžinimą, ieškovo reikalavimas dėl 2200,00 Eur skolos priteisimo tenkintinas kaip įrodytas ir pagrįstas, ieškovei iš atsakovo priteistina 2200,00 Eur skola (CK 6.123 straipsnio 1 dalis, 6.873 straipsnio 1 dalis, CPK 177, 178, 185 straipsniai, CK 6.881 straipsnis).

CK 6.872 straipsnio 3 dalis nustato, kad tuo atveju, kai paskolos dalykas yra pinigai, preziumuojama, jog sutartis yra atlygintinė. CK 6.870 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdinamus suvartojamus daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita, t. y. šalys gali sudaryti tiek atlygintinę (už pelno palūkanas), tiek neatlygintinę paskolos sutartį.

Pažymėtina, jog Kasacinio teismo praktikoje pelno palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014). Tokios palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti nustatytos tiek CK 6.872, 6.896 straipsniuose ir kt., tiek ir specialiuose įstatymuose (pvz., Vartojimo kredito įstatyme).

Iš 2017-01-30 paskolos sutarties 4 punkto matyti, kad už naudojimąsi paskola atsakovė įsipareigojo mokėtu ieškovui 5 proc. mėnesines palūkanas, t. y. 110,00 Eur per mėnesį, iš viso už 18 mėn. (nuo 2017-01-30 iki 2018-07-30 paskolos grąžinimo terminas) paskaičiuota 1980,00 Eur palūkanų. Kaip minėta, duomenų, pagrindžiančių, kad atsakovė yra atsiskaičiuosi su ieškovu, byloje nėra. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes, į tai, kad atsakovė pagal sutartį įsipareigojo ieškovui mokėti mėnesines palūkanas, tačiau savo pareigos tinkamai nevykdė, ieškovo reikalavimas dėl 1980,00 Eur palūkanų priteisimo tenkintinas, ieškovui iš atsakovės priteistino 1980,00 Eur palūkanos.

CK 6.256 straipsnio 2 dalis numato, kad asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). 2017-01-30 paskolos sutarties 7 punkte numatyta, kad paskolos gavėjai negrąžinus paskolos sumos nustatytu laiku, ji privalo mokėti 0,2 procentų dydžio delspinigius nuo negrąžintos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Pripažinus, jog atsakovė pažeidė sutartinę prievolę, laiku negrąžino ieškovui paskolos ir nemokėjo palūkanų, ieškovui iš atsakovės priteistina priskaičiuota 1546,00 Eur delspinigių suma.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metinės palūkanas už priteistą sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).

Visiškai patenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos – 172,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 259-260, 263, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui A. G. iš atsakovės G. T. 2200,00 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų eurų) skolą, 1980,00 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų aštuoniasdešimties eurų) palūkanas, 1546,00 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų keturiasdešimt šešių eurų) delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 5726,00 Eur (penkių tūkstančių septynių šimtų dvidešimt šešių eurų) sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2019 m. vasario 6 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 172,00 Eur (vieno šimto septyniasdešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.